Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 9 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų: 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 ir 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025 ir 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną ir priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti teismo nutartį ir grąžinti nagrinėti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui, motyvuodamas tuo, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Pagal to paties straipsnio ir dalies 6 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“ juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5), Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, panaikinus Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perdavus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo, 2025 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, kuris šios nutarties priėmimo dieną dar nėra išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

Tačiau įvertinusi, kad pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti teisme 2025 m. kovo 24 d. (skundas neišnagrinėtas), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2025 m. balandžio 22 d., kad šioje ir administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 ginčas keliamas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai abiejose bylose sutampa, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, jog tokio aiškinimo, be kita ko, buvo laikomasi LVAT 2025 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-543-492/2025.

Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįsta, tačiau keičiamas atsisakymo priimti skundą pagrindas iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikomas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atskirajame skunde, nei Prašyme nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris taikomas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl netenkinami pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme bei teisme gautame Prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Dėl pareiškėjo 2025 m. birželio 9 d. prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.