Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-649/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
1-26-649/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00330-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nukentėjusysis
R. Č., J. K.
Kaltinamasis
L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-26-649/12Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3, 2.1.15.3.3.2, 1.1.7.2.7, 1.1.10.1Proceso Nr. 1-71-1-00330-2011-0
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Paspirgėlienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiajai R. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), R. Č. globėjo – Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namų – atstovei Ingridai Tubelienei, nukentėjusiajai J. K. , gim. (duomenys neskelbtini), jos atstovui V. K. , Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Nijolei Urbonavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. K. (kalt. akte kaltinamosios pavardė Č., tačiau po santuokos sudarymo pakeitė pavardę, b. l. 174), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti 6 klasių išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2011 metų spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-10-17, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)kaime, mažametei R. Č. , gim. 1999-04-30, tyčia sudavė ne mažiau keturis smūgius į įvairias kūno vietas diržu, mediniu kočėlu, ranka, suėmusi už plaukų tampė, trenkė į duris, tokiais savo bendrais veiksmais R. Č. padarė poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste ir sėdmenyse, t. y. smurtaudama savo mažametei dukrai R. Č. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, patikslintu kaltinimu ( b. l. 156) L. K. kaltinama tuo, jog 2011 metų spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-10-20, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, mažametei J. K. , gim. 2004-11-21, tyčia diržu sudavė per kojas, rankas ne mažiau kaip vieną smūgį, tokiais savo veiksmais mažametei J. K. sukėlė fizinį skausmą.

L. K. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo J. K. nepripažino, kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. Č. pripažino iš dalies. Paaiškino, kad R. Č. mušė diržu 2010 m. spalio 15 d. Dukrai Rimai sudavė du kartus su diržu, o V. B. ją mušė su šluotkočiu. Rima dažnai neklauso ir prisidirba, tai ir paauklėja diržu. Už plaukų netampė ir jai netrenkė. Rima dabar gyvena globos namuose, ji dukrą lanko ir myli. Dėl pareikšto ieškinio nurodė, kad Rimai sutiktų atlyginti 1000 Lt.

Dėl kaltinimo sukėlus fizinį skausmą J. K. nurodė, kad Jūratės niekada nėra mušusi, nebent aprėkia. Jūratė yra jos sesers dukra, ją augina jau 7 metus. Nemano, kad reikėtų žalą atlyginti Jūratei, nes niekada jos nėra mušusi.

Nukentėjusiosios mažametės R. Č. atstovė I. Tubelienė nurodė, kad dukrą Rimą L. K. lanko nedažnai, bendrauja telefonu. Rima mamą labai myli ir nori grįžti į namus. Jos nuomone, smurtas prieš vaiką buvo, nes buvo mėlynė ant žąsto. Ieškinį palaikė ir prašė priteisti 2000 Lt neturtinės žalos R. Č. naudai.

Nukentėjusiosios mažametės J. K. atstovas V. K. paaiškino, kad jo ir L. K. šeimoje auga 14 vaikų. Jis nėra matęs, kad Jūratę L. K. muštų, tačiau kartais už prišiukšlinimą apšaukia. Jam Jūratė sakė, kad jai brolis įžnybo, kai nuvežė pas ekspertus į Panevėžį. Apie mušimą diržu jam Jūratė nesakė nei namuose, nei pas gydytoją, ir pas gydytoją jokių žymių nebuvo. Galėjo vaikai ir tarpusavyje susimušti, nes visi skirtingo amžiaus. Rimą matė turinčią ant rankos mėlynę, tačiau neklausė iš kur gavo. L. K. vaikus auklėja normaliai, balsu, tik kartą jis yra matęs, kaip L. K. sudavė sūnui Aurelijui.

Dėl prokuratūros pareikšto 1000 Lt ieškinio neturtinei žalai atlyginti nurodė, kad ieškinio atsisako.

Liudytoja nepilnametė I. K. paaiškino, kad nėra mačiusi, jog mama Jūratę skriaustų. Kartą matė, kai mama Rimai du kartus ranka sudavė į užpakalį, tačiau niekada nematė, kad būtų sudavusi diržu, mediniu daiktu, ar būtų tampiusi už plaukų. Kai mama mušė Rimą per užpakalį, Rima verkė. Vis gyvena draugiškai, kartais pasipeša, kartą A. J. buvo įžnybęs.

Liudytoja A. G. , socialinė darbuotoja, paaiškino, kad dažnai lanko L. K. šeimą. Tikrindama vaikus pastebėjo pas Rimą mėlynes nugaros srityje, ties mentėmis. Pati Rima sakė, kad nuo laiptų nukrito, neminėjo, kad mama skriaustų. Klausė mamos dėl vaikų mušimo, vaikai jai pasakojo apie gyvenimą. Šeimoje tam tikru laiku gyveno K. K. draugas V. B. , kuris buvo per daug įsijautęs į tėvo ar vyresnio brolio vaidmenį. V. B. skriausdavo L. K. vaikus. Rimą yra jai minėjusi, kad ją mama muša. Bendraujant su kitais L. K. vaikais pastarieji jai sakė, kad Rimutę mama šluotkočiu muša. Pranešimą apie vaikų mušimą gavo iš bendruomenės slaugytojos, nes lankėsi šeimos gydytoja ir apžiūros metu pamatė mėlynes. L. K. nėra girtaujanti moteris, tačiau ne visada leidžia vaikus į mokyklą, per mažai auklėja, tik pamaitina.

Liudytoja V.K. paaiškino, kad kalbantis su Rimute ji patvirtino, kad mama snurtavo prieš ją, po smurto ji buvo apgyvendinta globos namuose. Bandraujant su Jūrate pastaroji buvo nekalbi, bet pasakė, kad brolis jai įžnybo, o mama į kojas davė su diržu. Nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 81), teisingi. Nurodoma, kad R. Č. pasakojo apie smurtą jos atžvilgiu, taip pat R. Č. nurodžiusi, kad mama mušė sesę Jūratę diržu.

Dėl V. B. teiginių, jog jis buvo verčiamas duoti parodymus, paaiškino, kad V. B. buvo pasiūlyta paaiškinti, kas dedasi L. K. šeimoje. V. B. nurodęs, kad mama Rimutę muša. Iš pradžių V. B. pasakoti nesutiko, tačiau vėliau savo ranka parašė paaiškinimą.

Liudytoja I. D. , L. K. kaimynė, paaiškino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi ( b. l. 75). Tuose parodymuose nurodė, kad yra mačiusi, kaip L. K. savo dukrą Rimą muša ranka per nugarą, per sprandą, visus vaikus vadina negražiais vardais.

Liudytojas V. B. nurodė, kad neteisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Kol gyvena su K. K. , niekada nematė, kad L. K. muštų Rimutę ar Jūratę. Jam tyrėja ir vaikų teisių atstovė liepė liudyti prieš L. K. , nes jis buvo susistumdęs su L. K. sūnumi Vytautu. Liudijo prieš L. K. dėl to, kad jam nebūtų iškelta byla.

Liudytoja L. U. paaiškino, kad 2011 m. spalio mėnesį apžiūrėjo L. K. vaikus. Apžiūrėdama pas Jūratę ir Aurelijų rado mėlynes, ir paklausta Jūratė atsakė, kad ją mušė mama. Rimą apžiūrinėjo kitą dieną, ji taip pat patvirtino, kad ją mušė mama.

Liudytoja G.T. paaiškino, kad apklausiant V. B. jam spaudimo nedarė, jis pats geranoriškai papasakojo apie smurtą L. K. šeimoje ir atsakė į pateiktus klausimus.

Nepilnametis liudytojas A. Č. , g. 2000-10-10, posėdžio metu ( b. l. 145) parodymus duoti atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose ( b. l. 66) nurodė, kad jis matęs, kaip sesę Rimą mama mušė su šluota ir su diržu, Rima verkė. Jis sesei Jūratei įžnybo į ranką, ir ji jam įžnybo, jie taip pasielgė žaidžiant. Jis nėra matęs, kad mama muštų Jūratę.

Nukentėjusioji R. Č. posėdžio metu ( b. l. 144) ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b. l. 60) parodymus duoti atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose ( b. l. 52) nurodė, kad tą dieną nėjo į mokyklą. Jai atsisakius atnešti vandens iš šulinio, mama mediniu kočėlu du kartus trenkė į kairės pusės petį, jai skaudėjo ir ji verkė. Tą pačią dieną po pietų, jai atsisakius išplauti puodą, mama ją tampė už plaukų ir trenkė į duris, du kartus trenkė ranka per veidą. Dar prisimena, kad mama ją mušė diržu per rankas ir kojas, sudavė mediniu kočėlu.

Nukentėjusioji J. K. posėdžio metu ( b. l. 144) ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 62) parodymus duoti atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose ( b. l. 55) nurodė, kad į ranką jai įžnybo brolis Aurelijus, į koją davė mama su diržu. Jai skaudėjo dėl įžnybimo ir sudavimo diržu.

Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 1-2) matyti, kad 2011-10-19 gautas specialistės Virginijos Kručienės pranešimas, jog L. K. 2011-10-16 vartojo smurtą dukters R. Č. atžvilgiu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 18) matyti, kad apžiūrėta L. K. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini).

Iš specialisto išvados Nr. G 1178/11 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste ir sėdmenyse R. Č. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-10-16. Sužalojimai R. Č. padaryti ne mažiau keturių smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. R. Č. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23).

Iš specialisto išvados Nr. G 1188/11 (05) matyti, kad poodinė kraujosruva dešiniajame žaste J. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje prieš 3-4 dienas iki apžiūrėjimo. J. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).

Iš informacijos apie R. Č. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b. l. 32-34) matyti, kad R. Č. 2011-10-21 nustatyta laikinoji globa ir ji apgyvendinta Šv. Kazimiero vaikų globos namuose.

Iš informacija apie J. K. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b. l. 40-42) matyti, kad Jūratė gerai sutaria su visais šeimos nariais, geriausiai su seserimi Irena.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas laiko, kad L. K. nusikalstama veika dėl smurto prieš dukrą R. Č. kvalifikuota teisingai, dėl fizinio skausmo sukėlimo J. K. L. K. išteisintina.

L. K. , mušdama R. Č. , padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2-oje dalyje. Rankomis mušdama mažametę Rimą - suduodama ne mažiau keturis smūgius į įvairias kūno vietas diržu, mediniu kočėlu ir ranka, suėmusi už plaukų tampydama ir trenkdama ją į duris – tokiais veiksmais L. K. dukrai nežymiai sutrikdė sveikatą.

L. K. pripažino R. Č. 2010-10-15 mušusi diržu – sudavusi du kartus. Teismas kritiškai vertina kaltinamosios parodymus, kad ranka ir mediniu kočėlu nesmūgiavo, netempė už plaukų ir netrenkė į duris. Kadangi pačios nukentėjusiosios R. Č. nepavyko apklausti teismo posėdyje, teismas pagrindiniu L. K. kaltės įrodymu laiko specialisto išvadą ( b. l. 23), kurioje nurodyta, kad apžiūrint nustatytos keturios poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste ir sėdmenyse, sužalojimai padaryti ne mažiau keturių smūgių pasekoje. Iš išrašo iš medicininių dokumentų ( b. l. 30) matyti, kad nugaroje, kojų srityje yra sumušimo žymės ( mergaitės žodžiais mušė mama), yra išlikusios mėlynės. Liudytoja I. K. patvirtino mačiusi, kai mama Rimai du kartus sudavė į užpakalį ranka.

L. K. kaltė taip pat įrodyta ir kitais netiesioginiais įrodymais – I. Tubelienė, atstovaudama Rimos globėją – Šv. Kazimiero vaikų globos namus – nurodė, jog bendraudama su Rima yra mačiusi ant jos žąsto mėlynę. Liudytoja A. G. taip pat yra mačiusi mėlynes pas Rimą nugaros srityje ties mentėmis. Jai Rima sakiusi, kad ją muša mama, kiti L. K. vaikai taip pat patvirtino mamos smurtą prieš Rimą. Liudytoja V. Kručienė nurodė, kad jai R. Č. sakiusi, jog mama ją muša. Liudytoja I. D. taip pat patvirtino, kad yra mačiusi, kaip L. K. muša Rimą per nugarą ir per sprandą. Liudytoja L. U. yra užfiksavusi medicininiuose dokumentuose mėlynes ant Rimos kūno, jai Rima sakiusi, kad ją mušė mama.

Mažametis liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra nurodęs, kad jis matęs, kaip sesę Rimą mama mušė su šluota ir su diržu, Rima dėl to verkė.

Nukentėjusioji R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra nurodžiusi, kad ją ne vieną kartą per įvairias kūno vietas mama rankomis, diržu, mediniu kočėlu yra mušusi, jai dėl sumušimų labai skaudėję.

Teismas nesiremia liudytojo V. B. prieštaringais parodymais. Jis planuoja gyventi su K. K. , šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, kaip L. K. naudojo smurtą prieš R. Č. , teismo posėdžio ankstesnius parodymus paneigė, teigdamas, jog buvo priverstas duoti neteisingus parodymus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams L. K. vaikai yra pasakoję, kad V. B. yra naudojęs smurtą prieš nepilnametį V. K. ( b. l. 5), nors V. K. nukentėjusiuoju nepripažintas ( b. l. 11). V. B. 2011-10-19 paaiškinime ( b. l. 9) nurodė matęs, kaip L. K. mušusi dukrą Rimą, tačiau tą pačią dieną parašęs pasižadėjimą ( b. l. 10), jog ketina išsikraustyti iš L. K. namų. Yra tikimybė, kad V. B. buvo spaudžiamas išsikraustyti iš L. K. namų. Be to, L. K. nurodė, jog pats V. B. smurtavo prieš Rimą, o A. G. teigė, jog V. B. toje šeimoje per daug įsijautė į tėvo vaidmenį ir pradėjo skriausti vaikus psichologiškai ir fiziškai.

Teismo nuomone, V. B. galėjo laviruoti pagal situaciją duodamas parodymus prieš kitą asmenį ir stengdamasis, kad smurtu prieš vaikus nebūtų apkaltintas jis pats.

L. K. kaltė R. Č. nežymiai sutrikdžius sveikatą įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – kaltininkės daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada.

Civilinis 2000,00 Lt dydžio ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 46-48) tenkintinas iš dalies. R. Č. patyrė fizinį skausmą, jai dėl L. K. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Reikalavimas atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą yra per didelis, teismo nuomone, priteisus 1000 Lt neturtinės žalos nebūtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Pažymėtina, jog neturtinė žala turėtų būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, tačiau pats neturtinės žalos atlyginimo institutas negali sudaryti sąlygų nepagrįstam praturtėjimui.

L. K. išteisintina pagal LR BK 140 str. 2 d. ( fizinio skausmo sukėlimas J. K. , gim. 2004-11-21), nes, teismo nuomone, ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis –mušimas ar kitoks smurtavimas turėtų būti sukėlęs pasekmes ir tos pasekmės turėtų būti užfiksuotos, dažniausiai tai konstatuojama specialisto išvadoje.

Kaltinamuoju aktu L. K. buvo kaltinama, jog smurtaudama prieš J. K. jai nežymiai sutrikdė sveikatą ( b. l. 107), o pakeistame kaltinime nurodoma ( b. l. 156), jog J. K. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai neginčijamų objektyvių įrodymų, kad L. K. smurtavo prieš J. K. . Nukentėjusioji yra 7 m. amžiaus ir teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymų nedavė, o ikiteisminio tyrimo metu pasakė vieną sakinį ( b. l. 55) –“ į koją davė mama su diržu ir man skaudėjo”.

L. K. nurodė niekada nemušusi Jūratės, Jūratės tėvas V. K. , gyvenantis su L. K. , nurodė nematęs, jog L. K. muštų Jūratę. V. K. nuomone, vaikai gali ir tarpusavyje apsistumdyti, nes yra skirtingo amžiaus. Liudytoja I. K. nurodė nemačiusi, kad mama Jūratę skriaustų. Liudytoja A. G. posėdžio metu nenurodė, jog girdėjusi apie Jūratės mušimą, tik ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi ( b. l. 73-74), kad jai Jūratė pasisakiusi, jog muša mama. Liudytoja V. Kručienė patvirtino tik tai, ką Jūratė buvo sakiusi apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai I. D. ir nepilnametis A. Č. nurodė nematę, kad L. K. skriaustų Jūratę, tik A. Č. nurodė, kad Jūratei įžnybo į ranką.

Specialisto išvadoje ( b. l. 25) nurodyta, kad J. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūrint nustatyta dešiniojo žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje melsvai žalsvos spalvos kraujosruva. Tačiau Jūratė nurodė ( b. l. 55), kad į ranką jai įžnybo brolis Aurelijus, A. Č. tą patvirtino, vaikų apsižnaibymą patvirtino Jūratės tėvas V. K. . Darytina išvada, kad mėlynė Jūratės rankoje galėjo atsirasti po Jūratės ir Aurelijaus apsižnaibymo.

Nors liudytoja gydytoja L. U. nurodė mačiusi mėlynes pas J. K. ir A. Č. bei patvirtino, kad jai Jūratė sakiusi, jog ją mušė mama, Jūratės mėlynės nėra fiksuotos pirminiuose medicininiuose dokumentuose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš Kupiškio vaikų konsultacijų poliklinikos asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2011-10-20 profilaktiškai patikrinta med. punkte, įrašų apie sužalojimus nėra. Kyla klausimas, kodėl nustačius mėlynes jos nebuvo aprašytos asmens sveikatos istorijoje, kaip tai buvo padaryta R. Č. sužalojimo atveju.

Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad L. K. galėjo suduoti diržu per kojas Jūratei ne mažiau kaip vieną kartą. Apkaltinamojo nuosprendžio, kai yra materialioji nusikaltimo sudėtis, negalima grįsti vien prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais – liudytojų parodymais apie jų girdėtus nukentėjusiosios Jūratės nusiskundimus – jei pačios nukentėjusiosios apklausti nepavyko, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neišsamūs.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių L. K. kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai. Tokio amžiaus vaikas kaip J. K. gali neduoti parodymų, tačiau sužalojimai turėtų būti fiksuoti dokumentuose.

Dėl bausmės

Nenustatyta L. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad L. K. augina 7 sesers vaikus ir turi 8 savo vaikus.

L. K. teisiama pirmą kartą ( b. l. 96), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b. l. 94-97), priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebima ( b. l. 99).

L. K. yra ištekėjusi, nedirbanti, augina vaikus, iš kurių 4 dar nelanko mokyklos. Nors L. K. charakterizuojama kaip ūmaus būdo ir netaktiško elgesio ( b. l. 101), ji nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

L. K. įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką prieš mažametį vaiką– sumušė mažametę dukterį R. Č. , dėl ko nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

LR BK 140 str. 2 d. yra numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors L. K. ir V. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, L. K. myli vaikus ir stengiasi juos tinkamai auklėti.

Pažymėtina, kad L. K. augina ir sesers vaikus, auginant daug vaikų gal ir nepakanka dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau itin neigiamos informacijos apie kaltinamąją nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis, L. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė už sankcijoje numatyta bausmės vidurkį, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėn. laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

L. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ( nežymus R. Č. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti 10 (dešimt ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą L. K. atidėti 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti L. K. 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo R. Č. tenkinti iš dalies ir priteisti R. Č. iš L. K. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

L. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas J. K. ), kadangi kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo J. K. palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad ginčą galima spręsti civilinio proceso tvarka.

Kardomąją priemonę L. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Saulius Vanagas