Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-12 · Byla Nr. Ik-928-365/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
Ik-928-365/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01606-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Gintaras Dzedulionis, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB ,,Jontransa“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-928-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01606-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.1; 9.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Š. G., atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Jontransa“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Jontransa“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2011 06 28 sprendimo Nr. S-151(7-99/2011) dalį, kuria patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2011 04 01 sprendimo Nr. 69-76 dalis, kuria patvirtinta Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010 09 29 sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-27 dalis, kuria nurodyta UAB „Jontransa“ sumokėti į biudžetą 18 000 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 791,23 Lt PVM delspinigius, 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt pelno mokesčio, 4 249,80 Lt pelno mokesčio delspinigius, 4 050 Lt pelno mokesčio baudą, 2 700 Lt socialinio mokesčio delspinigius, 810 Lt socialinio mokesčio baudą; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 04 01 sprendimo Nr.69-76 dalį, kuria patvirtinta Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 09 29 sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-27 dalis, kuria nurodyta UAB „Jontransa“ sumokėti į biudžetą 18 000 Lt PVM, 791,23 Lt PVM delspinigius, 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt pelno mokesčio, 4 249,80 Lt pelno mokesčio delspinigius, 4 050 Lt pelno mokesčio baudą, 2 700 Lt socialinio mokesčio delspinigius, 810 Lt socialinio mokesčio baudą; 3) Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 09 29 sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-27 dalį, kuria nurodyta UAB „Jontransa“ sumokėti į biudžetą 18 000 Lt PVM, 791,23 Lt PVM delspinigius, 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt pelno mokesčio, 4 249,80 Lt pelno mokesčio delspinigius, 4 050 Lt pelno mokesčio baudą, 2 700 Lt socialinio mokesčio delspinigius, 810 Lt socialinio mokesčio baudą (t. 1, b. l. 1-4, 12-15).

Pareiškėja nurodo, kad siekdama pagerinti savo veiklą ir valdymą įsigijo taikomojo pobūdžio konsultacinę - metodinę medžiagą - strateginį veiklos planą (toliau - SP), sumokėdama SP rengėjui 118 000 Lt (tame tarpe PVM). Mokesčių administratorius nutarė, kad Bendrovės patirtos išlaidos (100 000 Lt) įsigyjant SP nebuvo būtinos Bendrovės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, todėl Bendrovė neįgyja teisės į 18 000 Lt PVM atskaitą ir į 100 000 Lt leidžiamų atskaitymų, kas sąlygojo aukščiau paminėtų mokesčių nepriemokas ir atitinkamas sankcijas. Mokesčių administratorius nepagrįstai nuvertina bendro pobūdžio informaciją apie įvairius Bendrovės veiklą galinčius įtakoti veiksnius. Tokio pobūdžio informacija reikalinga siekiant argumentuotai pagrįsti konkrečiam vartotojui taikomas SP rekomendacijas. Bendrovė, atlikdama tarptautinius krovinių pervežimus, veikia visoje ES ir ne tik ES teritorijoje, todėl bendroji įvairių šalių verslo aplinkos analizė yra reikalinga, kad užtikrinti SP atitiktį ES strateginiams dokumentams. Mokesčių administratorius nepasisako dėl strateginiame plane pateiktų išvadų ir rekomendacijų, kurios paruoštos UAB „Jontransa“ veiklos analizės pagrindu ir yra skirtos ne bet kuriai krovinių pervežimais užsiimančiai įmonei (kaip teigia mokesčių administratorius), o konkrečiai įmonei UAB „Jontransa“. Strateginiame plane Bendrovei numatyti 3 siektini tikslai, suformuluoti 7 uždaviniai, kurie turėtų būti išspręsti siekiant užsibrėžtų tikslų. Detalizuotas paketas priemonių, naudotinų siekiant tikslų, numatyti veiksmų atlikimo organizatoriai ir vykdytojai bei lėšų poreikis (sąmata) veiksmams atlikti, apibrėžtos priemonių įgyvendinimo datos. Visa tai, yra skirta išimtinai tik UAB „Jontransa“ veiklai bei valdymui pagerinti, ir naudai ateityje gauti. Teiginys, kad paruoštas SP tiktų bet kokiai įmonei vykdančiai tarptautinius pervežimus, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms mokestinio patikrinimo metu. Utenos apskrities VMI patikrinimo akte pažymėta, jog ruošiant SP buvo atlikta būtent UAB „Jontransa“ aplinkos, išteklių, stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės (SSGG) analizė, misijos ir vertybių formulavimas, strateginiu tikslu ir uždaviniu nustatymas, strateginio plano įgyvendinimo ir priežiūros sistemos nustatymas. Reikalavimas SP naudingumą susieti su SP įgyvendinimo rezultatais sukelia teisinį netikrumą, kadangi rezultatų laukimas ir pripažinimas būtų nukeliamas į neapibrėžtą ateitį, kas prieštarautų apskaitos principui kai bendrosios administracinės išlaidos pripažįstamos sąnaudomis nedelsiant po to kai jos patiriamos (11-asis Verslo apskaitos standartas, Lietuvoje Įmonės privalo apskaitą tvarkyti vadovaujantis Verslo apskaitos standartais). Tokios nuostatos įgyvendinimas pareikalautų suformuluoti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima vertinti SP rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, jų pilnumą ir reikšmingumą (tikrovėje jokie planai nėra pilnai įgyvendinami, jie pastoviai turi būti koreguojami pagal faktiškai pakitusias aplinkybes). Įgyvendinant SP numatytas priemones naudota programa ,,Vega“, kuri priklauso CRM programų klasei. Santrumpa CRM išskleidžiama kaip ,,Customer Resources Management“ - klientų kaip resurso (kaip firmos išteklių) valdymas - valdymas ir efektyvesnis aptarnavimas. Efektyvus aptarnavimas - stiprus ir sėkmingas verslas su plačiomis augimo ir plėtimosi galimybėmis. Kaip nurodyta programos „Vega“ aprašyme, programa skirta įmonės vadovams, siekiantiems kontroliuoti, vertinti ir valdyti darbuotojų, Bendrovės atveju, krovinių srauto dispečerių (transporto vadybininkų) atliekamų darbų kokybę. Kiekvieno transporto vadybininko indėlio į bendrą įmonės rezultatą nustatymas ir atitinkamai materialinio skatinimo susiejimas su individualaus indėlio dydžiu, yra aktualus uždavinys, kurio išsprendimas sąlygotų vadybininkų darbo našumo didėjimą ir darbo su klientais pagerinimą. Tokiam tikslui pasiekti ir buvo naudojama programa „Vega“. Trūkumų, pasitaikančių SP įgyvendinimo procese, siejimas su SP išlaidų pripažinimu leidžiamais atskaitymais pažeidžia priežastingumo principą: SP paruošimo sandoris yra pilnai baigtas sandoris turintis savo pradžią ir pabaigą sandorio rezultatas turi konkretų turinį ir apčiuopiamą materialią formą. Yra žinomi sandorio vykdytojai, kurių kompetencija neabejojama. Todėl pretenzijos pareikštos SP nuostatų įgyvendinimo procesui, neturėtų atbuline data įtakoti paties SP vertės ir jo įsigijimo tikslingumo. SP yra orientuotas į ateitį ir kaip ir kiekvienas planas besąlygiškai negarantuoja laukiamo rezultato. Tam yra skirtas plano įgyvendinimo procesas, stebėsenos procesas ir atitinkamas savalaikis plano nuostatų ir gairių koregavimas pagal susidarančią konkrečią situaciją. Komisija neteisingai interpretuoja Bendrovės panaudotą „ateities” sąvoką - Bendrovės teiginiai apie naudą ateityje vartojami 2007 metų atžvilgiu, o ne šiandienos atžvilgiu. Ateitis pagal Bendrovės sampratą tai 2007-2009 metai. Todėl priekaištas, kad pareiškėjas, praėjus keleriems metams nuo šio plano sukūrimo negali pateikti jokių įrodymų, išskyrus paaiškinimus apie SP naudą ateityje yra nepagrįstas. Konkrečios SP panaudojimo (rekomendacijų įdiegimo) aplinkybės, kaip programos „Vega” naudojimo pasekmės, stebėsenos instituto įgyvendinimas, priežiūros komiteto įsteigimas, transporto priemonių patikros sistemos įdiegimas, kompiuterinio tinklo plėtra, pirkimų tvarkos sukūrimas, personalinių profesinio tobulėjimo planų taikymas ir kitos priemonės, Komisijos nebuvo vertintos, dėl jų nepasisakė ir Mokesčių administratorius. Komisija pernelyg susiaurina keliamus reikalavimus Strateginiam veiklos planui, reikalaudama SP įsigijimą susieti su pajamų uždirbimu. Teisės aktuose reglamentuojančiuose sąnaudų pripažinimą leidžiamais atskaitymais, pakankama sąlyga yra laikoma „naudos gavimas“, naudą suprantant ir kaip nuostolių nebuvimą (Pelno mokesčio įstatymo 17(l) str. komentaras (3 p.)). Svarbiausias SP rezultatas - plane numatytų priemonių įdiegimas užtikrino Bendrovės veiklos tęstinumą ekonominės krizės metu. VMI paruoštame PMĮ 17 str. Komentare, pateikiami kai kurių išlaidų rūšių pripažinimo leidžiamais atskaitymais paaiškinimai. Komentare leidžiamais atskaitymais, laikomos išlaidos, kurios akivaizdu, kad pajamų niekada neuždirbs. ETT sprendimuose konstatuojama, kad aplinkybė ar mokesčių mokėtojas pradėjo ar nepradėjo planuotą veiklą (SP įgyvendinimas) nėra esminė. Mokestinių ginčų komisija nevertino Mokesčių administratoriaus iškelto Bendrovės nesąžiningumo klausimo, todėl laikytina, kad pažeistas betarpiškumo principas - nebuvo ištirti visi byloje esantys įrodymai (CPK 14 str.). Neįvertinęs įgyvendintų SP rekomendacijų įtakos Bendrovės veiklai, Mokesčių administratorius preziumavo Bendrovės nesąžiningumą, ir nurodė, kad SP buvo įsigytas aukšta kaina. Kitų Bendrovės nesąžiningumo pasireiškimo formų mokesčių administratorius nenurodė. Ar aukštos kainos argumentas suponuoja Bendrovės nesąžiningumą galima nustatyti tik palyginus faktinę įsigijimo kainą su vidutine rinkos kaina, kurią nustatyti gali tik licencijuotas turto (verslo) vertintojas Turto ir verslo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Tokia SP vertinimo procedūra nebuvo atlikta, todėl „aukštos kainos“ argumentu neturėtų būti grindžiama išvada apie Bendrovės nesąžiningumą. Patikrinimo akte nėra duomenų, kad SP pardavėjas, UAB „Fordevindas“, nebūtų sumokėjęs pardavimo PVM į biudžetą. Todėl Bendrovei priskaičiuota PVM mokėtina prievolė į biudžetą yra dvigubas apmokestinimas, kurį draudžia ir ET teismas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 82-87) nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu susipažinusi su pateiktu SP padarė išvadą ,kad šiame SP buvo surinkta ir pateikta bendro pobūdžio informacija ir statistiniai rodikliai apie Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių ekonominius, socialinius, politinius, technologinius veiksnius. SP įgyvendinimo veiksmų dalyje pateikti abstraktūs pasiūlymai ir rekomendacijos kaip Bendrovei tapti pirmaujančia įmone krovinių pervežimo srityje, plėtoti ryšius su visuomene ir klientais, tobulinti įmonės veiklos valdymą. Atsižvelgus į tai konstatuota, jog Bendrovė buvo suinteresuota formaliai (surašant apskaitos dokumentus) įsigyti SP kuo aukštesne kaina, kad gautų mokestinę naudą o UAB „Fordevindas“, nors SP ir pardavė pelningai, tačiau pelno mokesčio suma už 2007 metus dėl įvertintų ankstesnių laikotarpių nuostolių nebuvo apskaičiuota. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes Inspekcija konstatavo, kad strateginio veiklos plano paruošimas buvo tik formaliai sudarytas sandoris, bendrovė elgėsi nesąžiningai, todėl 2007 m rugsėjo mėn. neįgijo teisės į 18 000 Lt PVM atskaitą ir į 100 000 Lt leidžiamų atskaitymų. PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nustatyta, kad įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumos gali būti traukiamos į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Įstatymas aiškiai nusako būtinąją sąlygą, kuriai esant galima PVM atskaita - privalo būti tiesioginis priežastinis ryšis tarp įsigyjamų prekių ar paslaugų ir PVM apmokestinamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo. SP yra menkavertis, kadangi jame pateikta bendro pobūdžio informacija ir statistiniai rodikliai apie Lietuvos ir Europos sąjungos šalių ekonominius, socialinius, politinius, technologinius veiksnius. Tokia informacija lengvai pasiekiama bet kuriam interneto lankytojui. SP įgyvendinimo veiksmų dalyje pateikti abstraktūs pasiūlymai ir rekomendacijos kaip Bendrovei tapti pirmaujančia įmone krovinių pervežimo srityje, plėtoti ryšius su visuomene ir klientais, tobulinti įmonės veiklos valdymą. Mano, kad tokie pasiūlymai ir rekomendacijos tiktų bet kuriai krovinių pervežimais tarptautiniais maršrutais ar prekyba automobiliais užsiimančiai įmonei. Byloje nėra realių su SP įgyvendinimu susijusių rezultatų, o atskiros SP numatytos priemonės nebuvo tinkami įgyvendintos. Bendrovė nepaaiškino, kokiems tikslams vienerius metus buvo naudojama Strateginiame plane numatyta programa „Vega“. Bendrovė nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad SP buvo naudojamas jo PVM apmokestinamojoje veikloje ir buvo skirtas pajamoms uždirbti. SP buvo sukurtas 2007 metais, o pareiškėja net ir praėjus keleriems metams nuo šio plano sukūrimo negali pateikti įrodymų, išskyrus paaiškinimus ir teiginius apie SP naudą ateityje.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad laikotarpis, kada buvo įgyvendinamas minėtas planas, buvo prieš pat krizę. UAB „Jontransa“ balansiniuose duomenyse analizuojamas laikotarpis, kuriam tiesiogiai įtaką darė ginčijamas strateginis planas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pagal statistinius duomenis transporto šakos bankroto tikimybė nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje keitėsi 8 kartus, o UAB „Jontransa“ bankroto tikimybė buvo iškilusi tik beveik 3 kartus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bankroto rizika, kuriai įtaką darė išoriniai faktoriai, UAB „Jontransa“ buvo suvaldyta, vadinasi SP gautas efektas buvo didžiulis.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Laikėsi nuomonės, kad strateginis veiklos planas yra bendro pobūdžio dokumentas, kuris faktiškai gali tikti bet kuriai įmonei. Uždaviniai, kurie buvo siūlomi įgyvendinti minėtame plane, UAB „Jontransa“ jau buvo įgyvendinta anksčiau nei buvo įsigytas minėtas strateginis veiklos planas. Minėto plano siūlymai atlikti tam tikrus uždavinius, pvz., reklamos srityje, nebuvo įgyvendinti. Minėtas planas nėra susijęs su konkrečiomis transporto pervežimu užsiimančios įmonės pajamomis. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str., Pelno mokesčio įstatymo 17 str. kalba apie realias išlaidas, susijusias su realiomis pajamomis. Minėto plano įsigijimas Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinamas kaip būdas mažinti galimas pajamas išlaidų didinimo prasme, kaip tikslas mažinti mokėtiną PVM mokestį ir mokėtiną pelno mokestį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. G. aiškino, kad 2007 m. dirbo UAB ,,Fordevintas“ informacinių technologijų skyriaus vadovu. Neteko girdėti apie bendrovėje vykusius strateginių planų ruošimus ar jų įsigijimus, dėl UAB“Jontransa“ taip pat nieko nežino. Jo sukurta informacinė programa UAB ,,Fordevintas“ nebuvo naudojama, nors galėjo būti panaudota.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas J. D. paaiškino, kad 2007 2008 metais buvo UAB ,,Jontransa“ direktorius, šiuo metu taip pat eina šias pareigas. Š. G. iki strateginio plano pirkimo pažinojo tik iš matymo. SP buvo paruoštas jo bendrovei. Jį pirko kaip ruoštą jo vadovaujamai bendrovei. Ar SP ,prieš jam nuperkant, buvo ruoštas kitai įmonei - nežino. Susipažinęs su šios bylos medžiaga sužinojo, kiek už jį sumokėjo kita įmonė. 2007 m. apyvarta bendrovėje augo, buvo nupirktos naujos mašinos ir pan. Jam, kaip įmonės vadovui, trūko žinių, kaip valdyti įmonę, kaip su žmonėmis bendrauti. Tuo metu didžiausia problema buvo su personalu. Ėmė teirautis kitų įmonių direktorių ir savininkų, kaip jie organizuoja savo veiklą ir susitvarko su tokiomis problemomis. Asmenys su kuriais bendravo, pasiūlė strateginį veiklos planą, kuris jam padėtų orientuotis ir spręsti susidariusias problemas kryptingai. Kadangi įmonė veždavo naujus automobilius, buvo labai svarbi kokybės valdymo programa, į kurią didelį dėmesį kreipė ir užsakovai. SP numatyti ir įgyvendinti kokybės sistemos veiksniai yra kiekvieno proceso, t. y. pakrovimo, iškrovimo ir pan. organizavimas ir valdymas. Buvo svarbu priderinti kliento keliamas kokybės sąlygas prie teikimų paslaugų, t. y. reikėjo informacijos kaip organizuoti ir įgyvendinti jų pageidavimus. Kokybės valdymas susijęs ir su darbuotojų valdymu, t. y. jų darbo kokybe. Kad būtų pagerintas darbuotojų valdymas, vadovaujantis SP nuostatomis, 2007 – 2008 metais įdiegė bendrą kompiuterinį tinklą. Jis nusprendė, kad SP yra nereikalingas, o konkrečiai su planu dirbo jo pavaduotoja. Yra tikras, kad SP davė naudos, nes plano dėka atkreipė dėmesį į žmogiškuosius išteklius, įdiegė kokybės kontrolę, kurios anksčiau nebuvo, dėl to atsirado klientų. Daugelis klientų reikalavo, kad bendrovė turėtų sertifikuotus ISO standartus. Dabar savo kokybei įrodyti užtenka parodyti, kad turime įmonės strateginį veiklos planą ir pasakyti, kad ISO standartai yra diegimo stadijoje ir su įmone būdavo pasirašomi kontraktai. Ne visi strateginio veiklos plano punktai yra įgyvendinti. Plano įgyvendinimas yra didžiulis procesas. Praėjus vieneriems metams po minėto plano įsigijimo buvo vertinamas jo įgyvendinimas, buvo rašomi aktai, daromi susirinkimai ir pan.Vertinant plano įgyvendinimą būdavo nustatomi kriterijai, kuriais galima vertinti plano įgyvendinimo pasiekimus. Įmonėje buvo įsteigta daug komisijų. Viena iš jų buvo plano priežiūros komisiją, kuriai vadovavo S. G.. Kas buvo komisijos nariai nepamena. Tuo metu, kai pirko planą įmonėje buvo 50 darbuotojų, iš jų 5-8 dirbo administracijoje. Planas turi daugybę numatomų priemonių, tačiau ne visos jos yra gyvybingos ir duoda efektą. Strateginio plano įgyvendinimo priežiūros komisijos uždavinys ir buvo atrinkti efektyvias kryptis ir jas vystyti. Taip ,įdiegiant transporto intermodalinę grandinę, aikštelėje buvo pradėti perkrauti kroviniai, kas pagreitino krovinių pristatymą. Iš transporto intermodalinės grandinės įdiegimo atsirado nauda - krovinių pristatymo pagreitėjimas, kas automatiškai padidino įmonės pajamas. SP tokiu būdu reglamentavo kaip pagreitinti krovinių pristatymo procesą. Įdiegus šias priemones, jau nebereikėjo laukti 45 valandas, t. y. atvežę automobilius , juos nukrauna, kitas tralas juos vėliau pasikrauna ir veža toliau. Strateginį veiklos planą skaitė. Dalyvavo transporto paslaugų pirkimo pardavimo parodose, automobilių įsigijimo parodose. Dėl savo veiklos paskutiniais metais buvo pastebėti Europoje , yra pakviesti 2011 m. lapkričio mėn. dalyvauti CATO pristatyme - visų Europos vežėjų susirinkime. Strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad įmonė turi dalyvauti, rodyti save, nors kažkokios momentinės naudos iš to ir nepatirtų. Už įmonės strateginio plano vykdymą ir įgyvendinimą atsakė Š. G.. Strateginis veiklos planas buvo aptariamas kas tris mėnesius, kas pusę metų t.y. pagal poreikį. Strateginio veiklos plano įgyvendinimo aptarimai buvo įforminami susirinkimų aktais.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. K. aiškino, kad 2007-2008 m. dirbo UAB „Moto idėja“, kitur tuo metu nedirbo. Jo ryšys su UAB „Jontransa“ buvo tas, kad per transporto tarpininkus ši bendrovė veždavo automobilius. UAB „Moto idėja“ vertėsi prekyba motoroleriais, motociklais ir aksesuarais. Vėliau pradėjo prekiauti automobiliais. Automobilius jiems veždavo ir UAB „Jontransa“. UAB „Jontransa“ jiems patraukli buvo dėl savo aiškios pozicijos. Automobiliai Lietuvoje buvo perkami nauji. Juos reikėjo vežti į Italiją Tam turėjo būti atitinkami vilkikai, kurie galėtų važiuoti pagal visus Euro standartus , kurių veikla atitiktų europinius standartus ir pan. Kitos įmonės, kurios siūlė savo paslaugas , negalėjo pristatyti veiklos perspektyvos, tiesiog buvo atgyvenusios, tiek automobiliais, tiek savo požiūriu į darbą. Nematė kito kandidato, labiau tinkančio šiam darbui atlikti, nei UAB „Jontransa“. Su UAB „Jontransa“ bendradarbiauja ir šiandien. Yra tikras kad pasiteisino tai, jog šią įmonę - UAB „Jontransa“ pasirinko partneriu. Žino apie UAB „Jontransa“ strateginį planą; strateginiame plane J. D. pristatė savo perspektyvas. Kad UAB „Jontransa“ dirbo pagal strateginio veiklos plano nuostatas, įsitikino bendradarbiaudami.

UAB „Jontransa“ pasirinko pabendravę ir susipažinę - pervertę jų strateginį planą. Faktą apie UAB „Jontransa“ strateginį veiklos planą žinojo ir tas planas tikrai turėjo įtakos, nes ieškojo įmonės, kuri dirba konkurencingai ir mato savo veiklos perspektyvą. Susirinkimų protokolai, kur būtų svarstomas UAB „Jontransa“ strateginio plano įgyvendinimas, jiems nebuvo pateikiami. To plano įgyvendinimą matė realiai, nes kiekvieną kartą aptarnavimas buvo vis geresnis. Kad UAB „Jontransa“ paslaugų kokybės gerėjimas yra minėto strateginio veiklos plano pasekmė suprato, nes tas planas mums buvo pradžioje pristatytas. Įmonė be strateginio plano šiandien nėra madinga.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta A. B.-H. paaiškino, kad dirba OOO „Vuatiur de Franc“. Įmonė yra oficialus Citroen automobilių importuotojas Baltarusijos Respublikoje. Lietuvoje naudojasi transporto pervežėjo UAB „Jontransa“ paslaugomis. Su UAB „Jontransa“ pradėjo bendradarbiauti maždaug 2010 m. pradžioje. Renkantis automobilių pervežimo paslaugas teikiančią bendrovę juos labiausiai domino, kad ji būtų žinoma rinkoje, teiktų kokybiškas paslaugas. Prieš sudarant sutartį susipažino su UAB „Jontransa“ direktoriumi J. D., kuris jai papasakojo apie savo įmonę. Apie tai, kad užsiima automobilių pervežimu, kad jo įmonėje įdiegta sustiprinta kokybės kontrolė, kad transporto paslaugų rinkoje teikia kokybiškas paslaugas. Taip pat pristatė savo įmonės strateginį veiklos planą. Jos kompanija taip pat vystoma pagal strateginį veiklos planą. Kiek kainuoja toks planas, nežino, nes niekada tuo nesidomėjo. Tačiau jei bendrovės juos perka, vadinasi yra tokių planų paklausa ir jie negali pigiai kainuoti.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. M. aiškino, kad šiuo metu dirba UAB „Fordevindas“, ten dirbo ir anksčiau. Iš UAB „Jontransa“ atstovo (Š. G.) strateginio veiklos plano nėra įsigijęs. Strateginį veiklos planą iš Š. G. įsigyti planavo, tačiau paskui jam davė nurodymus, kad tokį planą padarytų kitai įmonei. UAB „Fordevindas“ nupirko strateginį verslo planą iš Š. G. ir liepė jį perrašyti UAB „Jontransa“ vardu ir šios bendrovės veiklai. Paskui UAB „Fordevindas“ tą planą perpardavė UAB „Jontransa“. Minėtą strateginį veiklos planą pirko už 10 000 Lt. Tą planą pradžioje galvojo įsigyti sau. Paskui susitiko J. D., kuris pradėjo teirautis, ar žino, kas galėtų gerą strateginį veiklos planą parašyti. Tuomet ir kilo mintis parduoti planą pareiškėjui ir paprašė , kad Š. G. parašytų UAB „Jontransa“ strateginį veiklos planą. Jis juos suvedė, o vėliau jie bendravo patys. Nežino, ar iki to laiko, kai juos suvedė, J. D. ir Š. G. buvo pažįstami. UAB „Jontransa“ strateginį veiklos planą nupirko už 100 000 Lt. Tuo laiku tokios ir buvo minėtų planų kainos. Iš pradžių už strateginį veiklos planą jo įmonei Š. G. prašė 50 000 Lt., tačiau jam pavyko nusiderėti. Ar J. D. panaudojo tą verslo planą, tiksliai nesidomėjo. Turbūt panaudojo. Strateginis veiklos planas įmonėms svarbus dėl sutarčių pasirašymo. Plane atsispindi, kad įmonė turi veiklos strategiją. Jei įmonė neturi verslo plano, nelabai gali kokias nors sutartis pasirašyti. Turint tokį planą skiriasi ir paslaugos kaina. Kaina didesnė, kai įmonėje apmokyti darbuotojai, įmonė atsakingai žiūri į savo veiklą ir pan. Tada pati įmonė yra daugiau verta. Planas yra pagrindinis dalykas, kurio dėka iš užsakovo galima gauti didesnę kainą už paslaugas. Visi vienkartiniai pervežimai kainuoja daug mažiau. Sudarius ilgalaikę pervežimų sutartį, kaina būna daug didesnė.

Teismo iniciatyva buvo iškviestas ir apklaustas kaip specialistas R. G., kuris dirba Vilniaus Gedimino technikos universitete, profesorius, socialinių mokslų daktaras, mokslinės veiklos kryptys tampriai siejasi su įmonių strategijomis. Pastarasis patvirtino, kad yra susipažinęs su ginčo planu ir paaiškino, kad įvertinti konkretų įmonės strateginį veiklos planą sudėtinga, nes nėra tokios metodikos ir tvarkos , kuri leistų aiškiai nustatyti strateginio plano naudą. Strateginis veiklos planas nukreiptas į ilgesnį taikymo laikotarpį. Plano nauda pasireiškia vėliau ir sudaro objektyvias sąlygas įmonės veiklai, t. y. padeda kryptingai valdyti konkrečios įmonės veiklą. Iš dalies sutinka, kad minėtas strateginis veiklos planas tinka bet kuriai pervežimo paslaugas teikiančiai įmonei. Kiekviename įmonės strateginiame veiklos plane yra bendri dalykai, kurie būdingi visoms įmonėms, tačiau yra ir specifinių, kurie būdingi tik konkrečiai įmonei. Nagrinėjamo plano priemonės rezultatą duoda žymiai vėliau. Tai ir yra veiklos strategija, o ne planas reaguoti į kažkokius sezoninius svyravimus. Pareiškėjos atstovas teigia, kad nagrinėjamas strateginis veiklos planas padėjo jai išvengti bankroto. Pripažinus šią tezę ir atsižvelgus į nagrinėjamu laikotarpiu subankrutavusių įmonių skaičių, galima teigti, kad minėto plano įsigijimas pasiteisino. Papildomos galimybės, kurios yra sunkiai formalizuojamos ir apčiuopiamos, sudaro objektyvias sąlygas geresnei įmonės veiklai. Jei plane numatytos priemonės buvo įgyvendintos, nežiūrint į tai, kad ne visos davė įmonei naudą, kurią galima išreikšti pinigais, jos veikė įmonės veiklą teigiamai. Vertinant plano naudą, reikia atsižvelgti į bendrą rinkos ekonominę situaciją ir nagrinėjamu laikotarpiu subankrutavusių įmonių skaičių. Krizės laikotarpiu išliko daugiausiai tos įmonės, kurios turėjo nepriklausomų įplaukų šaltinių. Strateginiame veiklos plane dalis priemonių yra bendrų tos šakos įmonėms, tačiau kita dalis yra specifinės, pritaikytos tik tai konkrečiai įmonei. Jei nagrinėjamame plane numatytos priemonės buvo įgyvendintos, jos davė įmonei naudą, t. y. vienos priemonės davė konkrečią naudą, o kitos - kokybinę naudą, kuri neišmatuojama pinigais, tačiau sudaro naujas objektyvias sąlygas įmonės efektyvesnei veiklai. Jei plane numatytos priemonės buvo įgyvendinamos, tai galutinis plano įgyvendinimo rezultatas prisidėjo prie įmonės bankroto išvengimo, kuris grėsė dėl nepalankios rinkos situacijos. Kokia plano vertė, pasakyti sunku. Tai galėtų pasakyti tik žmonės, užsiimantys planų kūrimu. Strateginio veiklos plano kaina sutartinis dalykas ir priklauso nuo to, kiek į jo ruošimą įdėta darbo, kiek buvo įtraukta ekspertų skaičiuojant prognozes ir pan. Plano kaina yra individuali ir priklauso nuo konkrečios situacijos, nuo susitarimo su įmone, kuriai tas planas daromas, nuo to kokie darbai yra padaryti ir pan. Strateginis veiklos planas sudaromas tam tikram laikotarpiui: 5, 10 ar 15 metų laikotarpiui. Strateginis planas gali būti koreguojamas kas metai. Eilinis strateginis veiklos planas sudaromas po to, kai baigiasi buvusio strateginio veiklos plano galiojimas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ir pareiškėjo kviestas specialistas A. M. nurodė, kuris dirba VšĮ „Vilniaus regiono plėtros agentūroje“. Pastarasis patvirtino, kad yra susipažinęs su SP ir paaiškino, kad jei strateginis veiklos planas neduotų įmonei naudos, tai nebūtų taip paplitęs, kaip šiuo metu. Faktiškai dauguma įmonių šiuo metu daro tam tikrus žingsnius strateginio planavimo linkme. Be to ,visos valstybinės institucijos, t. y. asignavimų valdytojos, Vyriausybės įpareigotos rengti savo strateginius veiklos planus ir savo funkcijas atlikti vadovaujantis tuose strateginiuose veiklos planuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasaulinė praktika rodo, kad per pastaruosius 10 metų pasaulinėse akcijų rinkose, parduodant uždarų akcinių bendrovių akcijas pateikiami ir tų įmonių strateginiai veiklos planai tam, kad potencialūs investuotojai galėtų susipažinti su konkrečia įmone, įvertinti jos perspektyvą ir galimybę didinti jos pajamingumą. Nusistovėjusios planų kainos nėra. Ši rinka nereguliuojama ir čia taikomas standartinis kainodaros metodas. Taikomas principas, kad kaina turi būti didesnė nei savikaina. Po to žiūrima į konkurencijos faktorių, t. y. kiek rinkoje yra potencialių tokių planų rengėjų, kurie galėtų pasiūlyti mažesnę ar didesnę tokio plano kainą. Kitas kainos nustatymo veiksnys yra užsakovo preferencijos, t. y. kiek užsakovui toks planas yra svarbus, kokia plano rengėjo kvalifikacija yra tinkama užsakovo norimo plano parengimui. 2007 m. buvo didžiausio ekonominio pakilimo metai Lietuvoje per pastaruosius 20 metų. Iš asmeninės patirties gali pasakyti, kad tuo metu potencialių paslaugos gavėjų, t. y. įmonių, kurios norėtų įsigyti strateginį veiklos planą, buvo daugiau, nei asmenų, galinčių suteikti tokią paslaugą. 100 000 litų už nagrinėjamom plano parengimą yra normali kaina. Ji nėra nei per didelė, nei per maža kaina. Be to, reikia atsižvelgti į sektorių, kuriam tas planas buvo rengta, nes su logistika susijusių įmonių rinka priklauso nuo daugelio veiksnių, jautri visiems išoriniams poveikiams, t. y. ir teisinio reguliavimo pokyčiams, ir žemės ūkio sektoriaus problemoms, ir pramonės sektoriaus problemoms ir t. t., todėl jame sunku prognozuoti. Nagrinėjamas planas numato specifines veiklos priemones, kurias dažniausiai reikia ilgai derinti, nes konsultantų pozicijos dažniausiai nesutampa su užsakovo pozicija, o tai atima pakankamai daug laiko ir tenka įdėti daug darbo. Nagrinėjamo strateginio veiklos plano vien 27 puslapyje esanti informacija gali kainuoti 2 000 Lt, nes po keliamais uždaviniais dažniausiai slepiasi konkretūs veiksniai, priemonės ir veiklos. Čia pateikta bendroji plano dalis, kuri buvo tikslinama plano prieduose. Plano 27 puslapyje nurodyti uždaviniai, nagrinėjami ir plano analizės dalyje ir po truputį atskleidžiami rekomendacijų pavidalu, t. y. konkrečiai nurodoma, kas turi būti daroma su konkrečiu uždaviniu. Negalima mechaniškai plano kainos dalinti iš plano puslapių skaičiaus. Vienas plano puslapis gali būti vertas 5 Lt, o kitas - 5 000 Lt. Rengiant konkretų strateginį planą reikia surinkti didelį kiekį informacijos, ją apdoroti. Tam reikia didelių sąnaudų. Internete parduodami darbai yra butaforiniai, todėl jų lyginti su konkrečiu strateginiu veiklos planu negalima.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų skyriaus atsakingas darbuotojas, vykdydamas 2009 12 31 pavedimą tikrinti Nr. 7.17-32, patikrino pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondą, socialinio mokesčio, atskaitymų nuo kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą 2004 01 01 – 2007 12 31 laikotarpiu ir surašė 2010 07 29 patikrinimo aktą Nr. 7.28-14, kuriuo be kita ko konstatavo, kad bendrovė apskaitoje fiksavo formalius sandorius su UAB ,,Fordevindas“, t. y. buhalterinėje apskaitoje apskaitė strateginio veiklos plano įsigijimą, todėl nepagrįstai į leidžiamus atskaitymus 2007 m. įtraukė 100 000 Lt. Bendrovė neva elgėsi nesąžiningai, ir dėl šios priežasties neįgyja teisės į 18 000 Lt PVM atskaitą ir į 100 000 Lt leidžiamų atskaitymų (MGK byla, t. 1, b. l. 58-77).

Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 09 29 sprendimu Nr. (10.15)-10.1-27 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus mokesčius ir baudas (MGK byla, t. 1, b. l. 27-38).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 04 01 sprendimu Nr. 69-76 ,,Dėl UAB ,,Jontransa“ 2010 10 20 skundo“ patvirtino Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2010 09 29 sprendimą Nr. (10.15)-10.1-27 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ tik dalyje dėl 18 000 Lt PVM, 791,23 Lt PVM delspinigių, 5 400 Lt PVM baudos, 13 500 Lt Pelno mokesčio, 4 249,80 Lt Pelno mokesčio delspinigių, 4 050 Lt Pelno mokesčio baudos, 2 700 Lt Socialinio mokesčio delspinigių, 810 Lt Socialinio mokesčio baudos sumokėjimo (MGK byla, t. 1, b. l. 10-18).

Mokestinių ginčų komisija 2011 06 28 sprendimu Nr. S-151(7-99/2011) ,,Dėl UAB ,,Jontransa“ 2011 04 26 skundo“ nusprendė dalinai patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 04 01 sprendimą Nr. 69-76 ,,Dėl UAB ,,Jontransa“ 2010 10 20 skundo“ (MGK byla, t. 3, b. l. 148-165):

1.panaikinti Inspekcijos 2011-04-01 sprendimo Nr. 69-76 dalies nurodymus Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 35 210 Lt PM. 14 634.40 Lt PM delspinigius. 10 563 Lt PM baudą. 6 539 Lt SM. 2 510.14 Lt SM delspinigius ir 1 962 Lt SM baudą ir Pareiškėjo skundą šioje dalyje perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

2.patvirtinti Inspekcijos 2011-04-01 sprendimo Nr. 69-76 dalies nurodymus Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 18 000 Lt PVM. 791.23 Lt PVM delspinigius. 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt PM. 4 249,80 Lt PM delspinigius. 4 050 Lt PM baudą. 2 700 Lt SM. 848.07 Lt SM delspinigius ir 810 Lt SM baudą.

Pareiškėja teismo prašo panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus dėl nurodymų sumokėti pareiškėjai į biudžetą nurodytas sumas.

Ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos teisės atskaityti pirkimo PVM pagal 2007 09 13 pareiškėjai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Mokesčių administratoriai savo poziciją grindžia asmens siekiančio atskaityti PVM nesąžiningumu, nes šis planas jų nuomone nedavė bendrovei naudos, t. y. Bendrovė buvo suinteresuota formaliai (surašant apskaitos dokumentus) įsigyti SP, kuriame surinkta ir pateikta bendro pobūdžio informacija ir bet kuriai įmonei tinkantys tikslai, kuo aukštesne kaina, kad gautų mokestinę naudą.

PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nustatyta, kad įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumos gali būti traukiamos į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Įstatymas aiškiai nusako būtinąją sąlygą, kuriai esant galima PVM atskaita - privalo būti tiesioginis priežastinis ryšis tarp įsigyjamų prekių ar paslaugų ir PVM apmokestinamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo.

PMĮ 17 straipsnyje nustatyta, jog leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Įstatymas aiškiai apibrėžia sąlygą, tik kuriai esant patirtos išlaidos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais - tos išlaidos turi būti būtinos pajamoms uždirbti, tai yra, tarp patirtų išlaidų ir uždirbtų pajamų turi būti tiesioginis priežastinis ryšis.

Byloje nustatyta, kad UAB „Fordevindas“ atstovaujam komercijos direktoriaus A. M. ir UAB „Jontransa“, atstovaujama direktoriaus J. D. pasirašė 2007 04 18 konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo parengti pareiškėjai strateginį veiklos planą. Pagal sutarties 2.1 punktą, minėtas paslaugas Paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti iki 2007 09 30. Sutarties 5.1 punkte nurodyta paslaugų kaina su PVM – 118 000 Lt (MGK byla, t. 1, b. l. 169-171). UAB „Fordevindas“ SP pardavimą pareiškėjai įformino, išrašydama 2007 09 13 PVM sąskaitą faktūrą GEE (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 1, b. l. 172). Pareiškėja 2007 10 19 mokėjimo pavedimu Nr. 811 pervedė UAB „Fordevindas“ 118 000 Lt (MGK byla, t. 1, b. l. 173). Pareiškėja 2007 10 19 PVM sąskaitą faktūrą serija GEE (duomenys neskelbtini) įtraukė į buhalterinę apskaitą, o 18 000 Lt pirkimo PVM deklaravo 2007 m. spalio mėn. PVM atskaitoje.

Vilniaus apskrities VMI 2010 04 29 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (21.26)-447-284 nustatė, kad UAB „Fordevindas“ pagal 2007 04 12 autorinę sutartį (duomenys neskelbtini) įsigijo iš fizinio asmens Š. G. (UAB „Baltijos Auditas“ įgaliotas asmuo, tvarkantis UAB „Fordevindas“ buhalterinę apskaitą) kūrinį - „Transporto įmonės išvystymo strateginis planas“ už 10 000 Lt, įskaitant gyventojų pajamų mokestį už išmokėtą autorinį atlyginimą (MGK byla, t. 2, b. l. 54-55) .

Operatyvaus patikrinimo metu 2010 04 19 gautame bendrovės dabartinio direktoriaus A. M. paaiškinime elektroniniu paštu dėl sandorio su UAB „Jontransa“ pagal 2007 04 18 konsultacinių paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini) paaiškinta, kad bendrovei darbą atlikti už 10 000 Lt pasiūlė pats Š. G.. Buvo sutarta, kad Š. strateginį veiklos planą paruoš bendrovei „Fordevindas“, tačiau atsitiktinai sutapo, kad A. M. senas pažįstamas bendroves „Jontransa“ direktorius J. D. pasiguodė dėl savo verslo būklės, todėl buvo nutarta minėtą strateginį planą perparduoti jam. Š. G. buvo nurodyta strateginį planą paruošti UAB „Jontransa“ atvejui. A. M. teigimu, tokio pobūdžio darbai tuo metu kainavo žymiai brangiau, tačiau kartu su UAB „Jontransa“ direktoriumi buvo sutarta strateginį planą įvertinti 100 000 Lt. Paaiškinime A. M. nurodė, kad minėtą atspausdintą planą 2007 09 13 perdavė J. D., dalyvaujant plano autoriui Š. G. (MGK byla, t. 2, b. l. 58) . Minėtas aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino byloje apklaustas liudytoju A. M..

Byloje pateiktame SP (MGK byla, t. 2, b. l. 84-134) turinyje nurodyta, kad planas skirtas 2007 metams, kad plane atlikta aplinkos, išteklių, stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė, misijos ir vertybių formulavimas, strateginių tikslų ir uždavinių nustatymas, strateginio plano įgyvendinimo ir priežiūros sistemos nustatymas. VI skyriuje suplanuoti strateginiai tikslai ir uždaviniai: 1) Bendrovei tapti pirmaujančia įmone krovinių pervežimo srityje; 2) plėtoti ryšius su visuomene ir klientais; 3) tobulinti įmonės veiklos valdymą.

Kaip nustatyta, pareiškėjos pagrindinė veikla krovinių pervežimai ir su tuo susijusios paslaugos. Plano pagrindas - Įmonės vykdomų krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais ir su tuo susijusių paslaugų vystymo strategija. Kaip matyti planas taip pat apima krovinių pervežimo ir su juo susijusių paslaugų sistemą, jame išdėstytos transporto įmonių ir krovinių paskirstymo (logistikos) perspektyvos bei Įmonės plėtros įvertinimas. Taip pat plane analizuota ir įvertinta pareiškėjos veiklos aplinka bei ištekliai, suformuluota misija ir numatyti veiklos tikslai ir jų siekimo būdai. Nurodyta, kad plano tikslas - Įmonės konkurencinio pajėgumo stiprinimas, veiklos sričių ir paslaugų rinkos plėtra. Šio tikslo siekiama užtikrinant visuomenės interesus ir naudą. Plane suformuluoti Įmonės tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo veiksmai. SP įgyvendinimo veiksmų dalyje pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos kaip Bendrovei tapti pirmaujančia įmone krovinių pervežimo srityje, plėtoti ryšius su visuomene ir klientais, tobulinti įmonės veiklos valdymą, išdėstyti strateginiai tikslai ir uždaviniai. Padarytos išvados, pateiktos rekomendacijos. Plane apžvelgta Įmonės raidos tendencijų analizė bei prognozės, atsižvelgiant į Įmonės plėtros ilgalaikės strategijos nuostatas, naujausias ES transporto sektoriaus plėtros tendencijas. Iš plane nurodyto literatūros sąrašo matyti, kad planas rengtas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 06 06 nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312). Iš plano turinio matyti, kad jame numatytas plano įgyvendinimas ir priežiūra: planas vertinamas periodiškai po kiekvienų plano vykdymo metų. Numatyta, kad plano nuostatų įgyvendinimą prižiūri ir koordinuoja Priežiūros komitetas, nustatytos jo funkcijos.

Pareiškėja teigia, kad plane numatytų priemonių įgyvendinimas davė apčiuopiamą rezultatą: suteikė galimybę pasirašyti kontraktus su žinomomis bendrovėmis, kas davė galimybę gauti didesnes pajamas; buvo pradėta diegti projektų valdymo programa „Vega“, tačiau dėl krizės neišgalėjo įsigyti, pergyveno krizės laikotarpį su mažesne nei vidutinė šios šakos bankroto rizika. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas teigė, kad minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateikti bendrovių, su kuriomis sudaryti kontraktai, vadovų paaiškinimai, kad jų sprendimams pasirašyti kontraktus su pareiškėja turėjo įtakos bendrovės turimas strateginis planas (t. 2, b. l. 163, 169, 173), buhalteriniai dokumentai apie gautas pajamas iš partnerių (t. 2, b. l. 174-182), taip pat teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų parodymai.

Byloje pateikti pareiškėjo įsakymai dėl SP priežiūros komiteto įkūrimo, bendrovės veiklos už 2005 – 2008 metus analizė ir išvados, Personaliniai profesinio tobulėjimo planai, bei kiti dokumentai, susiję su įmonės veiklos planavimu (MGK byla, t. 2, b. l. 67, 68-76, 77, 78-80, 81-83, 173-196) patvirtina, kad bendrovė savo veikloje vadovavosi plane numatytais veiklos tikslais ir jų siekimo būdais. Teisminio nagrinėjimo metu strateginio valdymo specialistai tvirtino, kad ne visuomet strateginio plano duodama nauda yra išreikšta tiesioginiu piniginiu vienetu, ji dažniausiai pasireiškia besisekančia veikla, bendrovės stabilumu, personalo noru efektyviai dirbti ir gera atmosfera. Taip pat specialistai paneigė atsakovo argumentus dėl didelės įsigyto plano kainos ir jame pateiktos bendro pobūdžio informacijos ir statistinių rodiklių apie Lietuvos ir Europos sąjungos šalių ekonominius, socialinius, politinius, technologinius veiksnius, kas neturi nieko bendra su bendrovės tikslais. Specialistai patvirtino, kad gerų planų kainos yra didelės. Planas yra plačios apimties dokumentas, jame pateikiamos ir bendros formuluotės ir būtent konkrečiai užsakovui parengta medžiaga.

Strateginiame plane fiksuojama, kokie veiksniai įtakoja būtinumą tobulinti Įmonės veiklą (Mokestinio ginčo byla, t.2 b.l.86)(toliau – MGB): didėjantis pervežimų vaidmuo šalies ekonomikoje, poreikis didinti įmonės valdymo efektyvumą, būtinumas geriau spręsti kylančias problemas, reaguoti į pokyčius ES transporto sektoriuje , siekis modernizuoti įmonės valdymą. Strateginio plano rengimo metu atlikta aplinkos, išteklių, įmonės veiklos galimybių ir grėsmių analizė, nustatyti strateginiai tikslai ir uždaviniai (MGB-, t. 2 b.l. 87). Numatyta, kad planas skirtas penkerių metų laikotarpiui (MGB, t. 2 b.l. 88). Apibrėžtas politinių, ekonominių, technologinių ir socialinių veiksnių vaidmuo tobulinant įmonės valdymą (MGB t. 2 b.l. 889-91-105). SP apibrėžti įmonės tikslai ir uždaviniai ateinančiais metais, numatytos konkrečios priemonės, kurios padėtų tai pasiekti.(MGB t. b.l.110-118). Padaryta įmonės paslaugų pardavimų analizė ir numatytos priemonės , kurios turėtų būti įgyvendintos šioje srityje ir skatintų pardavimus(MGB t. 2 b.l. 120-124). Abibrėžtos priemonės, kurių pagalba būtų įgyvendinamas SP (MGB t. 2 b.l.124-126). Numatytos konkrečios priemonės, kurios turi būti įgyvendintos siekiant konkrečių tikslų, apibrėžti šių priemonių įgyvendinimo laikotarpiai ir galimos išlaidos(MGB t. 2 b.l.127-130). Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad SP ir jame numatytos priemonės buvo realios.

Kaip minėta, specialistai pasisakė, jog 100 000 litų kaina už konkretų SP negali būti laikoma pernelyg didelė vertinant tai 2007 metų sąlygomis, kai buvo fiksuojamas ekonomikos kilimas. VMI atstovas laikėsi nuomonės, kad SP nedavė ekonominės naudos ir neįtakojo įmonės veiklos rezultatų. Kaip įrodymą dėl plano menkavertiškumo VMI atstovas nurodė , jog internete platinami skelbimai dėl kursinių darbų tokiu pat pavadinimu pardavimo už 24 litus. Ar šie darbai yra analogiški ginčijamam SP, atstovas paaiškinti negalėjo, tačiau pripažino, kad platinamo kursinio darbo apimtis nurodoma dvigubai mažesnė už ginčijamą SP, t.y. pripažino, kad internete parduodamas ne ginčijamas pareiškėjo įsigytas Strateginės veiklos planas. Teismas daro išvadą, jog šis VMI argumentas nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Paneigti pareiškėjų ir specialistų teiginius, kad Strateginis veiklos planas reikalingas įmonei kaip ilgalaikės veiklos perspektyvą apibrėžiantis dokumentas, atstovas taip pat negalėjo. Faktiškai savo poziciją grindė tuo, kad negalima paskaičiuoti SP naudos ir darė prielaidą, kad tai rodo įmonės nesąžiningumą. Pareiškėjos pateikti įrodymai ir specialistų išaiškinimai patvirtina, kad bendrovė siekė realių su plano įgyvendinimu susijusių rezultatų. Apklaustų asmenų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad patikrinimo laikotarpiu SP numatytos priemonės dar nebuvo pilnai realizuotos dėl objektyvių priežasčių, juolab, kad SP numatė įmonės veiklos pokyčius ne vieneriems, o penkeriems metams. Todėl ir šis VMI atstovo argumentas teismo vertinamas kaip neįrodytas. Apklausti liudytojai – įmonės paslaugų pirkėjo atstovai patvirtino, kad rinkdamiesi paslaugų tiekėją atsižvelgė į tai, ar įmonė turi strateginį veiklos planą, nes tai vertino kaip įrodymą, kad įmonė siekia tobulinti savo veiklą, stengiasi veikti konkurencingai ir mato savo veiklos perspektyvą. Specialistų teigimu įmonė kelis kartus buvo ant bankroto ribos, tačiau pavyko to išvengti; mano, kad tam įtakos turėjo ir SP apibrėžtos įmonės veiklos tobulinimo kryptys.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad pats Strateginio veiklos plano įgijimo faktas ir plane numatytų priemonių įgyvendinimas teigiamai įtakojo įmonės veiklą ir davė pageidaujamų veiklos rezultatų, tikėtinos specialistų išvados, kad dėl plane nurodytų ir įvykdytų tikslų ir uždavinių bendrovei pavyko sumažinti pasaulinės krizės poveikį ir išsilaikyti rinkoje. Tai, kad numatytos priemonės buvo realizuotos tik dalinai ar ne visos, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas, įgydamas šį planą elgėsi nesąžiningai, siekdamas ne gerinti įmonės veiklą, o tik gauti mokestinę naudą.

Įrodyta, kad pareiškėja stengėsi realizuoti įsigyto plano nuostatas įmonės veikloje ir gauti ekonominę naudą, todėl atsakovės išvados, jog bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM už strateginį planą, kurio ji nenaudoja PVM apmokestinamai veiklai yra nepagrįstos ir skundas tenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepažeidė PVMĮ nuostatų į pirkimo atskaitą įtraukdama 18 000 Lt sumą ir į leidžiamus atskaitymus – 100 000 Lt sumą, todėl mokesčių administratorių ir Komisijos ginčijami sprendimai dalyje dėl minėtų mokesčių yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB ,,Jontransa“ skundą patenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2011 06 28 sprendimo Nr. S-151(7-99/2011) dalį, kuria patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 04 01 sprendimo Nr. 69-76 dalis, kuria patvirtinta Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 09 29 sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-27 dalis, kuria nurodyta UAB „Jontransa“ sumokėti į biudžetą 18 000 Lt PVM, 791,23 Lt PVM delspinigius, 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt pelno mokesčio, 4 249,80 Lt pelno mokesčio delspinigius, 4 050 Lt pelno mokesčio baudą, 2 700 Lt socialinio mokesčio delspinigius, 810 Lt socialinio mokesčio baudą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 04 01 sprendimo Nr.69-76 dalį, kuria patvirtinta Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 09 29 sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-27 dalis, kuria nurodyta UAB „Jontransa“ sumokėti į biudžetą 18 000 Lt PVM, 791,23 Lt PVM delspinigius, 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt pelno mokesčio, 4 249,80 Lt pelno mokesčio delspinigius, 4 050 Lt pelno mokesčio baudą, 2 700 Lt socialinio mokesčio delspinigius, 810 Lt socialinio mokesčio baudą.

Panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 09 29 sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-27 dalį, kuria nurodyta UAB „Jontransa“ sumokėti į biudžetą 18 000 Lt PVM, 791,23 Lt PVM delspinigius, 5 400 Lt PVM baudą, 13 500 Lt pelno mokesčio, 4 249,80 Lt pelno mokesčio delspinigius, 4 050 Lt pelno mokesčio baudą, 2 700 Lt socialinio mokesčio delspinigius, 810 Lt socialinio mokesčio baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėHalina ZaikauskaitėGintaras Dzedulionis