Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. C. (K. C.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie Kauno teritorinės muitinės sprendimus pareiškėjas sužinojo 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje, kai muitinė pradėjo nurašinėti 100 proc. darbo užmokesčio iš jam priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 1 d. gavo Muitinės departamento 2018 m. birželio 27 d. Sprendimą, kurį prašo teismo naikinti ir įpareigoti atsakovą atnaujinti procesą mokestiniam ginčui spręsti ir atlikti kitus veiksmus.

Kauno teritorinė muitinė sprendimu pripažino M. M., J. J., A. A. ir pareiškėją solidariai atsakančiais skolininkais muitinei. Apskaičiavo mokestinę prievolę: muitą – 1 026 Eur, akcizą – 14 302 Eur, PVM – 3 593 Eur, muito delspinigius – 40 Eur, akcizo delspinigius – 3 643 Eur ir PVM delspinigius – 915 Eur skolos atsiradimo dienai – 2015 m. lapkričio 22 d.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Sąjungos muitinės kodeksas, pagal kurio 124 straipsnio nuostatas jo skola muitinei išnyko. Pareiškėjas mano, kad reikia taikyti ir skolos muitinei atsiradimo momentu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pareiškėjas apie Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 20 d. sprendimą sužinojo tik 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje, todėl 3 mėnesių terminas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 straipsnio 5 dalyje nebuvo praleistas. Po 2 metų nuo nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje pritaikyta papildoma, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) nenumatyta, bausmė. Atsakovas nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, o tai, pareiškėjo manymu, galima traktuoti kaip manipuliavimą teisine sistema.

Mano, kad Kauno teritorinės muitinės Sprendimas, priimtas po 2 metų nuo nuosprendžio priėmimo, šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, kadangi niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Teismo prašo Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą atnaujinti procesą dėl 2018 m. kovo 20 d. Kauno teritorinės muitinės Sprendimo ir šį sprendimą panaikinti.

Kauno teritorinė muitinė, remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-382/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog M. M., J. J., A. A. ir K. C., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent 2015 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno ir laikė 8 480 pakelių cigarečių „Winston Blue“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 8PM190018 pripažino minėtus asmenis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, apskaičiavo ir įpareigojo sumokėti 1 026 Eur muito, 14 302 Eur akcizo, 3 593 Eur PVM, 40 Eur muito delspinigių, 3 643 Eur akcizo delspinigių ir 915 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę muitinei. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 10000403609 nusprendė nurašyti 23 519 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Minėti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo.

Muitinės departamente 2018 m. birželio 4 d. buvo gautas pareiškėjo 2018 m. gegužės 30 d. prašymas atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 8PM190018 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 10000403609.

Muitinės departamento nuomone, šioje byloje skundžiami teritorinės muitinės bei centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai yra pagrįsti ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Paaiškina, kad mokestinės prievolės muitinėje atsiradimo pagrindas buvo nusikalstama veika, už kurią pareiškėjas nubaustas 2016 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-382/2016.

Iš įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2015 m. lapkričio 22 d., tai yra, tuo metu, kai galiojo 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksas (toliau – BMK). Kauno teritorinės muitinės nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Ši įstatymo norma numato, kad mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir vėliau konfiskuojamos. Šio ginčo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, prekės buvo sulaikytos (duomenys neskelbtini), t. y. ne muitinės įstaigoje, todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos.

Kauno teritorinė muitinė tvirtina, kad remdamasi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėtai ir pagrįstai savo sprendimu pagal tuo metu galiojusį BMK, kad 2015 m. lapkričio 22 d. atsirado importo skola, o pareiškėją kartu su kitais asmenimis pripažino skolininkais muitinei pagal BMK 202 straipsnio 3 dalies pirmą, antrą ir trečią įtraukas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-382/2016 pripažinta, jog M. M., J. J., A. A. ir K. C. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, 2015 m. lapkričio 22 d. neteisėtai gabeno ir laikė 8 480 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Pareiškėjas K. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje (el. byla, b. l. 34–44).

2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 8PM190018 Kauno teritorinė M. M., J. J., A. A. ir K. C. pripažino solidariai atsakančius skolininkus muitinei, apskaičiavo ir įpareigojo sumokėti 1 1026 Eur muito, 14 302 Eur akcizo, 3 593 Eur PVM, 40 Eur muito delspinigių, 3 643 Eur akcizo delspinigių ir 915 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę muitinei, skolos atsiradimo datai 2015 m. lapkričio 22 d. (el. byla, b. l. 21–25).

Muitinės departamente 2018 m. birželio 4 d. buvo gautas pareiškėjo 2018 m. gegužės 30 d. prašymas atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 8PM190018 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 10000403609, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktu, procesą galima atnaujinti, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą arba yra būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Pareiškėjo teigimu, skundžiamais sprendimais buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai, neteisingai pritaikius Sąjungos muitinės kodekso ir MAĮ nuostatas. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Sąjungos muitinės kodeksas, pagal kurio 124 straipsnio nuostatas, pareiškėjo skola muitinei išnyktų. Taip pat mano, kad mokestinė prievolė turėtų būti pripažinta pasibaigusia ir pagal skolos muitinei atsiradimo momentu galiojusio MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Muitinės departamentas atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 8PM190018 ir 2018 m. gegužės 30 d. prašymą atmetė kaip nepagrįstą (el. byla, b. l. 5–7).

Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiamais sprendimais buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai, neteisingai pritaikius Sąjungos muitinės kodekso ir MAĮ nuostatas. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Sąjungos muitinės kodeksas, pagal kurio 124 straipsnio nuostatas, pareiškėjo skola muitinei išnyktų.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, taikymo, atmestini, nes skolos atsiradimo metu 2015 m. lapkričio 22 d. Sąjungos muitinės kodekso nuostatos negalėjo būti taikomos. Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą/išnykimą, yra materialinio pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 8PM190018, priimtas po 2 metų nuo nuosprendžio priėmimo, šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, nes niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Mokesčiai nėra kriminalinė sankcija pagal EŽTK 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalį. Mokesčių teisė – tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei pinigų fondus, visuma. Pagal Lietuvos Respublikos teisę prievolė mokėti mokesčius yra objektyvi pareiga valstybei, atsirandanti susidarius atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytoms aplinkybėms. Taigi viena iš mokesčių teisės paskirčių yra užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas, delspinigius už neteisingą mokesčių apskaičiavimą (neapskaičiavimą), sumokėjimą (nesumokėjimą). Taigi mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prievolė mokėti mokesčius nėra kokios nors rūšies atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (LVAT 2007-07-05 nutartis adm. byloje Nr. A575-689/2007; 2007-10-01 sprendimas adm. byloje Nr. A39-812/2007; 2008-11-06 sprendimas adm. byloje Nr. A556-1832/2008).

Pareiškėjas savo skunde sutapatina mokesčių mokėtojo prievolę įstatymų numatytais atvejais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas valstybei, su asmens nubaudimu už neteisėtą veiklą, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-382/2016. Pareiškėjui apskaičiavus mokesčių administratoriaus sprendime nurodytus mokesčius ir kitas su jais susijusias sumas, nebuvo siekta nubausti, nepaisant tos aplinkybės, kad pareiškėjui buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

Nepagrįsta yra pareiškėjo prielaida, kad mokestinė prievolė neturėtų būti taikoma, kai prekės yra konfiskuotos. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi prekės buvo sulaikytos jau įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, apeinant muitinės patikros postą, kai prekės jau turėjo būti apmokestintos importo muitais ir kitais mokesčiais.

Teisingumo Teismo 2010-04-29 sprendimo byloje C-230/08 numatyta, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes prekės buvo sulaikytos už pirmosios muitinės įstaigos ((duomenys neskelbtini)) kirtus sieną. Be to, neteisėtai įvežtų, laikomų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi (LVAT 2010-06-04 nutartis adm. byloje Nr. A575-916/2010; 2011-05-30 nutartis adm. byloje Nr. A575-1011/2011 ir kt.).

Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, nes šioje byloje teismas nevertina civilinių teisinių santykių.

Teismo vertinimu, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1A-251 ,,Dėl K. C. prašymo“ pagrįstai atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 8PM190018 ir 2018 m. gegužės 30 d. prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atnaujinti procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 20 d. sprendimo bei jį panaikinti negali būti tenkinamas. Atsakovas tinkamai taikė teisės aktus ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti mokestinio ginčo procesą. Tokių aplinkybių ir teismas nenustatė.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. C. (K. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.