- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A6.-1-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00537-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su Valstybine mokesčių inspekcija, o su kitais bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
VMI pareiškime nurodyta, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, kurio metu patikrinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31. Iš patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad bendrovė minėtu laikotarpiu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos, nes bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, bet ne VMI. Tikrinamuoju laikotarpiu nustatyta, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, iš kasos išmokėjo 985 Eur sumą, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, vykdė dvišales užskaitas su kitomis bendrovėmis, pagal trišalius reikalavimo įskaitymo aktus atliko užskaitymus kitiems kreditoriams. Remiantis tuo, institucija prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. K. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį – 2200 eurų dydžio baudą (b.l. 2-74).
Šalies argumentai
Pareiškėjo – VMI – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą vadovautis VMI pareiškime nurodytais argumentais ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (b.l. 84).
R. K. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jis dirba generaliniu direktoriumi jau 20 metų, jam yra žinoma įmonės finansinė padėtis, bendrovei trūksta pinigų, kad galėtų viską apmokėti, tačiau įmonė niekuomet nevengė mokėti mokesčius, ir tikrinamuoju laikotarpiu mokėjo. Viskas yra procese, viskas eina į gerąją pusę, tačiau šiai dienai pelno nėra. Informacija apie kreditorius jis disponuoja, įsiskolinimai yra einamieji, viskas yra sprendžiama, tarp kreditorių yra ir VMI, tačiau jis yra labai nedidelis kreditorius. 2019 m. buvo sunkesni metai, pasikeitė apmokėjimas tarp Sodros ir VMI, todėl tas balansas išsiderino, tačiau, mano, kad artimiausiu metu viskas susitvarkys. Skola šiek tiek pasikeitė, kai pasikeitė mokestinė dalis nuo Sodros į VMI. Skola ne tiek ir didėja, ji nuolat keičiasi, laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 nebuvo viskas įskaityta. Tuo metu bendrovė turėjo ir daugiau skolų, kreditorių yra labai didelis sąrašas, bet yra einamosios skolos, nėra skolų, kurios tęsiasi dešimtmečiais, viskas sumokėta iki 2014 m., VMI sumokėtos didžiulės sumos. R. K. žino, kad VMI stovi trečioje eilėje kreditorių sąraše, bet jis nieko nemokėjo, jokių mokėjimų nedarė, nes nevaldė jokių pinigų, sąskaitos buvo areštuotos, viską pasiimdavo antstoliai, viską išsidalindavo patys. Pinigai, kur moka tretieji asmenys, yra inkasiniai, jis net negali nurodymų duoti, nes tai ne jo pinigai, tai yra kito juridinio asmens pinigai, jie pervedami be jo žinios. Jam žinoma, kad buvo tam tikri užskaitymai, bet tai buvo ne užskaitymai, nes abiem pusėms reikalingi mokėjimo dokumentai. Jei firmos duoda užsakymus, paskui prašo dokumentų, kad jie apmokėjo medžiagas, jis tokioje situacijoje negali nurodyti, kaip jiems elgtis su tais pinigais. Kai yra užsakymai, dalis jų yra su išankstiniu mokėjimu, jie įvardina, kad bendrovė neturi pinigų medžiagoms, jei jie neapmokės, bendrovė negali priimti užsakymo, o jei jie apmoka, bendrovė juos įvykdo. Trečioji šalis, užsakovas, pats numato už ką mokėti, jiems reikia produkto, tačiau jei sumokės už skolą, kitą kartą nebeperves, nes jiems reikia sumokėti už produktą, todėl jis negali nurodinėti, kur jiems pervesti pinigus. Šiaip yra ne jo valia, jis su mokėjimais tik gali arba sutikti, arba nesutikti, bet jiems pasakyti, kur mokėti tuos pinigus, jis negali, nes tai yra jų pinigai. Yra tai, ką bendrovė moka ir iš kasos grynų pinigų – tai mažos įmokos, 1000 eurų yra per visą vasarą, tai pinigai vairuotojams, smulkioms lietuvių įmonėlėms. Tuos pinigus, kurie yra sumokami grynais, jis noru nuneštų VMI, bet jie grynųjų nepriima, o įnešus juos į sąskaitą, jie nepateks į VMI. VMI nurodė, kad reikia pinigus įnešti į sąskaitą, tačiau pinigai yra inkasiniai ir jie negalės išreikšti valios, kur tuos pinigus padėti. Iš bendrovės pusės yra atliekami mokėjimai, ieškoma papildomų užsakymų, o inkasiniuose piniguose, jie visus pasiskirsto. Tie nurašymai nuo jų sąskaitų dėliojasi kaip nori, bendrovė įtakos neturi, ji turi tik papildomas išlaidas antstoliams, tie mokėjimai yra iš areštuotų sąskaitų. Bendrovės veiksmai dėl skolų yra ateities vizijų kūrimas, kurios neštų pelną. Kuo daugiau bendrovė turės užsakymų, tuo greičiau išmokės. Bendrovė dėl VMI skolos išdėstymo nesikreipė, jis konsultavosi su kitomis įmonėmis, teigia, kad VMI į susitarimus neina, liepia mokėti skolą, todėl vilčių neturėjo atidėjimui, o jo tikslas yra atiduoti skolą kuo greičiau. R. K. nemano, kad tai yra kažkokie ypatingi pinigai, mes 2003 m. bendrovė turėjo netgi 10 mln. litų skolos, bet viskas yra sumokėta.
Šalies argumentai
R. K. raštiškame paaiškinime nurodė, kad bendrovė turėjo pasirašiusi įmokų atidėjimo sutartį su SODRA, kurią šiais metais VSDF Panevėžio skyrius vienašališkai nutraukė, kas bendrovei sukėlė labai didelių nepatogumų. To pasekoje buvo užblokuotos sąskaitos, pristabdyti mokėjimai, o tai sutrikdė ne tik mokesčių mokėjimą, bet ir atsiskaitymą su kitais įmonės kreditoriais. Šiai dienai bendrovė sprendžia susidariusios skolos gražinimo klausimą ir deda visas pastangas kuo greičiau atsiskaityti tiek su SODRA, tiek su VMI. Pažymėjo, kad dėl parduodamos produkcijos apimčių sumažėjimo ir kainų svyravimų nukrito ir įplaukos 32,85 proc., kas sumažino apyvartinių lėšų kiekį. Be to, 2019 m. įmonė įdėjo daug pastangų išleisdama keletą naujų produktų, kurie pareikalavo didelių investicijų, tačiau tikimasi, kad išleisti į rinką nauji modeliai padidins pardavimų kiekį, tuo pačiu ir piniginius srautus. Tikisi artimiausiu metu sumažinti susidariusią skolą, o jei tik atsiras galimybė ir pilnai padengti susidariusį įsiskolinimą. Prašo suprasti susidariusia situaciją, netaikyti Bendrovės atžvilgiu sankcijų, nesiimti priverstinių išieškojimo veiksmų ar kokių panašaus pobūdžio priemonių (b.l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Pastaroji norma yra blanketinė ir nagrinėjimu atveju yra aktualios CK nuostatos, kurio 6.930¹ straipsnio 1 dalis skelbia, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismas pastebi, kad R. K. sąmoningą elgesį, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip pažeidžiant VMI, kaip kreditorės, interesus, patvirtina byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. K. akivaizdžią valią išreiškiantys prašymai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ į tam tikras R. K. nurodytas sąskaitas (b.l. 54-59), kurios, beje, pagal operatyvinio patikrinimo pažymos duomenis – nėra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad su įmonės veikla susijusios tam tikros operacijos sąmoningai vykdomos per bendrovės vadovo nurodytas, ne bendrovei priklausančias banko sąskaitas.
Pastebėtina ir tai, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo (J. M.) paaiškino, kad dėl tarpusavio skolų užskaitų Bendrovė rašo prašymus kitoms įmonėms, tokie prašymai pervesti lėšas rengiami ne tik atskaitingiems asmenims, bet ir kai kurioms kitoms įmonėms, tada padaromos bendros užskaitos, t. y. vieną kartą į mėn. sudengiamos skolos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prašoma, kad lėšas, skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų ne į Bendrovės sąskaitą, o Bendrovės klientams ar atskaitingiems asmenims (b.l. 12-17).
Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš trečiųjų asmenų gavo lėšas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos susitarimai su kitomis bendrovėmis dėl tarpusavio skolų dengimo patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su žemesnės nei trečios eilės kreditoriumi – VMI.
Taigi, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog R. K., kaip juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su Valstybine mokesčių inspekcija, o su kitais bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Tokie R. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jis baustinas.
Išvados dėl atsakomybės taikymo R. K. nekeičia jo bei jo atstovo nurodytos aplinkybės apie įmonėje susidariusią sunkią padėtį, R. K. pastangas siekiant išsaugoti įmonės veiklą, nes CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.
R. K. argumentai, kad savo veiksmais jis siekė bei siekia užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neeliminuoja jo pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų ir neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, o jo teiginiai apie bendrovės susidariusios finansinės padėties bei mokestinės nepriemokos VMI priežastis nėra svarbūs bei svarūs sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą R. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, neteistas (Liteko duomenimis), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes. R. K. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad R. K. anksčiau būtų baustas už analogišką nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. K. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti R. K., jog paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, ar kt.), mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.