- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1456-530/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01004-12-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- N. A.
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, kaltinamajai N. A., nukentėjusiajai L. B., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-06-19, Kauno r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas vidurinis, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. laikotarpyje nuo 2012m. rugsėjo 7dienos 13 val. iki 2012m. rugsėjo 9d. 18 valandos, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) name, tyčia, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, slapta, iš ten buvusios L. B. rankinės, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-F480“ IMEI Nr. 35187202182414/6 1000 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele „Tele 2“, „Pildyk“ 5 Lt vertės ir 2 GB atminties kortele 30 Lt vertės, juos užvaldė ir šiais, veiksmais padarė nukentėjusiajai L. B. bendrą 1035 Lt turtinę žalą.
K. N. A. kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus pas L. J., (duomenys neskelbtini). Buvo ji, L. B., L., pastarojo patėvis bei vaikinas vardu V.. Pritrūkus degtinės, ji su V. sutarė paimti iš nukentėjusiosios rankinės telefoną ir jį parduoti. L. B. rankinukas buvo tame pačiame kambaryje, kur ir baliavojo, miegojo. V. žinojo, pasitarė su juo ir jis pasakė, kur yra telefonas. Ji paėmė telefoną, pakrovėją, telefonas buvo liečiamu ekranu „Samsung“. Rankinuke daugiau nieko nebuvo. L. tuo metu buvo šalia, miegojo girta lovoje su L. J.. Ji paimtą telefoną nunešė į „kebabinę“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pardavė, gavo 20 Lt. Pardavėjos paduota 20 Lt kupiūra buvo sulipusi su tokio paties nominalo kupiūra, apie kurią pardavėjai nesakė. Nusipirko iš „taško“ keturis butelius degtinės ir 3 pakelius cigarečių. Paaiškino, kad su L. iki įvykio buvo pažįstamos, tiek ji, tiek L. buvo L. J. draugės. Su L. asmeninių piktumų nebuvo. Kartu gėrė ir L., telefono pasigedo po paros laiko. L. ji nesakė, kad telefoną pardavė. Paaiškėjo, kai ji išvažiavo. L. neklausė iš kur gavo degtinės. Gailisi, kad taip gavosi, girta buvo, paklausė V., išgėrusi būna kvaila. Teigia, jog nukentėjusiosios tikrai nemušė. Begeriant pas L. buvo atėjęs jai nepažįstamas vaikinas, kuris vieną kartą sudavė L. B. per galvą, ši buvo nukritusi, ar susižalojo ji nežino. Fizinių žymių, sumušimų nematė. Ji A. M. parašė žinutę, kad parvežtų ją į namus, šis sutiko ir kai atvažiavo, ji išėjo, o L. žiūrėjo pro vartus, niekur nėjo, pasiliko pas L. J.. Nepripažįsta, kad sužalojo L. B.. L. tą vakarą mušė nepažįstamas vaikinas, kurį L. pavadino negražiai, ji dar bandė ginti, bet ir pati gavo. Pagarsinus kaltinamosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b l. 99, 102, 106), kaltinamoji juos patvirtino, nurodė, kad telefoną paėmė iš vakaro, bet ar ryte nešė parduoti ar vakare, tiksliai neprisimena, bet jeigu pardavėja sakė jog atnešė vakare, matyt taip ir buvo. Dėl turtinės žalos – telefono vagystės civilinį ieškinį pripažįsta, o dėl neturtinės žalos – nepripažįsta, nes L. nemušė.
Nukentėjusioji L. B. parodė, kad ji turi invalidumą, prasta atmintis, dėl praeityje buvusio sužalojimo. Įvykio dieną ji buvo pas L. J., pas kurį dažnai atvažiuoja į svečius. Nepamena, kada pas jį atvažiavo, bet praleido kelias dienas. P. L. buvo: N., V., L. patėvis. Jie visi puotavo. Ji taip pat prie jų prisijungė, gėrė kavą, alkoholį. Per tą laiką N. buvo kelis kartus išvažiavus ir vėl grįžus, ištisai prie stalo nesėdėjo. P. L. miegojo. Atsikėlus ryte ėjo į parduotuvę, pasiėmė telefoną su ausinukais, pinigų, kuriuos įsidėjo į kišenę, rankinę paliko. L. ją palydėjo iki vartų. Jai einant, netoli parduotuvės iš kažkur atsirado N., kuri sudavė jai smūgius per galvą, per nugarą, ji pasimetė, susvirduliavus atsirėmė į tvorą. Abejoja, kad jai buvo suduota su ranka, mano, kad N. kažką turėjo rankoje, nes galvoje jai buvo šašas. N. paėmė iš jos rankų telefoną, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Iš kišenės nieko nepaėmė. Ji negalėjo apsiginti, nes jos silpna sveikata. Po įvykio ją V. su L. palydėjo iki policijos nuovados, ten jai pasidarius bloga, buvo iškviesta greitoji pagalba. Nurodė, kad N. ją yra ankščiau sumušusi, ją yra mačiusi pas L., kai ji pas jį buvo atvažiavusi. Teigia, kad jos tą vakarą L. draugas nemušė, jis N. buvo išsivežęs ir po to atvežė. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti. Turtinę žalą sudaro išlaidos už vaistus, procedūras, masažus. Neturtinę – išgyvenimai, įtampa, pažeminimas. Po įvykio kreipėsi į medikus, ligoninėje nesigydė, gėrė raminamuosius vaistus, nuo skausmo, vitaminus. Prieš septynis metus turėjo galvos traumą, du mėnesius buvo komoje. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14-15), nukentėjusioji juos patvirtino ir nurodė, kad po įvykio į medikus nesikreipė. Vaistus nešiojasi su savimi, paėmė iš rankinuko ir prieš miegą vaistus sumaišė su alkoholiu. Rankinę buvo pasidėjus šalia lovos. Nurodė, kad pakrovėjo negalėjo iš jos pagrobti, taip išeina paėmė iš rankinės, kaltinamoji buvo suplanavus. Ji yra įsitikinusi, kad kaltinamoji taip padarė, jos vardą žinojo ir ją matė, kaip ji į automobilį įlipo ir įsidėmėjo automobilio numerius. Pirminiame paaiškinime ji įvardino N., kaip ją užpuolusį asmenį. Pagarsinus protokolą-pareiškimą (b. l. 1), kaltinamoji nurodė, kad nežino, kodėl neįrašytas vardas, nes jį tikrai žinojo, pavardės nežinojo. Protokolo neskaitė, nes jai sunku perskaityti. Dėl piniginės nepamena, ar šio įvykio metu paėmė ar anksčiau.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo draugo sugyventinė. N. A. iki įvykio dirbo pas jį ūkyje. Jam kaltinime nurodytu laiku paskambino N., paprašė pasiimti iš (duomenys neskelbtini), sakė nori vėl dirbti ūkyje. Jis tą dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobiliu Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Ją paėmė iš nurodytos vietos ir nuvežė į stotį, davė pinigų parvažiuoti. Ji girta nebuvo, bent nepastebėjo. Ji gatvėje stovėjo viena, kitų žmonių nebuvo. Jam atvažiavus, galėjo matyti, kokiu jis automobiliu atvažiavo, nes stovėjo gatvėj gal pusę minutės, kol ji įlipo. Nuo tos vietos, kur sustojo, nematė parduotuvės, nes toje gatvėje nebuvęs. Jiems važiuojant, ar ji su kuo nors kalbėjo ar rašė žinutes, ar jai skambino, nepamena. Mano, kad ji iš stoties nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ją gali apibūdinti kaip darbštų žmogų, jo nuomone nėra priklausoma nuo alkoholio, išgeria tik su kompanija.
Liudytoja J. M. parodė, kad ji dirba kebabinėje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą, apie 21-22 val. atėjo N. ir siūlė pirkti telefoną už 60 Lt, galiausiai pardavė už 20 Lt, nes jai jo nereikėjo. Telefoną pardavė su ausinėmis, pakrovėju ir atminties kortele. Už gautus pinigus pirko du kebabus ir bulvyčių, kainavo 20,50 Lt, ji pridėjo 50 cnt.. Į skolą nieko neprašė, nusipirkus iš karto išėjo. Ji neįtarė, kad vogtas telefonas, tik stebėjosi kodėl parduoda. Sakė veikiantis, užrašė savo telefono numerį ir vardą N., jei jai kas bus neaišku. Telefoną atidavė sūnui, kuris įsidėjo Sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo nenaujas, aptrintas, vaikas naudojo apie 4 mėnesius, nežino, ką galėjo jam padaryti. Gruodžio mėnesį paskambino tyrėja ir pranešė, kad jos sūnus naudojasi vogtu telefonu ir liepė grąžinti.
Liudytojas L. J. parodė, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji buvusios sugyventinės. Įvykio dieną pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), baliavojo, buvo jis, N. A., L. B.. Kitos dienos rytą L. išėjo į parduotuvę. N. susiskambino su kažkokiu žmogumi ir išėjo paskui L., gatvėje susistumdė, pradėjo peštis ir N. iš L. atėmė telefoną. Jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, nuo jų buvo apie 15-20 metrų, matė, kaip abi pradėjo pešiotis, stumdytis, N. puolė L. ir paėmusi iš jos telefoną, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Koks buvo automobilis, negali pasakyti, buvo baltos spalvos. Jis nesikišo, nuėjo miegoti. L. grįžo ir buvo namuose. N. negrįžo. Policijai nepranešė. Ligoninėje nebuvo, nevažiavo. Ar ji buvo sužalota, nežino. Paaiškino, kad jos pas jį namuose užšventė, šventė visi dvi dienas, gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo: jis, N., L. ir jo patėvis A. P., daugiau niekas nebuvo. Jos iki įvykio kambaryje pešėsi, abi nesutarė, nesugyveno. Per tą laikotarpį visko buvo: stumdėsi, mušėsi. N. stūmė L. ir L. trenkėsi į židinį. Jis nežiūrėjo, ar buvo kokios žymės. L. iki įvykio skundėsi, kad jai skauda galvą. Paskutinį kartą matė L. naudojantis telefonu, kai ji išėjo į parduotuvę. Patvirtino, kad matė, kaip N. atėmė iš L. telefoną, griebė jai už plaukų, stūmė, nematė, kad būtų sudavusi L. per galvą.
Liudytojas A. P. parodė, kad paties įvykio nematė, tik įvykio dieną nukentėjusioji buvo pas jo posūnį ir po to atvažiavo N.. Buvo švenčiama, vartojami alkoholiniai gėrimai. Jos abi jau kambaryje konfliktavo, apsistumdė. Tuo metu L. nesiskundė galvos skausmais. Stumdymosi metu L. nesusižalojo, niekur neatsitrenkė, nes nebuvo kur atsitrenkti. L. išėjus į parduotuvę apsipirkti, N. išėjo iš paskos. Po kiek laiko grįžo susijaudinusi L., sakė užpuolė, išplėšė telefoną. Nurodė, kad L. visą laiką telefoną turėjo rankinuke, prie savęs turėjo. Kai išėjo į parduotuvę, pasiėmė rankinuką, nes jame buvo piniginė. Tik paskui, jai einant iš rankinuko išsiėmė telefoną atsiliepti ir tada telefoną išplėšė. L. pasakojo, kad N. perbėgo į kitą pusę gatvės ir susistabdžius automobilį nuvažiavo. Parėjus užsirašė automobilio numerį ir pranešė policijai. L. skundėsi, kad labai skauda galvą, pykina, išgėrė vaistų. Buvo labai susijaudinusi, negalėjo pasakyti, ar užpuolus ją mušė ar stuktelėjo. Kiek truko išgertuvės, negali pasakyti. L. pas juos buvo kelias paras. Įvykis įvyko vakare, apie 17 val.. Nežino, kodėl policijoje įvykis užfiksuotas ryte.
Rašytinė medžiaga: apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika -(duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Akistatos protokolu tarp nukentėjusios L. B. ir kaltinamosios N. A., kurių metu nukentėjusioji pasiliko prie savo parodymų. Nukentėjusioji nurodė, kad 2012-09-10 apie 9 val., netoli (duomenys neskelbtini), jai N. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu trenkė per strėnas. Po to jai iš rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su atminties kortele ir Sim kortele. N. A. nurodė, kad 2012-09-10 ryte, kol dar L. miegojo, kambaryje iš jos rankinės paėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį vėliau tą pačią dieną pardavė nepažįstamai moteriai, Sim kortelę išmetė. Fizinio smurto prieš L. B. nevartojo (b. l. 22). 2012-09-10 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad L. B. neapklausta, kadangi jai buvo iškviesti medikai ir ji išvežta į gydymo įstaigą (b. l. 30). Kratos protokolu nustatyta, kad N. A. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 40-41). Specialisto išvada Nr. G2502/12(02) nukentėjusiajai L. B. konstatuota juosmens sumušimas. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012-09-10. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Duomenų apie skirtingą sužalojimo padarymo laiką, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 43). VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimu nustatyta, kad 2012-09-10 12.27 val. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu Daukšos g. 10 – PK, L. B.. 2012-09-10 daugiau kvietimų L. B. nebuvo registruota (b. l. 50, 51-52). Išklotine nustatyta, kad Sim kortelės, kurios IMEI 5187202182414, naudotojas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-09-09 (b. l. 58-59). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja J. M. pateikė prie bylos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su atminties kortele, įkroviklį ir mobiliojo ryšio telefono ausinukus (b. l. 67). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su atminties kortele, įkroviklis, mobiliojo ryšio telefono ausinės (b. l. 68-73). Daiktų ir kitų objektų atpažinti protokolais nukentėjusioji L. B. atpažino jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-75), įkroviklį (b. l. 76-77), ausinukus (b. l. 78-79), kurie pakvitavimu grąžinti L. B. (b. l. 80).
Tokie kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d.. Prokuroras palaikęs kaltinimą teisme prašė N. A. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 2 d., t.y. vagystę iš rankinės. Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus šioje byloje, neginčijamai nustatyta, kad buvo užvaldytas svetimas turtas, tai yra mobilus telefonas su atminties kortele, kuris įvertintas 1035 Lt suma. Ginčo dėl užvaldyto turto vertės šioje byloje nėra. Tačiau turto užvaldymo laikas ir aplinkybės yra skirtingos nuo kaltinime suformuluotų aplinkybių: tai yra kaltinime nurodytu laiku ir vietoje telefonas su priedais nebuvo ir fiziškai negalėjo būti užvaldytas panaudojant smurtą, nes šiuo telefonu nuo 2012-09-09, 18 valandos jau naudojosi J. M. ir jos nepilnametis sūnus, tai neginčijamai įrodyta rašytine medžiaga ( b.l.57-59), bei liudytojos J. M. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Liudytojos J. M. parodymai iš esmės sutapo su kaltinamosios aiškinimu teisme, kad ji telefoną su pakrovėju ir ausinukais paėmusi iš L. B. rankinuko, kuris buvo padėtas kambaryje prie lovos, kai tuo tarpu pati L. B. girta miegojo su L. J. lovoje, nunešė į „kebabinę“ ir pardavė „kebabinės“ pardavėjai, t.y. J. M.. Liudytojos J. M. teigimu tai galėjo būti apie 21-22 valanda, atėjo kaltinamoji viena, siūlė primygtinai pirkti, nes jai reikėjo pinigų ir galop nusiderėjusi iki 20 Lt jį įsigijo. Telefoną parnešusi į namus, atidavė juo naudotis savo sūnui, o po kelių mėnesių atidavė tyrėjai. Liudytojas A. M. teisme patvirtino, kad jam atvažiavus 2012-09-10 ryte pavežti N. A., pastaroji jo laukė viena gatvėje, ji nebuvo labai girta, nebent vakarykščiai gėrusi. Jo automobilį gal ir galėjo matyti, nes jis atvažiavęs sustojo gatvėje, N. A. jo jau laukė gatvėje, ji įsėdo į automobilį ir jis ją nuvežė į autobusų stotį, kad galėtų grįžti į namus, tai yra (duomenys neskelbtini). Jokių kitų žmonių gatvėje nematė. Visi šie nurodyti tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku L. B. telefono nebeturėjo, iš jos atimti, kaip ji teigė tiek pirminėse apklausose, tiek teisme nebuvo ką, telefono atėmimo fakto taip pat negalėjo matyti L. B. draugas L. J.. Teismui pagrįstas abejones kelia ir tai, ar L. B. buvo padaryti sužalojimai, nes iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog L. B. atvykusiems GMP medikams teigė (tai fiksuota med. dokumentuose), jog sudavė į nugarą nepažįstamas asmuo ir atėmė telefoną, galva nesvaigsta ir nepykina, išorinių sumušimo žymių nesimato, tuo tarpu praėjus kuriam laikui, t.y. 2012-09-24 nuvykusi pas teismo med. ekspertą nurodė tokias aplinkybes, jog 2012-09-10 apie 9-10 valandą prie (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstama moteris su kažkuo jai sudavė per galvą ir nugarą, sukniubo ir laikėsi už šalia buvusios tvoros. Be sąmonės nebuvo, svaigo galva, pradėjo plaukti vaizdas, suktis galva. Namo parvedė pažįstamas. Buvo iškviesta GMP, apžiūrėjo vietoje. Nuo sumušimo tebesvaigsta galva, dreba rankos, skauda strėnas ( b.l. 43), kas akivaizdu, kad nukentėjusioji iškviestiems medikams iš karto kaip ji teigė po įvykio, apie galvos sumušimą net neužsiminė, nes nefiksuota med. dokumentuose. Byloje nėra jokių duomenų, kad smurtas L. B. atžvilgiu, buvo naudotas telefono užvaldymo tikslu, todėl kaltinamosios N. A. veika iš BK 180str.1d. perkvalifikuotina į paprastąją vagystę, tai yra BK 178 str.1d.. Prokuroras prašė N. A. veiką perkvalifikuoti į BK 178str.2d. kaip vagystę iš rankinuko( kišenvagystę). Teismas su tokia kvalifikacija nesutinka ir štai dėl ko: Kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kuri atitinka šiuos požymius: veika padaryta viešoje vietoje; pagrobiamas svetimas turtas ir šis turtas pagrobiamas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog išgertuvės vyko (duomenys neskelbtini), kambaryje, vieno kambario bute, kur visi išgertuvių dalyviai ten pateko teisėtai, ne įsibrovimo būdu, todėl akivaizdu jog butas neturi viešosios vietos požymių. Be to rankinę, kaip teigė tiek pati nukentėjusioji, tiek kaltinamoji ji buvo pasidėjusi prie lovos, o ne ant peties. Kaltinamosios paaiškinimu, kuriuo netikėti teismas neturi jokio pagrindo, ji telefoną su ausinukais ir pakrovėju ištraukė iš rankinuko tuo metu, kai nukentėjusioji miegojo su L. J. lovoje ir nieko nematė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m.gegužės 31d. nutartyje ( baudž.byla Nr. 2K-364/2005) nurodyta, kad „nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178str.2d. neturi reikšmės , ar rankinė iš kurios pagrobtas turtas buvo uždaryta ar ne, tačiau pagal kvalifikuojantį požymį- kišenvagystė- kvalifikuojamas tik toks nusikaltimas kai jis padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo betarpiškai turi“. Todėl kaltinamosios veika, kai ji pagrobė mobilų telefoną su priedais iš rankinės, kuri buvo padėta šalia lovos, o nukentėjusioji tuo metu miegojo, kvalifikuotina ne pagal LR BK 178str.2d., o pagal BK 178str.1d.. Be to byloje nėra jokių duomenų, kad turtas būtų buvęs užvaldytas atvirosios vagystės būdu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, kaltinimas tikslintinas dėl laiko, vietos, kadangi teismo posėdžio metu buvo nustatyta tikslesnė vieta ir laiko tarpas, kurio metu buvo pagrobtas telefonas su priedais. Taip pat iš kaltinimo šalintinas smurto naudojimas nukentėjusios L. B. atžvilgiu. Toks veikos perkvalifikavimas į švelnesnį baudžiamąjį įstatymą iš esmės neblogina kaltinamosios teisinės padėties ir yra galimas ( BK 256str.4d.). Dėl teismo metu nustatytų nusikalstamos veikos numatytos BK 235str. požymių nutartimi praneština prokurorui.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį 2000 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 137-138). Nukentėjusioji tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad jai negrąžinta Sim kortelė Tele2 „Pildyk“ 5 Lt vertės. Jos gydymas kainavo apie 2000 Lt. Kadangi teko gydytis dėl pasekmių po galvos sumušimo, po ankstesnės ligos, ji negalėjo tinkamai surinkti tai patvirtinančius įrodymus. Pasekmės jaučiamos ir šiuo metu. Teismui pateikė du vaistinės čekius, kad 2013-10-04 ir 2013-10-07 pirko raminamuosius vaistus (b. l. 163). Nurodė, kad ji po įvykio patyrė šoką, skausmą, emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, saugumo trūkumą bei baimę. Buvo gydoma ir dabar gydosi, nepraeina galvos skausmai, negali ramiai naktimis miegoti, pastoviai vartoja vaistus. Pajuto didelę baimę eiti į gatvę ir bijo, kad nesutikti ne tik kaltinamosios, bet ir pašalinių asmenų, nes negali būti garantuota, kad su ja vėl kažkas neatsitiks.
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos metu, kuomet ji neteko savo turto, jos sveikata sužalota nebuvo. Turtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-F480“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele „Tele 2“, „Pildyk“ 5 Lt vertės ir 2 GB atminties kortele 30 Lt vertės, buvo tyčia, slaptai pagrobtas. Nukentėjusiajai L. B. turtas- telefonas „Samsung“ liečiamu ekranu, pakrovėjas, ausinukės ir atminties kortelė buvo grąžinti nukentėjusiajai L. B. ( b.l. 80). Liko negrąžinta tik SIM kortelė „Tele 2“, „Pildyk“ 5 Lt vertės, todėl ši suma laikytina turto netekimu ir priteistina iš kaltinamosios nukentėjusios naudai. Nukentėjusioji teisme teigė, jog telefonas buvo grąžintas prastesnės kokybės, nei buvo iki pagrobimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. LR CK 6.249 str. 1d. nustato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Bylos duomenimis kaltinamoji parduodama turtą tikėjosi gauti už jį 60 Lt, manė esant tai protinga kaina už tokios vertės daiktą, nors gavo už tai tik 20 Lt. Teismo vertinimu, nukentėjusioji telefoną buvo praradusi beveik keturis mėnesius, kai jis buvo surastas ir dar po dviejų mėnesių grąžintas nukentėjusiajai. Tyrėjui ji jokių pretenzijų dėl grąžinamo daikto nereiškė, todėl teismui įvertinus visas šias aplinkybes, manytina jog natūralus nusidėvėjimas per teismo nurodytą terminą nesiekė didesnės nei 10 proc. vertės naujo telefono kainos, todėl natūraliu nusidėvėjimu laikytina 100 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamosios, nukentėjusios naudai. Likusi ieškinio dalis atmestina, kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos metu kaltinamoji sužalojo sveikatą nukentėjusiajai, todėl likusi ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip neįrodyta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje atlygintina neturtine žala suprantama kaip ne be kokio intensyvumo ir laipsnio neigiamas poveikis, dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai. Neturtinė žala konstatuojama ir atlyginama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeistų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinės žalos atlyginimas pateisinamas, kai dėl tam tikro padaryto teisės pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis ir kiti dvasiniai, fiziniai išgyvenimai, kančios peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Be to, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji įrodinėdama neturtinės žalos buvimo faktą rėmėsi tomis aplinkybėmis, jog iš jos turtas buvo atimtas pavartojant fizinę jėgą, plėšimo būdu, suduodant smūgius į galvą ir nugarą, dėl ko ji po įvykio patyrė šoką, skausmą, emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, saugumo trūkumą bei baimę. Buvo gydoma ir dabar gydosi, nepraeina galvos skausmai, negali ramiai naktimis miegoti, pastoviai vartoja vaistus. Pajuto didelę baimę eiti į gatvę ir bijo, kad nesutikti ne tik kaltinamosios, bet ir pašalinių asmenų, nes negali būti garantuota, kad su ja vėl kažkas neatsitiks. Tačiau teismas nustatė, kad tokio įvykio, nukentėjusios nurodytu laiku , nurodytoje vietoje, ir nurodytomis aplinkybėmis ne tik kad nebuvo, bet ir negalėjo būti, nes telefoną ji jau buvo praradusi maždaug para laiko iki jos nurodytos dienos( b.l. 58), ji per visą šį laikotarpį telefono nepasigedo, ir tik išvykus kaltinamajai N. A., pasigedusi telefono, pranešė policijai apie neva prieš ją panaudotą smurtą, kurio metu buvo atimtas telefonas. Taigi šioje byloje nustatyta jog L. B. turtas buvo užvaldytas slapta, jai pačiai nematant, o ne panaudojant fizinį smurtą, todėl akivaizdu, kad kaltinamoji fizinio skausmo jai nesukėlė. Viena ką galėjo patirti nukentėjusioji, tai tik nepatogumus dėl daikto praradimo. Prarastų daiktų vertė -1035 Lt, daiktų praradimo aplinkybės,- išgertuvių metu daiktų nesaugojo, tiesiog juos laikė patalpoje, kur buvo ir daugiau sugėrovų, jų nesaugojo kaip nors ypatingai, daiktų pasigedo praėjus kuriam laikui, nes paskutinis jos skambutis fiksuotas 2012-09-07 12:37val. (b.l. 58), todėl teismas įvertinęs visas šias aplinkybes daro išvadą, jog nepatogumai nėra išskirtiniai ar patirti išskirtinėmis aplinkybėmis, todėl vien teisės pažeidimo pripažinimas yra proporcingas ir pakankamas pažeistai teisei apginti. Sutinkamai su LR BPK 115str.1d. teismas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta, kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji teigdama jog kaltinamoji turtą užvaldė panaudodama smurtą jos atžvilgiu, taip pat elgėsi nesąžiningai, todėl ir dėl šios priežasties, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai L. B. pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-527-693 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jos atstovė baudžiamojoje byloje advokatė Ramutė Budrytė (b. l. 136). Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 360 Lt (b. l. 160). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenimis teismui nustačius jog nukentėjusios interesai buvo pažeisti, nors ir ne tokio dydžio bei apimties, kokie buvo nurodyti nukentėjusios duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, be to atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį valstybės patirtos išlaidos už nukentėjusios atstovavimą mažintinos pusiau ir priteistinos iš kaltinamosios -180 Lt valstybės naudai.
Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su atminties kortele, įkrovikliu ir mobiliojo ryšio telefono ausinukais pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai L. B. (b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini nukentėjusiajai L. B..
K. N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 108, 109) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. N. A. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog N. A. pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką (BK 178 str. 1 d.), nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos kaltę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str. 2 d.).
N. A. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, neteista (b. l. 89), administracinėmis nuobaudomis bausta paskutinį kartą 2012-10-15 (b. l. 84-88), Psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 83), nedirba, darbo biržoje neregistruota (b. l. 90, 91), Kaimo bendruomenės „Prie Raudonės pilies“ charakterizuojama teigiamai (b. l. 156).
Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). N. A. anksčiau neteista, jauno amžiaus, charakterizuojama teigiamai, nedirba, darbo biržoje neregistruota. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, tai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant jai įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuosprendžiui įsiteisėjus per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš N. A. 105 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. B. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
L. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš N. A. valstybės naudai 180 Lt ( vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) išlaidų už nukentėjusiajai L. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su atminties kortele, įkroviklį ir mobiliojo ryšio telefono ausinukus pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajai L. B., palikti L. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.