- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1-11-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00294-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- I. S., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- D. D.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S., gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, specialistams Sigitai Bielevičienei, V. Š., Sigitui Simanauskui, V. S., nedalyvaujant civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos - atstovui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:
1994-09-23 pagal BK 90 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 1 m. laisvės atėmimo;
1995-05-01 pagal BK 225 str. 2 d.(BK galiojo iki 2003-05-01) 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
1998-04-08 pagal BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
2003-05-19 pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m.;
2004-03-23 pagal BK 284 str. 1 d. 4 mėn., subendrinus su 2003-05-19 bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo;
2005-09-13 pagal BK 284 str. 1 d. 5 MGL (625 Lt) bauda;
2006-11-02 pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. 2 m. laisvės atėmimo su 5 MGL bauda;
2007-02-09 pagal BK 180 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, subendrinus su 2006-11-02 bausme, paskirta galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo su 625 Lt bauda. 2008-04-28 nutartimi 2007-02-09 nuosprendį subendrinus su 2004-03-23 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo su 625 Lt bauda;
2012-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. 40 parų arešto, subendrinus su 2007-02-09 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto su 625 Lt bauda;
2012-06-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2012-12-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui 10 dienų ir 625 Lt baudą, bauda sumokėta, abi bausmes atlikęs, teistumai neišnykę,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. D. 2013 m. kovo 5 d., apie 12.00 val., viešoje vietoje, VŠĮ Kauno Dainavos poliklinikos patalpose, esančiose Kaune, Pramonės pr. 31, nukentėjusiajai I. S. laukiant priėmimo pas gydytoją prie 501 kabineto, kilusio žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, susistumdė su pareiškėjos sūnumi A. M. bei sudavė smūgį ranka nukentėjusiajai I. S. į smakro sritį, padarydamas jai odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą smakro dešinėje, odos nubrozdinimą pakaušio kairėje, sukėlusį I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis D. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad anksčiau nukentėjusiosios I. S. nepažinojo. Įvykio dieną buvo užsiregistravęs pas gydytoją gasrtoenterelogą. Registravosi maždaug prieš mėnesį, turėjo taloną. Paskirtu laiku atėjo prie gydytojo kabineto, atsisėdo ir laukė. Nukentėjusiosios nepastebėjo. Tą dieną buvo labai susinervinęs. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, sutinka su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka atlyginti 300-400 eurų neturtinės žalos. Su nukentėjusiosios ieškiniu pilna apimtimi nesutinka, nes jo materialinė padėtis yra sunki, kartu su sutuoktine augina 4 vaikus.
Nukentėjusioji I. S. parodė, kad prie gydytojo kabineto buvo atėjusi dėl sesers. Sesuo laukė prie kabineto, ją pakvietė tik 11.59 val. Tada atėjo kaltinamasis. Jis kabinėjosi prie jos sūnaus A. M.. Nukentėjusioji paprašė taip nesielgti. Kaltinamasis Arnoldui sakė, kad jo motina „šiokia ir tokia“, negražiai kalbėjo. Kaltinamasis sudavė jai smūgį. Smūgis buvo taikytas jai. Kaltinamasis kumščiais mušėsi su jos sūnumi. Ji palietė kaltinamąjį, uždėdama ranką, tada kaltinamasis jai smogė. Ji trumpam neteko sąmonės, visu kūnu krito ant nugaros ant medinių poliklinikos grindų, į grindis trenkėsi pakaušiu. Viską matė jos sesuo. Medikės pasakė, kad nukentėjusioji greičiau išeitų iš jų kabineto ir nekruvintų grindų, dėl ko pasijuto pažeminta. Triukšmą išgirdo seselė iš kito kabineto, kuri jai suteikė pagalbą. Kaltinamajam reikėjo visiškai į kitą kabinetą, jis kabinetus sumaišė. Kai atvyko policija, kraujas jau buvo išvalytas. Jai tada dar plyšo meniskas, bet skaudėti pradėjo tik po pusės metų. Palaiko civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant tyrėjas neparašė, kad ji buvo praradusi sąmonę. Buvo suteikusi galimybę kaltinamajam atlyginti žalą. Jos sūnus irgi nukentėjo. Jis pripažintas nukentėjusiuoju, ji jį atstovauja. Sūnus yra ligonis. Smurtas labai pakenkė abiejų – jos ir jos sūnaus - sveikatai.
Liudytoja N. D. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo, nukentėjusioji I. S. yra jos sesuo. Liudytoja laukė prie gydytojos kabineto, ten pat atėjo Irutė su sūnumi A. M.. Po to atėjo kaltinamasis, gydytoja jam pasakė, kad reikia laukti, kol pakvies. Kaltinamasis atsisėdo, visi laukė. Tada pas gydytoją pakvietė N. D.. Po procedūros išgirdo koridoriuje triukšmą. Sesuo sakė „ką darai“. Liudytoja išbėgusi pamatė, kaip sesuo nuo smūgio griūna. Sūnėnas kėlė Irutę, o kaltinamasis pabėgo. Irutei bėgo kraujas, ji atėjo į tą kabinetą, prašė jai padėti, bet gydytoja liepė jai išeiti ir netepti grindų. Seserį apžiūrėjo chirurgas. Vėliau sesuo sakė, kad kaltinamajam nepatiko, jog sūnėnas vaikščiojo pirmyn ir atgal. Matė, kaip kaltinamasis jai smogė, o sesuo nuo smūgio nuskrido šonu. Nukentėjusioji trumpam buvo netekusi sąmonės.
Specialistė Sigita Bielevičienė paaiškino, kad nukentėjusioji I. S. buvo atvykusi pas ją apžiūrai. Vėliau ji gavo papildomus dokumentai ir surašė išvadą, kurią tvirtina. Jokių duomenų apie pažeistus dantis nebuvo. Apžiūrint I. S. ji dėl dantų nesiskundė. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda pėdą, nors atvyko su aukštakulniais batais. Dėl menisko plyšimo – tai tik beveik po metų laiko jai pradėjo skaudėti. Apžiūros metu nukentėjusioji visiškai nešlubavo, kelio skausmu nesiskundė. Nustatytas degeneracinis menisko pažeidimas dėl amžiaus. Jei kas būtų nutikę meniskui, skausmas jai būtų atsiradęs iš karto po įvykio, bet ne po pusės metų, kelio vietoje būtų patinę. Buvo pateikta nukentėjusiosios odontologo kortelė, tačiau įrašai kortelėje labai neaiškūs, nėra jokių trauminių įrašų. Gydytojas R. G. dėl menisko plyšimo viską surašė tik iš pačios nukentėjusiosios žodžių, todėl ir parašė „po traumos“.
Specialistė V. Š. paaiškino, kad dirba VŠĮ Kauno Dainavos poliklinikoje odontologe, gydė ir gydo nukentėjusiąją I. S.. Visi turi lėtinio periodontino požymius, o didelė trauma gali išprovokuoti šios ligos paūmėjimą. Nukentėjusioji kreipėsi po traumos, ekstra tvarka, nes labai skaudėjo dantis. Ji buvo nukreipta pas chirurgą. Nukentėjusiosios priekiniai apatiniai dantyse yra lėtinis periodontitas, saugant dantis jis ilgiau nepasireiškia. Specialistė negali kategoriškai teigti, kad tai susiję su įvykiu, nes I. S. kreipėsi ne iš karto po įvykio. Chirurgas jai pašalino dantį. Lėtinis periodontitas nukentėjusiajai buvo nustatytas prieš įvykį. Buvo gydomi ir kiti dantys dėl kitų priežasčių ir dėl kitų simptomų. Jai pašalino du apatinius dantis dėl lėtinio periodontito paūmėjimo. Nukentėjusiosios teigimu viskas paūmėjo dėl tos traumos, patvirtinti specialistė negali, bet gali taip būti. I. S. dantų būklė nebuvo gera jau seniai, nemažai dantų jai buvo pašalinta jau anksčiau. Smūgis galėjo sukelti skausmą, uždegimą, galėjo nuo smūgio lūžti dantis. Kovo 27 d. I. S. skundėsi danties skausmu, buvo daryta rentgeno nuotrauka. Joks dantis nebuvo lūžęs, ji kreipėsi tik dėl danties skausmo. Skausmą galėjo išprovokuoti tas smūgis, bet viską į kortelę rašė iš nukentėjusiosios subjektyvių žodžių.
Specialistas Sigitas Simanauskas paaiškino, kad A. M. nuo 1999 m. yra psichiatro žinioje. Jis daug kartų gydytas, jam nustatyta liga, jis buvo gydomas ir po šio įvykio. Medicininėje kortelėje parašyta, kad po įvykio jo būklė iš karto nepasikeitė. Jokio ryškaus jo sveikatos pablogėjimo po įvykio nebuvo. 2013-05-28 jis pateko į psichiatrinę ligoninę, taigi sveikata jam pablogėjo tik gegužės mėnesio pabaigoje. Kovo 6 d. jis jokių nusiskundimų neišsakė, buvo atvykęs į eilinį patikrinimą. Jokių bandymų nusižudyti nepastebėta. Jei mušamas artimas žmogus, teoriškai asmeniui sveikata gali pablogėti, bet šiuo atveju nėra jokių įrašų apie pavojų, kitaip jis būtų iš karto buvęs stacionarizuotas. Kovo, balandžio mėnesiais nenustatyta jokių pablogėjimų.
Specialistė V. S. paaiškino, kad yra gydytoja neurologė, pažįsta nukentėjusiąją I. S. kaip pacientę. Ją gydo dėl seno neurologinio susirgimo. Žino nukentėjusiosios sveikatos būklę. I. S. skubos tvarka 2013-03-06 atėjo pas ją, gavusi siuntimą iš šeimos gydytojos. Ji pasakojo, kas jai nutiko, skundėsi galvos skausmu. Medicininėje kortelėje viskas parašyta. Minėjo, kad po įvykio namuose buvo trys priepuoliai. Vėliau skundėsi stuburo skausmais. Buvo padarytos rentgeno nuotraukos, lūžių nebuvo. Taip pat atlikta galvos kompiuterinė tomografija, jokių trauminių pakitimų nepastebėta. Buvo skirtas gydymas medikamentais, nes buvo padidėjęs jos jautrumas, išrašyti raminantys vaistai. Kortelėje paprastai viską rašo tik iš paciento žodžių. Apie A. M. jokių įrašų nėra. Specialistų kortelėje dėl menisko nieko nefiksuota, galbūt tokie įrašai yra šeimos gydytojų kortelėje. Gydytoja jokio priepuolio nematė, bet yra teorinė galimybė, kad priepuoliai gali bet kada padažnėti.
Kaltinamojo D. D. kaltė, be jo paties prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, taip pat įrodyta: 2013-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji I. S. iš jai parodytų atpažinti asmenų nuotraukų kartotekos, ji atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 4 (D. D.), kuris 2013-03-05 12.00 val. Dainavos poliklinikoje sumušė jos sūnų A. M. ir trenkė jai į veidą (b. l. 30-32); 2013-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų kartotekos, jis atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3 (D. D.), kuris 2013-03-05 12 val. Dainavos poliklinikoje prie 501 kabineto, užpuolė jį ir trenkė kumščiu mamai I. S. (b. l. 34-36); 2013-03-20 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas D. D. parodytame vaizdo įraše atpažino savo sūnų D. D., kuris 2013-03-05 buvo Dainavos poliklinikoje (b. l. 37-38); 2013-10-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja N. D. iš jai parodytų atpažinti asmenų nuotraukų kartotekos, atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 1 (D. D.), kuris jai būnant kartu su seserimi I. S. ir jos sūnumi A. M., sumušė Irutę ir Arnoldą (b. l. 39-40); Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G635/13(02), kurioje nurodyta, kad I. S. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakro dešinėje, odos nubrozdinimas pakaušio kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakro dešinėje galėjo susidaryti šią sritį paveikus ranka. Odos nubrozdinimas pakaušio kairėje galėjo susidaryti nugriuvus. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-03-05 (b. l. 74-75); Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.pG1213/14(02), kurioje nurodyta, kad I. S. gydymas nuo 2013-03-05 iki 2013-05-22 su patirta trauma nesusijęs. Ankstesnių ligų paūmėjimas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 13.1 punktą vertinant kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą neturi įtakos. Sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (b. l. 81-82) bei visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje, VŠĮ Kauno Dainavos poliklinikos patalpose, žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, susistumdė su nukentėjusiuoju A. M. bei sudavė nukentėjusiajai, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje (poliklinikoje) kaltinamasis D. D. elgėsi įžūliai, t. y. naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, būtent vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis susistumdė su nukentėjusiuoju, nukentėjusiuosius išplūdo necenzūriniais žodžiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys gali reikštis ir kaip fizinis smurtas prieš žmogų. Kaltinamasis elgėsi įžūliai, vartojo fizinį smurtą, necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenimis, trukdydamas kitiems įstaigos darbuotojams dirbti, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę D. D. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į D. D. asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, laiko tikslinga paskirti D. D. laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas.
Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 14481,00 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti po 2896,20 Eur (10000 Lt) jai ir nukentėjusiajam A. M. neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, sukeltos žalos sveikatai, psichinei būklei, teigia patyrusi didelį fizinį skausmą, nepatogumus, tebejaučia neigiamas kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusysis jos sūnus patyrė didelį psichologinį diskomfortą, labai išsigando, turi vartoti brangius medikamentus, jam kilo suicidinių minčių.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų I. S. ir A. M. dėl padaryto nusikaltimo jų atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. S. sveikata, ji patyrė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, emocinį sukrėtimą, didžiulį stresą, dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeminta ir įžeista, tebejaučia nusikalstamos veikos liekamuosius reiškinius jos sveikatai, iš kaltinamojo D. D. nukentėjusiajai I. S. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. M. patyrė didelį emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepaneigta ta aplinkybė, jog dėl motinos sumušimo pablogėjo jo psichinė sveikata, tebejaučia nusikalstamos veikos liekamuosius reiškinius jo sveikatai, iš kaltinamojo D. D. nukentėjusiajam A. M. priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 93,77 Eur (323,77 Lt) civilinį ieškinį už nukentėjusiajai I. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Taikyti D. D. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. D. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu:
- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš kaltinamojo D. D. nukentėjusiajai I. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo D. D. nukentėjusiajam A. M. 600 Eur (šešis šimtus eurus) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo D. D. 93,77 Eur (devyniasdešimt tris eurus 77 ct) padarytos žalos už nukentėjusiosios gydymą Kauno teritorinei ligonių kasai, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
D. D. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.