Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-22 · Administracinė byla Nr. I-6391-279/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
I-6391-279/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01493-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6391-279/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01493-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3.
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir A. V., ir pareiškėjas) kreipėsi į teismas, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 13 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN - AK) trečiame sektoriuje. Paaiškino, kad 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus gyvenamais plotas, patalpos apšvietimas neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų. Teigia, kad 6 būrio 1 patalpos plotas yra 24 kv. m., joje gyveno 10 nuteistųjų, šioje patalpoje apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimus, t. y. buvo 153 lx, pastatas buvo blogos būklės, nuo stogo krisdavo plytos. Nurodo, kad abiejuose minėtose patalpose buvo blakių, oro judėjimo greitis nesiekia 0,05 m/s, patalpose vyravo blogas kvapas. Nurodo, kad 3 sektoriaus 6 būryje gyveno apie 300 nuteistųjų, sanitariniuose mazguose buvo 4 tualetai bei 4 praustuvės, taip pat šiose būriuose buvo 3 skalbimo mašinos bei 2 dušai, todėl kaskart nuėjus į tualetą, dušą ar išsiplauti drabužių pareiškėjui tekdavo laukti eilėse. Pareiškėjo teigimu jis Pravieniškių PN – AK negalėdavo tinkamai išsimiegoti, kadangi VĮ „Mūsų amatai“ darbas vykdavo dvejomis pamainomis nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro, todėl jis kiekvieną dieną buvo priverstas keltis nuo 6,15 val. ir eiti miegoti 23 val., neatsižvelgiant į tai, kurioje pamainoje dirbdavo. Teigia, kad 4 būrio 2 patalpoje bei 6 būrio 1 patalpoje buvo netinkamos sąlygos gyventi, nes nuo sienų, lubų krito tinkas, sienos suskilinėję, patalpos visuomet nešvarios, netvarkingos. Skunde nurodo, kad 4 būrio esančioje virtuvėlėje maisto gaminimo sąlygos katastrofiškos, paaiškina, kad virtuvėlėje buvo tik dvi elektrinės viryklės, nebuvo virdulio, mikrobangų krosnelės, valymo inventoriaus, plautuvės, sieninės rankšluosčio pakabos, indų džiovyklos, maisto gaminimo įrankių, garų surinktuvo. Virtuvėle naudojasi 3 būrio 1 patalpos, 4 būrio 2 patalpos bei 6 būrio 1 patalpos nuteistieji. Pareiškėjo teigimu koridoriuose vaikščioti buvo pavojinga, kadangi nuo lubų ir sienų krito tinkas, jie buvo menkai apšviesti, netvarkingi, juose stovi sustatytos batų dėžės, drabužių džiovyklos. Nurodė, kad 3 - 6 būriuose nebuvo poilsio kambario, dušo patalpose nebuvo sėdimos vietos, jos yra labai mažos, todėl buvo sudėtinga jomis naudotis. Teigė, kad valgykloje nebuvo pakabų rūbams pakabinti, nebuvo į ką nusivalyti rankų. Minėtų būrių teritorijoje nebuvo rūkymui skirtų vietų, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti, priteisti iš atsakovės atstovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 10-18) nurodė, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas A. V. nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., buvo laikomas 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 89,11 kv. m., jose įrengtos 24 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,71 kv. m., nuo 2018 m. balandžio 20 d. pareiškėjas buvo laikomas 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,62 kv. m., jose įrengta 10 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,16 kv. m., pažymi, kad pareiškėjui, tenkančio vienam asmeniui gyvenamo ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, pateikia Pravieniškių PN – AK direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3 sektoriuje patvirtinimo“. Pažymi, kad gyvenamąsias patalpas tvarkyti privalo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės, pareiškėjas su skundais, dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio ar drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos namai patalpas remontuoja pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. minėtos patalpos baldais ir inventoriumi buvo aprūpintos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi, patvirtintų, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „ Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Paaiškino, kad 3 sektoriuje poilsio kambariai nėra įrengti nuteistiesiems, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniame sektoriuje įrengtų suoliukų. Teigia, kad įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015) nustatytus gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodo, kad 3-io sektoriaus 4-6 burių sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 4 pisuarai, 7 praustuvės ir 2 dušo sieteliai. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinio mazgo trūkumo į ūkio skyrių nesikreipė. Pravieniškių PN - AK 3 sektoriuje kiekvieno būrio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. 3-io sektoriaus 4-6 būrio virtuvėlių plotai yra 17 kv. m., į virtuvėles tiekiamas vanduo. Nurodė, kad 3 sektoriaus 4 būrio 6 patalpa, 5 būrio 5 patalpa ir 11 būrio 8 patalpa ir būrių sanitariniai mazgai vėdinami per langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę įstaigoje užtikrinama. Įstaigoje išduodama patalynė, esant būtinumui, gali būti dezinfekuojama. Nuteistiesiems sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti savo drabužius, 3 sektoriaus būrių teritorijose buvo įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos, taip pat išduodamos būriams nešiojamos džiovyklos. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Akcentavo, kad nuteistiesiems rūkyti gyvenamosiose patalpose draudžiama ir jose nerūkoma. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dvasinių sukrėtimų ir pan., nesikreipė. Ginčo laikotarpiu dėl sveikatos pablogėjimo nesikreipė ir į sveikatos priežiūros specialistus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d.). Skunde pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (b. l. 67-68), nutarė jo dalyvavimą teismo posėdyje organizuoti vaizdo konferencijos būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN - AK, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 4 būrio 2 bei 6 būrio 1 gyvenamosiose patalpose trūko teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto, 3 sektoriaus 6 būrio patalpose gyveno apie 300 nuteistųjų, todėl prie tualetų, praustuvių dažnai tekdavo laukti ilgose eilėse.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 27, 29) matyti, jog pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. buvo paskirtas į 4 būrio, 2 miegamąjį, kuris yra 89,11 kv. m. ploto, jame įrengtos 24 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,71 kv. m ploto.

Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrio, 1 miegamąjį, kuris yra 31,62 kv. m. ploto, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,16 kv. m ploto.

Atsakovės atstovo pateiktoje 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 43-1007, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 13 d. Pravieniškių PN - AK 3 sektoriaus 6 būryje buvo 37 nuteistieji.

Atsakovės atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovės atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų, miegamųjų vietų bei nuteistųjų asmenų skaičiaus. Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių bei nuteistojo perkėlimo lapus (b. l. 27-30), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad 6 būrio 1 patalpos apšvietimas neatitinka Lietuvos higienos normų HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Taip pat, kad 4 būrio 2 patalpoje bei 6 būrio 1 patalpoje oro judėjimo greitis nesiekė 0,05m/s greičio, dėl ko pareiškėjui labai trūko gryno oro

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN - AK atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų HN 134:2015 14 punkte įtvirtintus reikalavimus. Paaiškino, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo 6 būrio 1 patalpoje iš dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. (2-2799 4.80)2-26360 (b. l. 80,81), kuriame nurodyta, kad kameroje 3 sektoriaus 6 būrio 1-ose gyvenamosiose patalpos (matavimo vieta: stalo paviršiaus tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 153 lx, tai Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. pažeidimas. Kadangi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo ir naktinio apšvietimo verčių, todėl jų ribiniai dydžiai nėra vertinami. Nurodyta, kad patalpose yra įrengti varstomi langai, todėl sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas.

Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo natūraliai per langus. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti kameros per atveriamą langą.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpos apšvietimas, oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas prieina išvadą, jog šių pažeidimo pareiškėjas niekaip neindividualizavo, t. y. nenurodė, kaip tai pažeidė jo teises ir kokios jam dėl to kilo pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas ar oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų, patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog esant didesniam vėjui nuo 6 būrio 1-os patalpos pastato stogo krisdavo plytos, pareiškėjas juto realų pavojų jog gali nugriūti visas pastatas, taip pat teigė, kad abi gyvenamosios patalpos, taip pat koridorius buvo netinkami gyventi, sienos suskilinėjusios, grindys duobėtos, nuo sienų bei lubų krito tinkas.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN - AK atsiliepime nurodė, kad avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nuo stogo krentančių plytų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Pravieniškių PN - AK patalpose buvo blakių, kurios jį kandžiodavo, tačiau atsakovės atstovas nesiėmė jokių veiksmų siekiant juos išnaikinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte, įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartyje Nr. A-1714-602/2018 pažymėjo, jog buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo nuostatos, pagal kurias privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas apima nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal poreikį (4 p., 16.5 p., 26.6 p. ir kt.).

Pravieniškių PN - AK atsiliepime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 31-34), pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus į mėnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezincekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Patalpos, kuriose kenkėjų nepastebėta darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik tose patalpose kuriose buvo pastebėti parazitai.

Byloje yra pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-26360 (b. l. 80-81), kuriame nurodyta, jog operatyvios kontrolės metu 3 sektoriaus 3, 4, 5, 6 būrių gyvenamosiose patalpose buvo aptikta gyvų nariuotakojų. Taip pat pateiktas UAB „Utenos deratizacija“ 2018 m. birželio 18 d. raštas, kurio 3 punkte pažymėta, kad 3 sektoriaus 1-6 būriuose buvo atliekami dezinsekcijos darbai (b. l. 36).

Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN - AK dėl pastebėtų kenkėjų, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teismų praktika, teismas, atsižvelgiant į tai, kad pastebėjus 3 sektoriaus 6 būrio patalpose, esančius nariuotakojus, Pravieniškių PN - AK buvo imamasi priemonių jiems naikinti, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti kokius nors netinkamus Pravieniškių PN - AK veiksmus. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovės atstovas nesiėmė veiksmų, siekiant išnaikinti 3 sektoriaus 6 būrio 1 patalpoje esančius kenkėjus atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad abi gyvenamosios patalpos, kuriose, jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas, visuomet buvo nešvarios, nesutvarkytos.

Pravieniškių PN - AK atsiliepime nurodė kad gyvenamąsias patalpas tvarkyti privalo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės, pareiškėjas su skundais, dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio ar drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos namai patalpas remontuoja pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.

Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (šepečiu grindims, šluoste, šiukšlių semtuvu, kibiru, valikliais) (b. l. 12). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pravieniškių PN - AK negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl nešvarių patalpų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad 4 būrio virtuvėlėje maisto gaminimo sąlygos tiesiog katastrofiškos, virtuvėlėje buvo dvi elektrinės viryklės, nebuvo nei virdulio, nei mikrobangų krosnelės, nebuvo valymui skirto inventoriaus, plautuvės, sieninės rankšluosčio pakabos, indų džiovyklos, maisto gaminimo įrankių, garų surinktuvo.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose virtuvėlės baldais ir inventoriumi yra aprūpintos laikantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, reikalavimų. Atsakovės atstovas nurodė, kad 3 sektoriaus kiekvieno būrio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. 3 sektoriaus 4-6 būrių virtuvėlių plotai - 17 kv. m. 3 sektoriaus virtuvėlės yra aprūpintos baldais bei kita virtuvine įranga pagal poreikį, jose yra stalas, spintelė, suolai ar kėdės, elektrinė viryklė, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, plautuvė, garų surinktuvas, sieninė rankšluosčio pakaba, indų džiovykla, virdulys, mikrobangų krosnelė, indai, lentyna, maisto gaminimo įrankiai. Pateikia virtuvėlės fotonuotrauką (b. l. 64), kurioje matyti, jog virtuvėlėje yra baldai bei kita virtuvės įranga.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie bendrabučio virtuvėlės aprūpinimą baldais ir inventoriumi bei šio inventoriaus priežiūrą, todėl jais remiasi. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl baldų ar inventoriaus trūkumo ar sulaužytų (netinkamų naudojimui) baldų, elektrinių prietaisų, ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė tiek kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų, tiek ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas nurodė, kad 3 sektoriaus 6 būryje nebuvo poilsio kambario.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte numatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas nurodė, jog poilsio kambarys 3 būryje įrengtas nebuvo, nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Teismo nuomone, teisės aktų pažeidimas dėl poilsio kambario nebuvimo laikomas nustatytu.

Pareiškėjo teigimu 3 sektoriaus 6 būrio duše nebuvo jokios sėdimos vietos, dušo patalpa nesiekia 1 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos taisyklės „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nereglamentuota dušo patalpų įrengimo. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad valgykloje nebuvo kur pasikabinti drabužių, todėl turėjo valgyti apsirengę.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė fotonuotrauką (b. l. 66), kuri paneigia pareiškėjo argumentus dėl pakabų trūkumo, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN - AK administraciją dėl pakabų trūkumo, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemuose rūkoma, patalpų, skirtų rūkantiems asmenims, nėra, todėl jis, būdamas nerūkantis, turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN - AK esančioje nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“ (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Taip pat Higienos normoje 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pabrėžtina, kad Tabako kontrolės įstatymas bei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kad būtų apibrėžtos rūkymo vietos ribos ir nustatyta apibrėžta teritorija, kurioje būtų galima rūkyti. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad neįrengtos įrengtos rūkymo vietos, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN - AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 3 sektoriaus 6 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių PN - AK administraciją nesikreipė daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 13d., jo reikalavimą dėl šiuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė