Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Romai Timofejavienei, bendraieškei R. M., jos atstovei A. U., atsakovės R. P. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovės I. Ž. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, iškeltą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio R. B. (dabar – M.) turtinius interesus, ieškinį atsakovėms I. Ž., R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Joniškio notarų biuro notarei Gražinai Butienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendraieškės R. M. atstovė A. U. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad R. P. pažinojo R. M. nuo vaikystės, gyveno su pastarosios broliu. Žinojo, kad R. M. ilgą laiką buvo globojama dabartinės jos globėjos A. U.. R. P. prisiviliojo R. M. gyventi kartu, o 2010 m. gruodžio mėnesį išvarė. Po to, R. P. vėl parsivežė R. M., surado pastarajai draugą B. ir už jo ištekino, išvežė gyventi į vienkiemį, nupirko butą Joniškyje. Ji bandė R. M. surasti, tačiau R. P. nesakė, kur ši gyvena, todėl buvo kreiptasi į policiją. R. M. surado kaime. Išsigando pamatę kokiomis sąlygomis pastaroji gyveno. R. M. pasakė, kad Joniškio mieste jai nupirko butą. Pirmą kartą 2011 m. liepos mėnesį nuvyko į butą. Šis buvo labai prastos būklės, namo stogas kiauras. Savo iniciatyva jį remontavo, UAB Joniškio butų ūkiui sumokėjo 500 Lt. Bute nebuvo kriauklės, durų, prie langų išdaužytas tinkas, sienos ir lubos nedažytos, tualetas koridoriuje. R. M. bute negyveno. Buvo susidariusi 200 Lt skola už komunalinius mokesčius. Buvusiam R. M. sutuoktiniui B. R. P. neleido kištis, tik atsivežė ir pasakė, kad tai bus R. butas. Pinigų R. M. sąskaitoje nebuvo. R. M. buvo pripažinta neveiksnia, pripažinta negaliojančia santuoka. R. M. net nemoka suskaičiuoti pinigų. Paklausus, kodėl pirko butą, pastaroji pasakė, kad bijojo gyventi kaime, nes ten buvo griūvantis stogas. R. M. vežė apžiūrėti tik vieną butą. Jame nebuvo šviesos. Išvariusi apžiūrėti rūsio, R. P. tuo metu susitarė dėl pirkimo, davė rankpinigius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovo atstovės, bendraieškės R. M. įstatyminės atstovės, atsakovės R. P. atstovo ir atsakovės I. Ž. atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais dokumentais (5-37, 62-70, 88-119, 142-144 b. l.), prie bylos prijungtų civilinės bylos Nr. 2-9772/2015 ir baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-9-0001-12) duomenimis, nustatyta, kad 2011 m. vasario 28 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), I. Ž. perleido R. M. 34,43 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 25000 Lt. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimu R. B. (dabar – M.) buvo pripažinta neveiksnia, to paties teismo 2013-04-29 nutartimi jai nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta A. U.. Ieškovas, ginantis neveiksnios R. M. turtinius interesus, prašo, kad ginčo buto pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos atsakovei R. P..

Dar iki buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo 2011-01-27 R. M. ir atsakovė R. P. buvo sudariusios žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. M. už 50 000,00 Lt pardavė R. P. 687/1374 dalį 0,1374 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k. v., ir 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šis sandoris Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2015 pripažintas negaliojančiu ir, pritaikius vienašalę restituciją, R. M. grąžinti aukščiau minėti nekilnojamieji daiktai. Šiaulių apygardos teismas 2015-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-750-569/2015 paliko Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimą nepakeistą.

Sprendžiant Šiaulių apylinkės teisme ginčą dėl dalies namo ir žemės sklypo perleidimo, buvo atlikta R. M. teismo psichiatrijos ekspertizė. 2012-11-05 ekspertizės akte nurodyta, kad R. B. (dabar – M.) nuo gimimo iki šiol serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu atsilikimu su žymiu emocijų ir valios sutrikimu, ji laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 sirgo šiuo psichikos sutrikimu, negalėjo suprasti veiksmų reikšmės ir negalėjo tuo laikotarpiu (sudarant pirkimo-pardavimo sutartis) jų valdyti, negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, jai trūksta iniciatyvos, savarankiškumo, ir ji imli įtaigai. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Gintaras Butkus patvirtino, kad R. M. dėl įgimtos silpnaprotystės trūksta iniciatyvos, savarankiškumo, ir ji yra imli įtaigai, ji gali nesugebėti pasipriešinti, yra nepajėgi pilnavertiškai suprasti visos informacijos, pati daryti pasirinkimus sudėtinguose klausimuose. Žmonių, nuo kurių ji buvo priklausoma psichologiškai, atžvilgiu jai gali kilti nerimo, nepasitikėjimo bei padidinto įtaigumo reakcijos. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje ekspertas patvirtino, kad R. M. nepajėgi pilnavertiškai suprasti visos informacijos ir priimti savarankiškus sprendimus, turi polinkį kartoti daugiau kitų mintis. Taip pat pažymėjo, kad ją paruošti trumpam ir formaliam pokalbiui su minimaliais atsakymais buvo galima. Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ginčo buto pardavimo sandoris buvo sudarytas 2011-02-28 ir, kaip matyti iš ekspertizės išvados, šis sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai R. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu atsilikimu su ryškiu emocijų ir valios sferos sutrikimu ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarant sandorį buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 str. 1 d.). Šie sandoriai priskiriami sandoriams su subjektų valios trūkumais. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens su­darytas sandoris laikomas nuginčijamu sandoriu. Nuginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik teismo sprendimu (CK 1.78 str. 2 d.), o tokio sandorio galiojimas priklauso nuo teisę jį ginčyti turinčios šalies arba kito įstatymų nurodyto asmens. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-451/2005, Nr. 3K-3-278/2009).

Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, leidžia asmenims pasirinkti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Prokuroras yra vienas tų asmenų, kuris gali pareikšti ieškinį, gindamas viešąjį interesą (CPK 49 str.). Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 str.).

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Teisinio santykio pakeitimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintų CK 1.138 straipsnio 5 punkte. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko būtent šį bendraieškės teisių gynimo būdą. Jis prašo perkelti atsakovei R. P. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal 2011-02-28 buto pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą I. Ž. ir R. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas galėjo prašyti teismo ir kitaip ginti bendraieškės teises ir pareigas – reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Jei būtų prašęs vienu metu taikyti abu teisių gynimo būdus, toks prašymas būtų vidiniai prieštaringas, nes, jeigu nuginčijamas pats sandoris, pagal tokį nebeegzistuojantį sandorį teisių perkėlimas negalimas dėl to, kad nelieka šalių, jų turtinių teisių bei pareigų. Prašydamas buto pirkėjo teises ir pareigas perkelti atsakovei R. P., ieškovas savo prašymą motyvavo tuo, kad butą Joniškio mieste surado, derybas su pardavėju vedė, pinigus mokėjo būtent R. P.. Kaip nurodė prokurorė, jeigu būtų prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu ir grąžinti R. M. už butą gautus pinigus, pastaroji nepagrįstai praturtėtų.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Teismas aiškinosi, ar ginčo sandorį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitiko jų vidinę valią. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2015 ir Šiaulių apygardos teismo 2015-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-750-569/2015 nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesant vienos iš šalių – R. M. laisvos valios išraiškos. Tą patvirtina medicininiai dokumentai (17-29 b. l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-11-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (civilinės byla Nr. 2-9-772/2015, II t., 52-57 b. l.), Šiaulių apylinkės teismui duoti ekspertų paaiškinimai apie R. M. negebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, skaičiuoti, vertinti turtą, pinigų sumas ir kt. (civilinė byla Nr. 2-9-772/2015, III t., 125-127 b. l., IV t., 16-22 b. l.). Dėl analogiškų priežasčių Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimu pripažintas negaliojančiu dalies namo ir žemės sklypo pardavimo sandoris, sudarytas vienu mėnesiu anksčiau (2011-01-27), nei ginčo sandoris. Be to, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimu R. M. pripažinta neveiksnia (110-112 b. l.), 2013-12-23 sprendimu pripažinta negaliojančia R. B. (M.) ir A. B. santuoka (115-119 b. l.).

Teismas sprendžia, kad dėl psichinės ligos nesant gebėjimo suformuoti savo valią, R. M. sudaryti ginčo sandorį buvo įtakota atsakovės R. P.. Pastaroji, pasinaudodama R. M. priklausomumu, imlumu įtaigai, iniciatyvos ir savarankiškumo stoka, įtakojo R. M. sprendimą pasirašyti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri R. M. buvo nenaudinga. Teismas, nesutinka su R. P. atstovo teiginiais, kad pastaroji niekada nežinojo apie R. M. psichinę sveikatą, net patikėdavo pastarajai savo vaikus, R. M. dar prieš tai sudarė ne vieną sandorį, buvo bausta už administracinį teisės pažeidimą ir niekam nekilo abejonių dėl jos veiksnumo. Teismas kaip prejudiciniais faktais remiasi Šiaulių apygardos teismo 2015-09-07 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad R. P. ilgą laiką (nuo 1993 m.) pažinojo ir artimai bendravo su R. M. ir, kad tik trumpai bendraujant galima nepastebėti R. M. protinio atsilikimo, tačiau nuolat bendraujant, gyvenant kartu, matant ją kasdienybėje, neįmanoma to nepastebėti, bent jau pagrįstų abejonių kiekvienam su ja artimai bendraujančiam turi kilti. Teisėjų kolegija sprendė, kad nuolat ir artimai bendravusi bei kartu kurį laiką gyvenusi R. P. turėjo pastebėti R. M. kitokį mąstymą bei elgesį, esamą protinį atsilikimą. Teisėjų kolegija įvertino, kad R. P. žinojo apie R. M. psichinę negalią, atsakovė galėjo įtakoti R. M. elgesį sutarties sudarymo bei apsilankymų pas notarą metu ir tuo pasinaudojo, sudarydama 2011-01-27 dalies namo ir žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl notarų, kitų institucijų darbuotojų nepastabumo Šiaulių apygardos teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis ir ją atlikusių ekspertų paaiškinimais, pažymėjo, kad esant formaliam ir nepakankamai ilgam bendravimui, minėti notarai ir kitų institucijų darbuotojai galėjo nepastebėti R. M. psichikos sutrikimų, tačiau nepastebėti galima tik esant trumpam bendravimui, bet jokiu būdu ne bendraujant su R. M. ilgą laiko tarpą, kaip bendravo atsakovė R. P.. Akivaizdu ir pilnai tikėtina, kad dėl trumpo bendravimo su R. M., abejonių dėl pastarosios gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę nekilo ir buto pardavėjai (atsakovei) I. Ž. bei ginčo sandorį tvirtinusiai notarei. Atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo išvadas bei į ekspertų išvadas, kad R. M. nepajėgi pilnavertiškai suprasti visos informacijos, pati daryti pasirinkimus sudėtinguose klausimuose, teismas sprendžia, kad R. P. neabejotinai žinojo apie R. M. psichinę negalią ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo ne R. M., bet R. P. vidinės valios rezultatas.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Taigi, svarbiausia pirkėjo pareiga yra atsiskaityti už perkamą daiktą. Remiantis R. M. įstatyminės atstovės A. U., atsakovės I. Ž. atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad ginčo butą surado, nesiderėdama sutiko su pardavėjos pasiūlyta buto kaina, už jį mokėjo pinigus atsakovė R. P.. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad R. M. būtų savarankiškai atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama įgyti ginčo butą: ieškojusi parduodamų butų, viena vykusi jų apžiūrėti, tarusis su pardavėjais ir kt. Kaip nurodė atsakovės I. Ž. atstovė, I. Ž. tik notarų biure sužinojo, kad pirkėja bus būtent R. M., o ne R. P.. Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 sprendime ir Šiaulių apygardos teismo 2015-09-07 nutartyje teismai neginčijamai nustatė, kad R. P. realiai neperdavė R. M. pinigų už parduotą turtą – dalį namo ir žemės sklypo, todėl teismas vertina, kad R. M. neturėjo pinigų sumokėti už perkamą ginčo butą ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės R. P. atstovo teiginius, kad už ginčo butą buvo sumokėta pinigais, kuriuos R. M. gavo iš R. P., pardavusi dalį namo. Abejotina yra ir tai, ar R. M., turinti psichinę negalią, turėdama minimalius skaičiavimo gebėjimus, nemokėdama naudotis pinigais, gyvendama nuolat kitų prižiūrima, būtų sugebėjusi savarankiškai disponuoti didelėmis pinigų sumomis, šiuo atveju 25000 Lt. Be R. P. iniciatyvos, siekio sudaryti ginčijamą sandorį ir jos aktyvių veiksmų, negalinti suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti R. M. tokios sutarties apskritai nebūtų pasirašiusi. Atsakovė R. P. buvo faktinė buto pirkėja, ji už jį sumokėjo ir siekė sudaryti ginčo sandorį, kuriame pirkėja būtų nurodyta ne ji, bet psichinę negalią turinti R. M..

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011-02-19 buvo nustatyta 14000 Lt (13 b. l.). I. Ž. butą pardavė už 25000 Lt, R. P. sutiko už jį tiek sumokėti ir sumokėjo. Ieškovo, R. M. įstatyminės atstovės, atsakovės I. Ž. atstovės paaiškinimais nustatyta, kad minėtas butas buvo labai prastos būklės – randasi viršutiniame namo aukšte, kur buvo kiauras stogas, be kriauklės, durų ir t. t. Šiaulių apygardos teismas 2015-09-07 nutartyje, įvertinęs byloje esančias ginčo buto fotonuotraukas, taip pat konstatavo, kad butas prastos būklės. Šiaulių apygardos teismui kilo abejonių, ar už tokios prastos būklės ginčo butą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo beveik dvigubai mažesnė, buvo mokėta 25000 Lt. Todėl teismas sprendžia, kad ginčo sandoris ne tik buvo nenaudingas R. M., bet ir žalingas, nes pastaroji, nors niekada bute negyveno, bet iki šiol privalo jį išlaikyti, mokėti komunalinius mokesčius. R. P., žinodama apie R. M. negalią ir inicijuodama labai prastos būklės, praktiškai negyvenamo buto pirkimą už žymiai didesnę, nei rinkos kainą, buvo nesąžininga R. M. atžvilgiu. Buto pirkimo-pardavimo sandoris yra ne R. M. laisvos valios išraiškos, o R. P. valios ir nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl sandorio naudingumo R. M. atžvilgiu abejonių kelia ir pačios atsakovės R. P. nenoras, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės bei pareigos. Pastaroji teismui pateikė ir pareiškimą, kad sutiktų, jog ieškovas su bendraieškiu atsisakytų ieškinio ir ji jokių pretenzijų į ginčo butą neturi ir ateityje neturės. Akivaizdu, kad atsakovė R. P. deda visas pastangas, kad ginčo butas netaptų jos nuosavybe. Todėl visiškai nepagrįstais laikytini atstovės R. P. atstovo argumentai, kad sandorio sudarymo metu R. M. suvokė sandorio esmę ir prasmę, tik dabartiniams globėjams pasirodė, kad sandoris R. M. nenaudingas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tikroji buto pirkėja buvo ne R. M., bet R. P., suradusi ir inicijavusi ginčo buto pirkimą, savo pinigais sumokėjusi už ginčo butą, kuriame dėl jo prastos būklės nežinia kaip būtų galėjusi gyventi psichinę negalią turinti ir savo veiksmų reikšmės negalinti suprasti bei jų valdyti R. M.. Ieškinys tenkintinas ir atsakovei R. P. perkeltinos buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2011-02-28 buto pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą I. Ž. ir R. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl neturtinio reikalavimo ir atsakovė I. Ž. ieškinį pripažino, iš atsakovės R. P. valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,47 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Teismui yra pateiktas atsakovės I. Ž. atstovės prašymas priteisti iš atsakovės R. P. atsakovei I. Ž. 909,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apmokant advokatui už suteiktą teisinę pagalbą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovės I. Ž. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog atsakovė R. P. nesutiko su ieškiniu ir jo nepripažino, o ji visiškai su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė I. Ž. laikytina galėjusia sąžiningai klysti dėl ieškovės R. M. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikmę ir juos valdyti ginčo sandorio sudarymo metu, ir į tai, kad po Šiaulių apylinkės teismo sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovė pakeitė savo anksčiau atsiliepime išdėstytą poziciją, t. y. sutiko su ieškovo keliamais reikalavimais ir prašė ieškinį tenkinti, sprendžia, kad I. Ž. gali būti priteista atitinkama dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš teismui atsakovės I. Ž. atstovės pateikto sąskaitos išrašo, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovė I. Ž. advokato pagalbai apmokėti patyrė 909,55 Eur išlaidų (167, 169, 171 b. l.). Teismui atsakovės atstovė pateikė tris atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už teisines paslaugas: 2012-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas 968,00 Lt (280,35 Eur) sumai už atsiliepimo į ieškinį surašymą civilinėje byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (166 b. l.); 2015-09-25 PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas 24,20 Eur sumai už konsultaciją (168 b. l.); 2015-09-25 PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas 605,00 Eur sumai už dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (170 b. l.). Šalis, sudarydama su advokatu sutartį, gali susitarti dėl bet kokio mokėtino honoraro advokatui, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokias išlaidas privalo priteisti iš kitos šalies.

Teismo vertinimu, už atsiliepimo į ieškinį surašymą 968,00 Lt (280,35 Eur) išlaidos nepriteistinos, nes atsiliepime atsakovė I. Ž. su ieškiniu nesutiko ir palaikė tą pačią poziciją, kaip ir atsakovė R. P.. Sprendžiant 24,20 Eur išlaidų, patirtų sumokant už teisinę konsultaciją, ir 605,00 Eur už dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme, priteisimo klausimą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos patirtos jau atnaujinus bylos nagrinėjimą teisme, kai atsakovė pakeitė savo poziciją ir ieškinį pripažino, todėl teismas patikrina, ar užmokestis už šias teisines paslaugas neviršiją maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2015 m. III ketvirtį tai sudarė 735,10 Eur. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovės I. Ž. atstovė surašė 2015-11-23 rašytinį paaiškinimą teismui, kuriuo pakeitė savo poziciją dėl ieškinio reikalavimo (145-147 b. l.), ir surašė pareiškimą dėl sutikimo su ieškinio atsisakymu (161-162 b. l.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimali priteistina pinigų suma už pirmąjį procesinį dokumentą yra 294,04 Eur (735,10 Eur x 0,4), o pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, maksimali priteistina pinigų suma už antrąjį procesinį dokumentą – 73,51 Eur (735,10 Eur x 0,1). Atstovė iš viso dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose: 2015-11-24 teismo posėdis truko 40 min., 2016-01-12 – 5 min., o 2016-02-08 – 2 val. 6 min. Iš viso: 2 val. 51 min. Už vieną atstovavimo valandą teisme apskaičiuotinoms bylinėjimosi išlaidoms taikytinas 0,1 koeficientas, t. y. 73,51 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, maksimali už 3 val. atstovavimo teisme priteistina suma yra 220,53 Eur.

Teismo vertinimu, prašoma priteisti sumą už aukščiau minėtų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (605,00 Eur) nežymiai viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius ir yra per didelė, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Rekomendacijomis, mažina priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme iki 500,00 Eur. Iš atsakovės R. P. taip pat priteistina 24,20 Eur suma už suteiktą teisinę konsultaciją (pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali priteistina suma 73,51 Eur). Iš viso atsakovei I. Ž. iš atsakovės R. P. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 524,20 Eur (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Perkelti atsakovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,43 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą I. Ž. ir R. M., patvirtintą Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,47 Eur (penkiasdešimt eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 524,20 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.