Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Č. ir KO atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-698-722/2017 pagal kreditorės Č. ir KO pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų sritis“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš skolininkės 8 272,50 Eur skolą, 5 094,30 Eur delspinigius, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. vasario 3 d. (už 308 dienas), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 300,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės. Sprendė, kad įstatymuose įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, pagal kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienos), yra ne ieškinio senaties norma, bet ribojanti kreditorės teises. Kreditorė negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, o jos reikalavimą taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertino kaip prieštaraujantį teisės aktų reikalavimams ir nesant skolininko prašymo. Kreditorė reikalavo aiškiai per didelių delspinigių priteisimo, teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama, teismas netesybas gali mažinti tik ginčo teisenoje, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą, neįvertino visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Kreditorės pareiškimas atitinka CPK 433 straipsnyje įtvirtintus formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Kreditorės pareiškimo negalima laikyti aiškiai nepagrįstu, kadangi reikalavimas kildinamas iš tarp skolininkės ir kreditorės sudarytos 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. paslaugų sukūrimo sutarties 6.1 punkto. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo negalėjo būti vertinamas kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas. Netesybų dydžio klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkei pareiškus prieštaravimus ir bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Kreditorės kreipimasis į teismą supaprastinto proceso tvarka yra vienas iš teisėtų jos pažeistų teisių gynybos būdų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patenkinimą nebuvimas) yra toks akivaizdus, kad jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą. Šia prasme aiškiai nepagrįstas turinio požiūriu sietinas su objektyvių faktinių aplinkybių buvimu, kurios savaime lemia pareiškimo tenkinimo negalimumą (pvz., reiškiamas su lošimu ar lažybomis susijęs reikalavimas (CK 6.243 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškimą dėl to, kad kreditorė reikalauja per didelių delspinigių, yra nepagrįstas.Reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo kreditorė grindė su UAB „Statybų sritis“ sudarytomis 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. sutartimis. Taigi pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės yra realus ir pagrįstas dviejų juridinių asmenų sudarytu sandoriu. Šalių susitarimas dėl išvestinio reikalavimo – netesybų dydžio – prie aiškiai nepagrįsto reikalavimo nepriskirtinas (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Įstatyme suteikta teisė teismui mažinti aiškiai per dideles netesybas (CK 6.73 straipsnio 3 dalis), tačiau šią teisę teismas gali realizuoti tik esant šalių ginčui dėl netesybų dydžio, o ieškinio senaties termino praleidimo atveju – tik esant šalies reikalavimui taikyti šio termino praleidimo pasekmes. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje negalima nustatyti, ar apskritai tarp šalių yra ginčas dėl kreditoriaus apskaičiuotų netesybų (delspinigių). Apeliantė teisingai nurodė, kad, nesutikdamas su kreditorės reikalavimais, skolininkė turės teisę pateikti prieštaravimus ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti kreditorės reikalavimą priteisti delspinigius ir atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis naikintina, perduotinas klausimas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorės Č. ir KO pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.