Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3255-917/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-06
Bylos Nr.
1-3255-917/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42339-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3255-917/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42339-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Odetai Ruzienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturintis deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos, teistas:

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista 20 dienų laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2024 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 16 val. 24 min., Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo kelių motorinę transporto priemonę – benzininį mopedą „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio variklio darbinis tūris – 49 cm³, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, po ko, 2024 m. birželio 11 d., 16 val. 55 min., jo paties gyvenamojoje vietoje adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0098 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Nurodė, kad neginčija kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Kaltinamasis važiavo mopedu, kažkokia moteris su dviračiu „užkišo“, ir kaltinamas į minėtą dviratį atsitrenkė. Tuo metu buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Apie tai, kad yra paieškomas, jis tikrai nežinojo, tai sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie gatvėje patikrino jo asmens dokumentą ir tada pasakė, kad jis yra paieškomas. Jis tikrai nenorėjo slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiesiog, jis šiuo metu yra nedirbantis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena kur papuola, dažniausiai – prie (duomenys neskelbtini). Su juo būna jo sugyventinė R. Ž.. Šiuo metu jis neturi jokio telefono, todėl jį galima surasti per sugyventinę. Taip pat nori patikslinti, kad jis turi nemažai įvairių administracinių baudų už įvairius pažeidimus, tačiau jų niekada nemokėjo, kadangi neturi pinigų. Tikslaus laiko nepamena, bet gali būti įtarime nurodytu laiku, tai yra, 2024 m. birželio 11 d., tuo metu jis gyveno sandėliuke, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kažkur – tikslaus adreso nežino, neįsidėmėjo, nuo įtarime minėtos dienos pietų, maždaug 12 val., jis vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų ir degtinę. Išgėrė 6 butelius stipraus alaus, 0,7 l talpos butelį degtinės. Tuo metu, kiek pamena, kad jis buvo susilaužęs savo koją ir vaikščiojo su gipsu. Išgėręs minėtą alkoholį, išėjo iš savo sandėliuko. Prie garažų, esančių netoli jo gyvenamojo sandėliuko, lauke pamatė stovintį vaiką, maždaug (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ankščiau nebuvo jo matęs, nepažinojo ir jokių jo duomenų nežino. Šalia to garažo lauke stovėjo mopedas. Koks tiksliai, nežino. Mopedas buvo išardytas, buvo nuimtos mopedo plastmasės. Tuomet jis sustojo prie minėto vaiko, su juo kažką kalbėjosi. Apie ką kalbėjosi, neprisimena. Tuomet, vaikui matant, atsisėdo ant mopedo. Norėjo pasėdėti. Pamatė, kad yra paliktas mopedo raktas spynoje. Užsikūrė mopedą ir, kiek prisimena, vaikui pasakęs, kad tuoj grįš (kiek pamena, lyg vaikas jam atsakė „gerai“), nieko nelaukęs nuvažiavo. Jis planavo apsukti vieną ratuką aplink garažus, pažiūrėti kaip važiuoja mopedas. Kiek pamena, išvažiavo iš garažo ir važiavo aplink „(duomenys neskelbtini)“ pastatą. Privažiavo automobilių stovėjimo aikštelę. Atsidarius pakeliamam užtvarui, bandė pro jį pravažiuoti, bet staiga užtvaras užsidarė. Jis trenkėsi į užtvarą. Tuo metu iš kažkur atsirado dviratininkas, kuris kliudė jo vairuojamo mopedo galą. Tada jis nugriuvo. Visų tikslių įvykio aplinkybių tiksliai ir nuosekliai neprisimena. Bet pamena, kad atsistojo, pakėlė mopedą ir stūmėsi jį link garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio metu nesusižalojo. Nuvarė mopedą į tą vietą, iš kur paėmė, ir pastatė. Apie įvykį niekam nieko nesakė. Grįžo pėsčiomis atgal į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ten šiek tiek pabuvus (apie 10 min.), prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie nusivedė jį į tarnybinį automobilį, patikrino jo neblaivumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko, papasakojo pareigūnams apie įvykį. Po šio įvykio alkoholinių gėrimų jis negėrė. Po įvykio neliko įvykio vietoje, nes išsigando ir nenorėjo problemų. Taip pat nori patikslinti, jog jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet žino, jog vairuoti transporto priemones neblaiviam, yra draudžiama. Kodėl jis vairavo neblaivus, nežino. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 187–188).

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Supranta, kad negalima vairuoti transporto priemonės, esant neblaiviam.

Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji yra M. K. mama. Pavasarį, tiksliai neprisimena kada, sūnui nupirko motorolerį „YIYING“, kuris buvo nevažiuojantis. Motoroleris nebuvo skirtas važinėti. Sūnaus pomėgis – taisyti motorolerius, todėl jis tą motorolerį remontavo, bet nevažinėjo juo. Sūnus motorolerius tvarko buvusio jos sutuoktinio, R. K. garaže. Jokių motorolerio pirkimo dokumentų neturi, kadangi minėta transporto priemonė buvo skirta atsarginėms detalėms. Tikslios datos ji neprisimena, kai sūnui būnant garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslaus adreso ji neprisimena, ir remontuojant motorolerį, prie sūnaus priėjo jam iš matymo pažįstamas vyras (jokių jo duomenų nežino, mano, kad tas vyras netoliese kažkur gyvena). Minėtas vyras buvo su gipsu ant kojos, kalbino sūnų, klausinėjo apie motorolerį. Pritaikęs momentą, vyras paėmė motorolerį, užsikūrė ir pasakęs, kad pažiūrės kaip važiuoja, be sūnaus leidimo išvažiavo. Vyras apvažiavo aplink garažus ir kažkur dingo. Maždaug po 30 minučių jis grįžo, pastatė motorolerį ir pasakė, kad labai skuba, turi eiti. Ar minėtas vyras galėjo būti neblaivus, sūnus nesuprato, neatkreipė į tokį dalyką dėmesio. Sūnus po kiek laiko pastebėjo, kad jo motoroleris šiek tiek sulankstytas, tačiau nesuprato, kodėl. Šiuo metu motoroleris yra parduotas, jo nebeturi (b. l. 35–38).

Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. birželio 11 d. ji dirbo vaisių–daržovių kioskelyje, esančiame prie pastato, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Būnant kioskelyje, jai prieš akis yra įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę. Apie 16 val. 35 min., ji pamatė važiuojantį motorolerį, kuris važiavo link įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur yra automatinis įvažiavimo/išvažiavimo pakėlimo užtvaras. Motorolerio vairuotojas visiškai nestabdydamas važiavo link užtvaro, kuris buvo uždarytas, dėl to motorolerio vairuotojas į jį atsitrenkė, nulauždamas užtvarą, tačiau jis važiavo toliau, kirsdamas pėsčiųjų perėją, per kurią su dviračiais važiavo mergaitė ir mažesnis berniukas. Tada motorolerio vairuotojas, nestabdymas atsitrenkė į mergaitės dviračio galinį ratą. Berniukas jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją, todėl motorolerio vairuotojas jo nekliudė, kiek ji prisimena. Po susidūrimo, dviračiu važiavusi mergaitė nukrito ant grindinio. Taip pat krito ir motorolerio vairuotojas, kuris nukritęs dar slydo kartu su motoroleriu žeme. Staiga atsistojęs motorolerio vairuotojas pasikėlė motorolerį, atgal net neatsisuko ir pradėjo stumtis motorolerį link (duomenys neskelbtini) žiedo. Kiek prisimena, vyras ant savo kojos turėjo gipsą. Ant kurios kojos, tikrai neprisimena. Kaip vyras buvo apsirengęs, ji neprisimena. Vyrą matė iš toli, todėl jo atpažinti negalėtų, jo veido nematė ir neįsidėmėjo. Minėtą vyrą matė pirmą kartą, mano, kad ankščiau nėra jo mačiusi. Kaip atrodė motoroleris, ji neįsidėmėjo, valstybinių numerių nematė. Mano, kad tų numerių visai nebuvo. Po įvykio mergaitė atsistojo, pasistatė dviratį ir kartu su mažesniu minėtu berniuku nuėjo į prekybos centrą. Po kurio laiko mergaitė grįžo. Tuomet ji minėtą mergaitę susistabdė ir pasakė, kad reikia paskambinti mamai ir iškviesti pagalbą. Matė, jog mergaitės koja (kuri tiksliai, šiuo metu neprisimenu) buvo nubrozdinta (b. l. 41–42).

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji yra M. S. mama. M. S.yra (duomenys neskelbtini) metų. Vasaros sezonu metu M. dažnai važinėja dviračiu, tai yra pagrindinė jos susisiekimo priemonė. Kiek ji žino, M. neturi dviratininko pažymėjimo, tačiau važiuoti dviračiu moka, kadangi niekada nėra buvę jokių įvykių, išskyrus šį. M. dviračiu važinėja nuo 7 metų. Tikslios datos neprisimena, maždaug 2024 m. birželio pradžioje, jai paskambino į mobiliojo ryšio telefoną išsigandusi M. ir papasakojo, kad ji važiavo savo dviračiu (duomenys neskelbtini), Kaune, norėjo nuvažiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kuomet M. norėjo nuo (duomenys neskelbtini) išsukti į „(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavusi pėsčiųjų perėją pamatė, kad įvažiavimo į aikštelę užkarda yra nuleista, todėl manė, kad jai yra saugu kirsti važiuojamąją kelio dalį. Nenulipusi nuo dviračio. M. toliau važiavo per pėsčiųjų perėją, kai staiga, per uždarytą įvažiavimo į aikštelę užkardą, ją nulauždamas, įvažiavo motorolerio vairuotojas, kuris, nestabdydamas, važiavo link aikštelės ir užkliuvo už M., važiuojančios per pėsčiųjų perėją, galinio dviračio rato. M. neišlaikė pusiausvyros ir krito nuo važiuojančio dviračio ant žemės. Motorolerio vairuotojas net neatsisuko ir pabėgo iš įvykio vietos. M. atsistojo nuo žemės, pasikėlė dviratį ir nuėjo į parduotuvę, esančia „(duomenys neskelbtini)“. Po M. skambučio ji nedelsdama atbėgo nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pas M.. Ji buvo išsigandusi. Pamatė, kad M. viena koja (kuri tiksliai, jau neprisimena) buvo nubrozdinta. Netrukus atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo M. vietoje. Kadangi žymių M. sužalojimų nebuvo, po apžiūros kartu su M. vyko namo. Namuose ji pati gydė M., kadangi nematė reikalo toliau kreiptis į gydymo įstaigą. Grįžusios namo, abi su M. apžiūrėjo dviratį, kurio rėmas buvo sulinkęs, taip pat sulinkęs galinis ratas. Dviračio netaisė, jis stovi namuose, taisyti neplanuoja. Dviratį pirko maždaug prieš 4–5 metus už 300 Eur, naudotą, pagal skelbimą. Jo pirkimo dokumentų neturi (b. l. 46–48).

Liudytoja G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 5-ojo skyriaus tyrėja. 2024 m. birželio 11 d., apie 16 val. 35 min., patruliuojant tarnybiniu automobiliu, radijo ryšio šaukiniu (duomenys neskelbtini), kartu su to paties skyriaus patruliu N. G., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), juodos spalvos motoroleris partrenkė mergaitę, važiuojančią su dviračiu, po ko nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, buvo bendrauta su įvykio liudytoja (šiuo metu jos duomenų neprisimena), kuri dirbo vaisių kioskelyje ir matė įvykį. Liudytoja paaiškino, kad dirbdama šalia įvykio vietos įrengtame kioskelyje, kuriame prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, matė kaip motorolerio ar elektrinio dviračio vairuotojas lėkė nestabdydamas, atsitrenkė į stovėjimo aikštelės užtvarą, po to kliudė mergaitę, važiuojančią per perėją dviračiu ir iškarto pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo ir mažametė, kurią galimai elektrinio dviračio vairuotojas kliudė. Mergaitė paaiškino, kad norėjo pervažiuoti per pėsčiųjų perėją, tačiau iš kairės pusės nestabdydamas atvažiavo galimai elektrinio dviračio vairuotojas, kuris kliudė užtvarą, po to pravažiavęs užtvarą, kliudė ir ją, po ko ji nukrito nuo dviračio ir nusibrozdino koją. Vyras taip pat krito ant gatvės, tačiau atsikėlė ir su savo elektriniu dviračiu pasišalino iš įvykio vietos. Iš karto po įvykio mergaitė informavo savo mamą apie tai. Įvykio vietoje jau buvo atvykus mergaitės mama, kuri parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių už savo mažametę dukrą. Atvykę medikai apžiūrėjo mergaitę, nustatė jai kojos nubrozdinimą, tačiau į gydymo įstaigą nevežė, kadangi tolimesni tyrimai ar gydymas nukentėjusiajai nebuvo reikalingi. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, mergaitei nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Nuėjus į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų postą, peržiūrėjus aikštelės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, buvo nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d., ties vaisių ir daržovių prekybiniu kioskeliu, elektrinio dviračio ar panašios transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas kliudė pakeliamą kelio užvartą, jį apgadino, po to važiuodamas toliau kliudė pėsčiųjų perėjoje dviračiu važiavusią mergaitę. Kliudęs mergaitę, pats vairuotojas krito ant važiuojamosios kelio dalies, atsistojo, pasiėmė galimai elektrinį dviratį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos kryptimi link garažų, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pasišalinęs vairuotojas dėvėjo žalios spalvos šortus su žalios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, buvo su gipsu ant dešinės kojos iki kelio. Po kurio laiko, maždaug po 20–30 min., tame pačiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ji pastebėjo einantį vyrą, atitinkantį visus požymius pasišalinusio vyro. Priėjusi prie minėto vyro, matė, kad tas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas minėto vyro blaivumas. Pirmu tikrinimu nustatytas 3,30 promilių neblaivumas, antru – 2,63 promilių neblaivumas. Iš pradžių vyras neigė vairavęs bet kokią transporto priemonę, taip pat neigė padaręs eismo įvykį. Vėliau aiškinantis įvykio aplinkybės, vyras nurodė, kad vis dėl to vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, po kurio transporto priemonę nuvarė pas draugą į garažą, esantį už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą vietą, garažą rado užrakintą, aplink jį jokių asmenų nebuvo. Vyras nurodė, kad nežino draugo vardo, pas kurį paslėpė transporto priemonę, taip pat atsisakė apibūdinti kaip draugas atrodė bei pateikti jo duomenis. Esant minėtoms aplinkybėms nustatyti transporto priemonės tuo metu nepavyko (b. l. 51–54).

Iš 2024 m. birželio 11 d. iki 2025 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolų nustatyta, kad užfiksuota, ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta – prie pastato, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Matomas didelis baltos spalvos pastatas ant kurio yra užrašas didelėmis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“. Gatvės viduryje matomas kelio žiedas. Dešinėje pusėje matomas įvažiavimo/išvažiavimo automatinis pakeliamas užtvaras. Nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje įvykio pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos nieko neišimta (b. l. 16–17).

Iš 2025 m. kovo 20 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad ištirtas (apžiūrėtas ir aprašytas) vaizdo įrašas, kuris įkeltas į DVD kompaktinę plokštelę, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudotas „MPC-HC (x64)“ leistuvas. Vaizdo įraše girdimai du balsai, vienas vyriškas, kitas – moteriškas. Asmenys kalba apie vaizdo kameros stebėjimo zoną. Vaizdo įrašo trukmė 21 sek. Atidarius vaizdo įrašą, viršuje dešinėje pusėje matomas užrašas „2024-06-11 16:17:59“. Vaizdo įraše priešais matomas įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, trinkelėmis išklota automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią įvažiavimas yra su automatiniu pakeliamu užtvaru. Už automatinio pakeliamo užtvaro įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę matoma pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimo bei kelio ženklu, gelsvos spalvos kioskas, kurio stogas yra rudos spalvos. Matoma, kai prie automatinio pakeliamo užtvaro privažiuoja juodos spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių nesimato. Automobilis sustoja ir, pakilus užtvarui, įvažiuoja. Pravažiavus juodos spalvos automobiliui, prie automatinio pakeliamo užtvaro privažiuoja pilkos spalvos automobilis, kurio valstybinio numerio nesimato. Sustoja prie automatinio pakeliamo užtvaro, kuriam atsidarius, automobilis įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę. Paskui šitą automobilį važiuoja motoroleris, kuris privažiuoja prie automatinio pakeliamo užtvaro, o šis užsidaro. Tada motorolerio vairuotojas važiuoja nestabdymas ir atsitrenkia į automatinį pakeliamą užtvarą, kuris užsilenkia. Tuo metu per pėsčiųjų perėją važiuoja dviratininkas. Motorolerio vairuotojas motorolerio priekiu kliudo dviračio galinę dalį ir dviratininkas krenta nuo dviračio, po to iškarto atsistoja ir stumiasi dviratį per pėsčiųjų perėją. Tuo metu motorolerio vairuotojas krenta ant šono ir grindiniu slysta, nukrenta nuo motorolerio. Tuomet motorolerio vairuotojas atsistoja. Matosi, kad tai yra vyras, kurio viršugalvis plikas, šonuose – tamsios spalvos plaukai. Vyras vilki žalios ir geltonos spalvos drabužiais, per juosmenį užsirišęs baltos spalvos drabužį. Vyro dešinė koja yra iki kelių baltos spalvos įtvare. Po to vyras eina link motorolerio, jį pasikelia ir stumiasi iki kol pasitraukia iš vaizdo stebėjimo zonos. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 61–63).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0098 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. birželio 11 d., 16 val. 55 min., pirmu pūtimu V. K. nustatytas 3,30 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu – 2024 m. birželio 11 d., 17 val. 18 min., nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (b. l. 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės vertė Lietuvoje nustatyta, kad mopedo „YIYING YIYING“ vidutinė kaina su PVM yra 230 Eur (b. l. 57 ).

Iš 2024 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje iš Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus gauta eismo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje nurodyta, kad 2024 m. birželio 11 d., apie 16 val. 20 min., prie pastato, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), V. K. vairavo mopedą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir sugadino automatinį kelio užtvarą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po įvykio jam nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (b. l. 12–15).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino.

Kaltinamasis V. K. dėl vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas virš 1,5 promilių neblaivumas, savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog neginčija kaltinime nustatytų aplinkybių, būdamas neblaivus važiavo mopedu, atsitrenkė dviratį. Dėl savo poelgio gailisi, žino, kad negalima vairuoti esant neblaiviam. Kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, byloje esantis vaizdo įrašas, neblaivumo nustatymo aktas.

Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad V. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra, 2024 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 16 val. 24 min., Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo kelių motorinę transporto priemonę – benzininį mopedą „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio variklio darbinis tūris – 49 cm³, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, po ko, 2024 m. birželio 11 d., 16 val. 55 min., jo paties gyvenamojoje vietoje adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0098 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). V. K. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K.. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, paskirtas bausmes atlikęs. Administracine tvarka per 3 metų laikotarpį baustas 55 kartus, baudos nesumokėtos (b. l. 134–155). Psichiatrinis gydymas – VšĮ „Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro“ duomenimis, kaltinamajam buvo teiktos psichikos sveikatos centro gydytojo paslaugos (b. l. 125). Priklausomybės ligų gydymas – neregistruotas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga (b. l. 133). V. K. nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, neturi deklaruotos bei faktinės gyvenamosios vietos, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra benamis, dažniausiai miega prie (duomenys neskelbtini).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismo vertinimu, V. K. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nemoka, neturi gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kaltinamajam neskirtina, kadangi ji nepasiektų bausmės tikslų.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtinas 45 paros.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį V. K. charakterizuojančius duomenis, tai, kad pastarasis ne kartą praeityje buvo trauktas baudžiamojo atsakomybėn, baustas administracine tvarka, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nenusikals bei laikysis įstatymu, be to, kaltinamasis neturi jokių tvirtų socialinių ryšių laisvėje ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, dėl ko būtų itin sudėtinga arba neįmanoma laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. naudodamasis šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,65 promilių neblaivumas), transporto priemonę vairavo miesto teritorijoje, atsitrenkė į kito eismo dalyvio dviratį, todėl akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus bei apsaugoti visuomenę nuo pasikartojančių tokio paties pobūdžio veikų, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, jam nustatytas neblaivumo laipsnis, teisės vairuoti nėra įgijęs, todėl draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei tokią teisę įgyti terminas nustatytinas 2 metams. Teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgia į proporcingumo principą ir V. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas motorinę transporto priemonę – mopedą „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri, nusikalstamos veikos padarymo metu, priklausė I. K..

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė mopedas „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – I. K., kuri nežinojo, kad kaltinamasis mopedą naudos nusikalstamai veikai daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad mopedo „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 230 Eur (su PVM), todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išieškotina konfiskuotino turto – mopedo „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 230 Eur.

Taip pat teismas pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas; proceso išlaidų nėra; civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, nuosprendžiui įsiteisėjus, savanoriškai prisistatęs V. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio asmens sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei tokią teisę įgyti 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti AB „Regitra“ apie baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą V. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei tokią teisę įgyti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant transporto priemonės mopedo „YIYING YIYING“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 230 (du šimtus trisdešimt) Eur.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė