- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-23
- Bylos Nr.
- N-62-1734-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu V. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda be konfiskavimo. Kaip nurodyta nutarime, V. S. , būdamas baustas administracine tvarka už ATPK 173 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą, 2006 m. gegužės 5 d., apie 14 val., kelyje Alytus - Kaunas, ties Miklusėnų gyvenviete, savo automobiliu vežė keleivius R. V. , V. S. ir T. D. į Kauną, neturėdamas šiai veiklai licenzijos ir gavo už tai 27 litų atlygį bei tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio l dalį ir 2 dalies l punktą. V. S. dėl padaryto pažeidimo kaltas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis tą dieną turėjo nuvykti į Kauno klinikas, kadangi serga jo žmona. Automobilį paskolino pažįstamas R. G. . Aikštelėje prie Ūkio banko dvi moterys ir vienas vyras pasiprašė pavežami į Kauną. Jam įsukus į kolonėlę pasipildyti degalų, moterys pasisiūlė prisidėti pinigais prie jo turimų kelionės išlaidų. Iš keleivių jis paėmė po 9 litus, nors pats pinigų iš keleivių neprašė. Ties Miklusėnų kaimu policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuotą automobilį, grąžino keleiviams iš jų paimtus 27 litus. Nurodė, kad licenzijos vežti keleivius neturi. V. S. kaltę dėl įvykdyto administracinio pažeidimo patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, T. D. ir V. S. paaiškinimai, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarimas. Aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. S. vykdė keleivių vežimo kelių transportu veiklą ir jo veikoje yra ATPK 173 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, kadangi keleivius vežė neturėdamas tokiai veiklai reikalingos licenzijos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio l dalies ir 2 dalies l punktą bei Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį. V. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas turi 50 procentų darbingumo lygį, neteistas, nedirba, išlaiko nepilnametį vaiką, jam buvo paskirta minimali pažeidimo sankcijoje numatyta bauda. Kadangi V. S. vairuotas automobilis nepriklauso jam asmeninės nuosavybės teise, tai jo konfiskavimas netaikytas.
II.
Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtąją baudą ir taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Teigiama, kad jis neužsiima jam inkriminuotu verslu. Moterys pačios pasiprašė pavežamos, vaikiną pavežti pasiūlė mikroautobuso vairuotojas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 173 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar už kitokiu neteisėtu būdu padarytus veiksmus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo reikėtų suprasti, kad jis, V. S. , buvo traktuojamas kaip teikiantis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole sakoma, kad jis nepateikė leidimo (licencijos) keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio l dalį ir 2 dalies l punktą.
V. S. paaiškinime nurodė, kad jis keleivių pervežimais neužsiima, neturi savo automobilio, ir kadangi inkriminuotos veiklos nevykdo, tai neturi licencijos. Jis nurodė, kad jo pokalbį su žmona girdėjo patikrinime dalyvavusios pareigūnės ir todėl jos pasiprašė pavežamos, kad kitą keleivį jam taip pat pasiūlė. Šiuo atveju pagal pateiktąjį kaltinimą būtina įrodyti, kad V. S. užsiima keleivių vežiojimu ir tai yra jo verslas. Bet kaltė inkriminuoto pažeidimo padarymu įrodinėjama 2006 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktu, su kuriuo nubaustasis asmuo, kaip buvo pažymėta, nesutiko ir teigė, kad tai buvo vienkartinis atvejis, kad jis tą dieną vyko į Kauno klinikinę ligoninę. Tiesa, jis paaiškinime (b. l. 5) nurodė, kad jo žmona buvo Alytuje, teismo nutarime nurodyta, kad teigė, jog jis vyko lankyti ją, gulinčią ligoninėje (b. l. 21). Tvirtino, kad pažeidimas išprovokuotas. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo susitarimas keleivius nuvežti į Kauną už atlyginimą, kas nedraudžiama, tačiau padaryti išvadą, kad tai būtų verslas, duomenų nepakanka. Mokesčių inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą sakoma, kad gegužės 5 d. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus darbuotojai kartu su policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnais atliko operatyvų patikrinimą kelyje ties Miklusėnų gyvenviete ir nustatė, kad V. S. vykdė keleivių vežimą lengvuoju automobiliu (taksi) neįsigijęs tokiai veiklai reikalingos licencijos. Tą dieną tris nepažįstus asmenis įsisodino į lengvąjį automobilį ir už nuvežimą į Kauną iš kiekvieno keleivio paėmė po 9 litus, t. y. gavo 27 litų pajamų. Šios aplinkybės iš esmės nekelia abejonių. Tačiau, kaip minėta, keleivių vežimas nedraudžiamas ir iš šio vienkartinio akto negali atsirasti administracinė atsakomybė. Todėl mokesčių inspekcijos teigimas, kad V. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 2 dalyje kelia abejonių. Negalima sutikti su tuo, kad veiklos versliškumą įrodo tai, jog šią veiklą V. S. vykdo ne pirmą kartą, t. y. už tokį pažeidimą jis Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarimu nubaustas 100 litų. Tai, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už ATPK 173 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą, yra pagrindas jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 173 straipsnio 2 dalį. Ir ne daugiau. Pareiga įrodyti pažeidimą išlieka.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo spręsti, ar inkriminuotoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas įgyvendindamas šį uždavinį neišvengiamai turėjo išanalizuoti byloje surinktus duomenis. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Taigi, pirmiausia būtina paneigti patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens aiškinimą, kad jis neužsiima keleivių pervežimo verslu ir jog tai nebuvo vienkartinis atvejis, kuris neišprovokuotas pareigūnų. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnį protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas. ATPK 259 ir 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Beje, apylinkės teismas pažeidė šį principą, nes rėmėsi Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurios nenurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Iš šio dokumento aiškios išvados, kad kaltė pagal inkriminuotą pažeidimą įrodyta, negalima padaryti. Administracinėje teisėje kaip ir baudžiamojoje teisėje galioja principas, kad visos abejonės turi būti vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai tirti.
Nutartis neskundžiama.