Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutraukta. A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. Š. 6 000 Eur turtinę žalą,

kaltinama pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., būdama Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d.) atlyginti V. Š. 6 000 Eur turtinę žalą, turtinės žalos per nustatytą terminą neatlygino, t. y. tokias veiksmais vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamoji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad galimai 2015 metais, mirus močiutei, jai ir broliui liko palikimas, kurį pardavę pasidalino pinigus. Dalį pinigų išleido, o šiek tiek mažiau nei 6000 Eur įnešė į „Monese“ banką. Kiek atsimena, įnešė kaip indėlį dviems metams, kokie buvo procentai, nežino, indėlio pabaiga – 2020 m. sausio 28 d. Jokios sutarties dėl indėlio neturi ir negali pateikti. Kaip minėjo ankstesnių apklausų metu, 2020 m. sausio 31 d. per „Monese“ banko aps‘ą parašė žinutę bankui, nurodydama 6 000 Eur, esančių jos banko sąskaitoje, pervesti V. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek kainavo šis pavedimas, nežino. Mano, kad patvirtinimą apie pavedimą, gavo per Monese“ banko aps‘ą, susirašinėdama su banku, tačiau negali pateikti jokio susirašinėjimo, nes nėra išlikęs minėtoje programėlėje. Kiek šiai dienai minėtoje sąskaitoje yra likę pinigų nežino, nesidomėjo. Išsiuntė bankui paklausimą, kad pateiktų jai 2020 metų indėlio sąskaitos išrašą, tačiau jokio atsakymo dar negavo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jai ir motinai V. Š. susitaikius, tačiau ji buvo įpareigota iki 2019 m. liepos 26 d. atlyginti V. Š. padarytą 6 000 Eur turtinę žalą. Su šiuo sprendimu sutiko, nes žinojo, jog „Monese“ banke turi apie 6 000 Eur indėlį ir tikėjosi, kad juo galės pasinaudoti pervesdama motinai. Po minėto teismo sprendimo iki 2019 m. liepos 20 d., ji nesiėmė jokių veiksmų, kad atlygintų žalą. Po to bandė susisiekti su motina ir tartis, kokiu būdu atlyginti žalą, nors pinigų žalos atlyginimui neturėjo. Lankėsi probacijos tarnyboje, teikė paaiškinimus, kad žalos neatlygino, nes nepavyko susisiekti su mama, t. y. iki spalio mėnesio ji nieko nedarė, kad atlygintų žalą. Tik kai su ja susisiekė policijos tyrėja, galimai spalio mėnesį, tada kreipėsi į „Monese“ banką per aps‘ą, tačiau bankas ją informavo, kad anksčiau nei pasibaigs dviejų metų indėlio terminas, indėlio pasiimti ji negalės. Tai sužinojusi, nieko nedarė, nebandė paimti paskolos ir atlyginti žalą, taip pat iki šios dienos iš savo gaunamų pajamų nepervedė nei vieno euro žalos atlyginimui. Nors oficialiai ji niekur nedirba, tačiau turi kontraktą su (duomenys neskelbtini), kurie moka apie 880 Eur mėnesinį atlyginimą. Jau keletą metų, galimai nuo 2016 metų, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Jos kasmėnesinės pajamos sudaro virš 800 Eur. Sutinka, kad iš gaunamų pajamų galėjo atlyginti nors dalį žalos, tačiau neatlygino, nes pyko ant mamos. Supranta, kad privalėjo vykdyti teismo sprendimą, o jo nevykdydama padarė nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad jai būtų paskirta bauda, kurią sumokėti turės lėšų (b. l. 45-46, 51, 59, 82-83).

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra A. Š. jai visiškai neatlygino priteistos 6 000 Eur turtinės žalos. Dėl kokių priežasčių neatlygino, nežino, nes visai nebendrauja su savo dukra A. Š.. Po priimto teismo nuosprendžio A. Š. su ja dėl žalos atlyginimo nebendravo (b. l. 31).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas patvirtina, kad A. Š. pasirašytinai supažindinta su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 19-23).

Motyvuojamoji dalis

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendis, kuriuo A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. Š. 6 000 Eur turtinę žalą, įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d. (b. l. 91-92).

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami, kaip vengimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. būdama Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d.) atlyginti V. Š. 6 000 Eur turtinę žalą, per nustatytą terminą ir iki šiol turtinės žalos neatlygino. A. Š. veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes ji vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamosios A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. Š. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 3 mėnesius (b. l. 103-107).

Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (melavo probacijos tarnybai, kad žalą atlygino, tačiau nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti), į kaltinamosios asmenybę (oficialiai niekur nedirba, teigia, kad gauna stabilias pajamas, neteista, bausta administracine tvarka tris kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dvi baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajai BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamosios prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. Š. prisipažino esanti kalta, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. Š., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos ji turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.