Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-323-777/2014

2014 m. vasario 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovams A. T., UAB „Aiterus“, tretiesiems asmenims A. G., A. V., UAB „Daitrada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir apeliaciniame skunde keliami argumentai iš esmės tik dėl keturių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – ieškovės (kreditoriaus) turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius; ieškovės (kreditoriaus) teisių pažeidimo ginčijimais sandoriais; UAB „Aiterus“ (skolininkės) nesąžiningumo ir A. T. (trečiojo asmens), sudariusio su UAB „Aiterus“ septynis atlygintinius dvišalius transporto priemonių perleidimo sandorius, sąžiningumo.

Dėl neabejotinos ir galiojančios UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ (kreditoriaus) reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

Ieškovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė prievolės atsiradimo momentą, todėl padarė nepagrįstą ir suformuotai teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti iki ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momento. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-311/2012) konstatuota, kad prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės ir ieškovės 2012-08-17 buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, kuria UAB „Aiterus“ (užsakovė) įsipareigojo sumokėti už paslaugas sutartyje aptartu būdu po sąskaitos faktūros ir CMR su žyma apie krovinio pristatymą gavimo (pridėta civilinė byla Nr. L2-16189-323/2012, b. l. 7–8). Ieškovė UAB „Aiterus“ PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2012-09-10, joje nurodyta apmokėti iki 2012-09-17, prie šios sąskaitos yra pridėta CMR apie krovinio pristatymą (pridėta civilinė byla Nr. L2-16189-323/2012, b. l. 9–10). Byloje nėra duomenų, kada sąskaita ir CMR įteikti UAB „Aiterus“, tačiau byloje nėra ir duomenų, kad UAB „Aiterus“ ar jos atstovas būtų reiškę pretenzijas dėl to, kad sąskaita pateikta apmokėti pasibaigus joje nustatytam terminui. Todėl konstatuotina, kad ieškovė UAB „Aiterus“ sąskaitą apmokėti pateikė laiku ir UAB „Aiterus“ turėjo galimybę apmokėti sąskaitą joje nustatytu terminu. UAB „Aiterus“ direktorius A. T. 2012-10-03 pateikė ieškovei pretenziją atlyginti 1 089 Lt žalą dėl transportavimo metu padaryto krovinio pažeidimo bei nurodė, kad atlyginus patirtą žalą pretenzijų nebeturės (pridėta civilinė byla Nr. L2-16189-323/2012, b. l. 11–13). Ieškovė 2012-10-23 pranešimu informavo UAB „Aiterus“, kad iki 2012-10-25 jai neatsiskaičius imsis teisinių veiksmų (pridėta civilinė byla Nr. L2-16189-323/2012, b. l. 14). 2012-10-25 UAB „Aiterus“ pervedė ieškovei 5 000 Lt ir informavo, kad vėluoja mokėti laiku, prašė šiek tiek palaukti, garantavo, kad vėluodama dalimis, bet sumokės visą skolą (pridėta civilinė byla Nr. L2-16189-323/2012, b. l. 15). Tačiau ieškovė daugiau jokių mokėjimų negavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei reikalavimo teisė į skolą atsirado PVM sąskaitos išrašymo metu (2012-09-10), po to, kai įvykdė krovinio pervežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apie tai UAB „Aiterus“ sužinojo iki ginčo sandorių sudarymo (du ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2012-10-18, likę 5 ginčijami sandoriai sudaryti 2012-11-22). Pažymėtina, kad UAB „Aiterus“ prašomos atlyginti žalos suma sudaro tik apie 2 proc. (1 089 Lt x 100 proc. : 59 544,10 Lt) nuo UAB „Aiterus“ ieškovei mokėtinos sumos, todėl esminės įtakos ieškovės reikalavimo teisės atsiradimo momentui neturi. Todėl konstatuotina, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti po ieškovės reikalavimo teisės atsiradimo momento. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą.

Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys 3K-3-17/2006 ir 3K-P-311/2012) konstatuota, kad sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu.

Dėl ieškovės (kreditoriaus) teisių pažeidimo ginčijimais sandoriais

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, jog parduotos transporto priemonės buvo vienintelis turtas, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Ieškinio pateikimo metu ieškovas net nebuvo pradėjęs skolos išieškojimo procedūros. Kritiškai įvertino 2013-10-01 antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismui reikšminga nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus; jei ginčijamu sandoriu nesukeltas skolininko nemokumas, tai turint tikslą konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo faktą nustatytina, ar faktiškai sumažėjo tiek skolininko turto, kad likusio nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamais sandoriais A. T. iš esmės susigrąžino 2007-08-14 paskolos sutartimi investuotas lėšas į UAB „Aiterus“, nors 2008-08-30 papildomu susitarimu minėtos paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2017-08-30 (1 t. b. l. 148–153). A. T. rašytiniuose paaiškinimuose (2 t. b. l. 17–18) nurodė, kad po ginčijamų sandorių naujajam UAB „Aiterus“ akcininkui ir vadovui buvo perduoti biuro baldai ir įranga. Tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Nėra priėmimo–perdavimo akto, neaišku nei kas, nei kada perduota, kur tas turtas yra, kokia jo vertė. A. T. taip pat nurodė, kad UAB „Aiterus“ liko reikalavimo teisės į skolininkų bendrą 47 833,85 Lt sumą (1 t. b. l. 58), tačiau duomenų apie vykdomas skolų išieškojimo procedūras byloje nėra. UAB „Aiterus“ po akcininko ir vadovo pasikeitimo buveinės vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Procesiniai dokumentai nagrinėjamoje byloje UAB „Aiterus“ įteikti viešo paskelbimo būdu (1 t. b. l. 115–116). Antstolį A. Z. pavaduojanti antstolė V. V. 2013-10-01 išieškojimo negalimumo akte vykdomojoje byloje Nr.0017/13/00399 (2 t. b. l. 26) nurodė, kad vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4235-889/2013, išduotą 2013-07-10 dėl 57 230,57 Lt išieškojimo iš skolininkės UAB „Aiterus“ išieškotojos UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ naudai (pridėta civilinė byla Nr. 2-4235-889/2013), patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes, t. y. skolininko turtinę padėtį, užklaususi kredito įstaigas bei Kilnojamojo ir Nekilnojamojo turto registrus, nustatė, kad piniginių lėšų bankuose, nekilnojamojo turto skolininkas neturi, kito specialiai registruoto turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nėra, grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui (ieškovei) su turto išieškojimo negalimumo aktu. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo sandoriais perleistos transporto priemonės iš esmės buvo vienintelis turtas, į kurį ieškovė galėjo nukreipti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą.

Dėl UAB „Aiterus“ (skolininkės) nesąžiningumo ir A. T. (trečiojo asmens), sudariusio su UAB „Aiterus“ septynis atlygintinius dvišalius transporto priemonių perleidimo sandorius, sąžiningumo

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A. T. yra sąžiningas, nes perleido įmonę, nurodė skolas ir jų dydį, kreditorius bei susitarė dėl skolų apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-08-14 paskolos sutartimi tarp UAB „Aiterus“ ir A. T. ir tariama 2012-11-21 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, nors 2008-08-30 papildomame susitarime prie 2007-08-14 paskolos sutarties UAB „Aiterus“ ir A. T. susitarė, kad paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2017-08-30. Skolos mokėjimo terminas A. T. nebuvo suėjęs. Be to, ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris yra juridinio asmens vadovas, akcininkas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamai bylai taikė CK 6.67 str. plečiamuoju teisės aiškinimo būdu, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normą. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. Viena iš CK 6.66 str. taikymo sąlygų – teismo nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris palyginti su skolininko nesąžiningumu gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis 3K-3-463/2013). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo (A. T.) nuo 2012-01-04 iki 2012-11-21 buvo skolininkės (UAB „Aiterus“) vadovas ir nuo 2010-06-29 iki 2012-11-23 – UAB „Aiterus“ akcininkas, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma UAB „Aiterus“ finansinė situacija ir tai, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo iš esmės ieškovė praras galimybę patenkinti savo reikalavimą. Pažymėtina, kad ginčo sandoriai sudaryti tarp UAB „Aiterus“, juridinio asmens, ir A. T., verslininko, kuriems tai įprasta verslo praktika. 2012-11-21 Akcijų pirkimo– pardavimo sutartis (1 t. b. l. 55–56), naujojo UAB „Aiterus“ akcininko ir vadovo K. Ū. (nuo 2012-11-23) įsipareigojimas ir asmeninis laidavimas, kad apmokės esamus kreditinius įsipareigojimus paslaugų ir/ar prekių tiekėjams pagal pridedamus ir suderintus buhalterinius apskaitos duomenis (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4. 3 p.), kreditorių ir debitorių sąrašų sudarymas (1 t. b. l. 57–58) nepaneigia A. T. nesąžiningumo, kadangi tai yra vienašališkas UAB „Aiterus“, atstovaujamos A. T., ir K. Ū. susitarimas. Apie šį susitarimą nebuvo informuoti UAB „Aiterus“ kreditoriai, jie tam sutikimo nedavė ir nėra šio susitarimo šalis, todėl ši aplinkybė negali būti naudojama prieš UAB „Aiterus“ kreditorę – ieškovę. Juolab kad K. Ū. minėto įsipareigojimo prisiėmimo metu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis turi galimybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, nenurodyta, per kiek laiko ir kokia tvarka bus dengiami UAB „Aiterus“ kreditiniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad byloje ir nėra duomenų, kad šie įsipareigojimai būtų bent iš dalies įvykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti UAB „Aiterus“ (skolininkės) nesąžiningumą ir A. T. (trečiojo asmens), sudariusio su UAB „Aiterus“ septynis atlygintinius dvišalius transporto priemonių perleidimo sandorius, nesąžiningumą. Todėl konstatuotina, kad LR CK 6.67 str. 3 d. numatyta nesąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą.

Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismui dėl anksčiau nurodytų keturių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, būtina aptarti ir likusią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą bei šio instituto taikymo ypatumus, nes tai yra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje.

Dėl UAB „Aiterus“ prievolės sudaryti ginčijamus sandorius

Byloje nėra duomenų, kad UAB „Aiterus“ privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ginčijamais sandoriais A. T. iš esmės susigrąžino 2007-08-14 paskolos sutartimi investuotas lėšas į UAB „Aiterus“, nors 2008-08-30 papildomu susitarimu minėtos paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2017-08-30 (1 t b. l. 148–153).

Dėl senaties termino actio Pauliana atveju

Viena iš actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu du ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2012-10-18, likę 5 ginčijami sandoriai sudaryti 2012-11-22. Kreditoriaus (ieškovės) ieškinys pareikštas 2013-01-14, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinys dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima į jį nukreipti išieškojimą.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad: 1) 2012-10-18 12.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 300 Lt (1 t. b. l. 74); 2) 2012-10-18 12.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 400 Lt (1 t. b. l. 75); 3) 2012-11-22 14.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 7 000 Lt (1 t. b. l. 52); VĮ „Regitra“ pažyma apie pasikeitusį duomenų registravimą (1 t. b. l. 136); 2013-01-19 13.01 val. buvo sudaryta transporto priemonės „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo A. T. ir pirkėjos UAB „Daitrada“; ši transporto priemonė parduota už 12 000 Lt (1 t. b. l. 139); UAB „Daitrada“ šią transporto priemonę perleido UAB „Genalga“ už 17 000 Lt plius PVM, iš viso už 20 570 Lt (1 t. b. l. 184–185); 4) 2012-11-22 14.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 5 000 Lt (1 t. b. l. 122); VĮ „Regitros“ pažyma apie šios transporto priemonės išregistravimą; valstybinio numerio ženklas ir transporto priemonės registracijos dokumentas negrąžintas (1 t. b. l. 137); 2013-03-17 15.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo A. T. ir pirkėjo A. V.; ši transporto priemonė parduota už 1 000 Lt (1 t. b. l. 140); 5) 2012-11-22 14.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės puspriekabės „Fruehauf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 1 000 Lt (1 t. b. l. 123); 2012-12-05 16.05 val. buvo sudaryta transporto priemonės puspriekabės „Fruehauf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo A. T. ir pirkėjo A. G.; ši transporto priemonė parduota už 1 000 Lt (1 t. b. l. 141); 6) 2012-11-22 14.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės puspriekabės „Troullet ST2320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 500 Lt (1 t. b. l. 169); ši transporto priemonė iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės yra išregistruota (1 t. b. l. 167–168); 7) 2012-11-22 14.00 val. buvo sudaryta transporto priemonės vilkiko „Freightliner C112“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjos UAB „Aiterus“ ir pirkėjo A. T.; ši transporto priemonė parduota už 1 000 Lt (1 t. b. l. 170); ši transporto priemonė iš VĮ ‚Regitra“ duomenų bazės yra išregistruota (1 t. b. l. 165–166).

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms nustatyta, kad A. T. nuosavybe yra likę tik du automobiliai, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kitos transporto priemonės yra parduotos tretiesiems asmenims ir/ar išregistruotos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad iš A. T. transporto priemones įsigiję tretieji asmenys: UAB „Daitrada“, A. V. ir A. G., buvo nesąžiningi, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad įsigytos transporto priemonės A. T. perleistos pažeidžiant ieškovės teises. Pažymėtina, kad iš A. T. transporto priemones įsigiję asmenys nėra sandorių, kurie pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, šalys, todėl jiems gali būti taikomos daiktinės turto išreikalavimo iš sąžiningo trečiojo asmens normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-341/2013). Vadinasi, restitucija dėl šių asmenų negalima (LR CK 6.66 str. 5 d.).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ginčijamuose sandoriuose nurodyta kaina yra mažesnė nei rinkos kaina bei juodojo ir spalvotojo metalo supirkimo kaina. Nurodė, kad: 1) puspriekabės, platformos, skirtos konteineriams vežti, „Fruehauf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ginčijamoje 2012-11-22 sutartyje pardavimo kaina – 1 000 Lt. Šios puspriekabės savas svoris 5 240 kg, todėl pardavusi ją į metalo supirktuvę UAB „Aiterus“ būtų gavusi 3 222,60 Lt (5,24 t x 615 Lt); 2) vilkiko „Freigtliner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamoje 2012-11-22 sutartyje pardavimo kaina – 1 000 Lt; šios puspriekabės savas svoris 7 300 kg, todėl pardavusi ją į metalo supirktuvę UAB ‚‚Aiterus“ būtų gavusi 4 489,50 Lt (7,30 t x 615 Lt); nurodė ir tai, kad tų pačių metų gamybos vilkiką 2012 metais interneto puslapiuose buvo siūloma įsigyti už 10 000 Lt; 3) vilkiko „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminto 1997 m., ginčijamoje 2012-11-22 sutartyje pardavimo kaina – 5 000 Lt; šios puspriekabės savas svoris 8 800 kg, todėl pardavusi ją į metalo supirktuvę UAB ‚‚Aiterus“ būtų gavusi 5 412 Lt (8,8 t x 615 Lt); nurodė ir tai, kad analogiškos transporto priemonės interneto puslapiuose kaina siekė 15 000 Lt; UAB „Daitrada“, įsigijusi kelias transporto priemones iš UAB „Aiterus“, „Scania R 124 LA“, 1997 metų gamybos, parduoda už 14 502 Lt + mokesčiai; todėl konstatavo, kad tikroji vidutinė šio vilkiko vertė yra 13 700 Lt; 4) vilkiko „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminto 2000 m., ginčijamoje 2012-11-22 sutartyje pardavimo kaina – 7 000 Lt; 2013-01-19 ši transporto priemonė parduota UAB „Daitrada“ už 12 000 Lt; teismui buvo pateikta „Volvo FH12“ 2012-11-21 pirkimo–pardavimo sutartis, ši transporto priemonė, 1997 m. gamybos, parduota už 19 346,09 Lt; konstatavo, kad tikroji vidutinė vilkiko „Scania R 124 LA“ vertė yra 24 500 Lt; 5) puspriekabės „Trollet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ginčijamoje 2012-11-22 sutartyje pardavimo kaina – 500 Lt; šios puspriekabės nuosavas svoris 4 300 kg, todėl pardavusi ją į metalo supirktuvę UAB ‚‚Aiterus“ būtų gavusi 2 644,50 Lt (4,30 t x 615 Lt); 6) lengvojo automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamoje 2012-10-18 sutartyje pardavimo kaina – 400 Lt; vidutinė šio automobilio, 1994 m. gamybos, vertė pagal viešai internete skelbiamą informaciją yra 1 800 Lt; priduodant į metalo supirkimo laužą būtų 473 Lt (1,075 T x 440 Lt); 7) lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamoje 2012-10-18 sutartyje pardavimo kaina – 300 Lt; vidutinė šio automobilio, 1994 m. gamybos, vertė pagal viešai internete skelbiamą informaciją yra 3 175 Lt; priduodant į metalo supirkimo laužą būtų 578,60 Lt (1,315 t x 440 Lt).

Bylos nagrinėjimo metu A. T. nurodė (2 t. b. l. 18), kad perimdamas iš UAB „Aiterus“ transporto priemones neteikė didelės reikšmės teisingai nurodyti transporto priemonių rinkos vertę. Norinti nurodyti tikslią jų vertę reikėjo užsakyti turto vertinimą, o tai būtų buvusios papildomos išlaidos UAB „Aiterus“, kuri ir taip neturėjo apyvartinių lėšų. A. T. nurodė ir tai, kad perėmęs iš UAB „Aiterus“ transporto priemones nurašė UAB „Aiterus“ skolas jam, t. y. 272 850 Lt (1 t. b. l. 138) pagal 2007-08-14 paskolos sutartį ir 2008-08-30 papildomą susitarimą.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčija 7 sandorius, taip pat į tai, kad restitucijos nukreipimas natūra į du A. T. nuosavybe likusius automobilius nepašalintų ieškovės teisių pažeidimo, be to, į praėjusį laiko tarpą nuo ginčijamų sandorių sudarymo (transporto priemonių natūralų nusidėvėjimą ir nuvertėjimą), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga restituciją taikyti ne natūra, o ekvivalentu – pinigais, nes toks restitucijos taikymo būdas labiausiai užtikrintų ieškovės teisių pažeidimo pašalinimą. Juolab kad ir ieškovė prašo tokiu būdu taikyti restituciją bei sutinka, jog restitucija natūra negalima.

CK 6.147 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. CK 6.66 str. 4 d. įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, sprendžiant restitucijos klausimą nėra pagrindo remtis ginčijamose perleidimo sandoriuose nurodyta perleidžiamo turto kaina, nes ji neatitinka transporto priemonių realios rinkos vertės. Įvertinus tai, kad A. T. perėmęs iš UAB „Aiterus“ transporto priemones nurašė UAB „Aiterus“ skolas jam, t. y. 272 850 Lt, konstatuotina, kad didžiausia ginčijamų sandorių transporto priemonių bendra vertė yra 272 850 Lt (CK 6.147 str. 2 d.). Konkretizuoti, kuri transporto priemonė kokią dalį skolos padengė nėra galimybės. Civilinėje byloje Nr. 2-4235-889/2013 (pridėta prie nagrinėjamos bylos) ieškovei iš UAB „Aiterus“ priteista 53 455,10 Lt skolos (taip pat delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau šios sumos nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako). Nurodyta skola neišieškota (vykdomasis raštas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas ieškovei). Todėl restitucija taikytina šiai 53 455,10 Lt skolos daliai.

Ieškovės turtinis interesas nagrinėjamoje byloje yra išreikštas konkrečia suma – 53 455,10 Lt. Patenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui (UAB „Aiterus“), o remiantis CK 6.66 str. 4 d. skiriamas nagrinėjamą ieškinį pareiškusio kreditoriaus (ieškovės) reikalavimui patenkinti. Dėl to kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir restitucija taikytina tokiu būdu – iš A. T. UAB „Aiterus“ priteistina 53 455,10 Lt suma įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 sprendimu už akių priteistos UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ 53 455,10 Lt skolos išieškojimui iš UAB „Aiterus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-99/2010). Kita ieškovės prašymo dalis dėl restitucijos taikymo ir 53 455,10 Lt skolos priteisimo iš UAB „Aiterus“ kaip solidarios skolininkės atmestina, nes nėra įstatymų nustatyto pagrindo tokiu būdu taikyti restituciją (CK 6.66, 6.146–153 str.). Be to, konstatuotina, kad UAB „Aiterus“ A. T. pagal 2007-08-14 paskolos sutartį, kurios 2008-08-30 papildomu susitarimu grąžinimo terminas pratęstas iki 2017-08-30, negrąžinta paskolos suma yra 53 455,10 Lt.

Dėl tapataus ieškinio

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; kt.).

Ieškovės 2013-03-06 ieškinio pagrindas buvo 2012-08-17 krovinio pervežimo sutartis. Ieškovė prašė iš UAB „Aiterus“ minėtos sutarties pagrindu priteisti: 53 455,10 Lt skolos, 1 817,47 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (pridėtos bylos Nr. 2-4235-889/2013 l. 3–5). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos ieškovės 2013-07-22 patikslinto ieškinio pagrindas – septyni transporto priemonių perleidimo sandoriai, sudaryti tarp UAB „Aiterus“ ir A. T., kuriuos ieškovė ginčija actio Pauliana pagrindu ir prašo taikyti restituciją. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad 2013-07-22 ieškinyje ieškovė nurodė tokias aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4235-889/2013. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu ir prašydama taikyti restituciją skolos sumai turėjo tikslą pakartotinai patenkinti savo reikalavimą, t. y. pareiškė tapatų ieškinį.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Ieškovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes iš dalies rėmėsi suformuota teismų praktika, išimtinai atsakovų interesais, nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir materialinės teisės normas ir/ar visiškai jomis nesivadovavo. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė pirmosios instancijos teismo šališkumo motyvus, kurie iš esmės susiję su teismo padarytomis išvadomis bei priimtu procesiniu sprendimu. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teisėjui įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės netenkina teismo padarytos išvados ir priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo A. T. ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, nes jie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies. Ginčijami septyni sandoriai tarp UAB ‚Aiterus“ ir A. T. actio Pauliana pagrindu pripažintini negaliojančiais. Taikytina restitucija tokiu būdu – iš A. T. UAB „Aiterus“ priteistina 53 455,10 Lt suma, įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 sprendimu už akių priteistos UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ 53 455,10 Lt skolos išieškojimui iš UAB „Aiterus“. Kita ieškovės prašymo dalis dėl restitucijos taikymo atmestina. Konstatuotina, kad UAB „Aiterus“ A. T. pagal 2007-08-14 paskolos sutartį, kurios 2008-08-30 papildomu susitarimu grąžinimo terminas pratęstas iki 2017-08-30, negrąžinta paskolos suma yra 53 455,10 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškinį patenkinus iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško šio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Priėmus apeliacinėje instancijoje naują sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1604 Lt žyminis mokestis (1 t. b. l. 7, 178); 20 Lt už pažymą apie K. Ū. deklaruotą gyvenamąją vietą (1 t. b. l. 113); 400 Lt už antstolio paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (2 t. b. l. 29), iš viso 2 024 Lt.

Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau atmestas tik išvestinis ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo iš UAB „Aiterus“ kaip solidarios skolininkės. Todėl yra pagrindas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 012 Lt (LR CPK 93 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1 604 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 59).

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir remiantis tais pačiais motyvais, kuriais buvo remtasi paskirstant ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina po 802 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu šiuo sandorius:

1) 2012-10-18 12.00 val. sudarytą transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

2) 2012-10-18 12.00 val. sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

3) 2012-11-22 14.00 val. sudarytą transporto priemonės „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

4) 2012-11-22 14.00 val. sudarytą transporto priemonės „Scania R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

5) 2012-11-22 14.00 val. sudarytą transporto priemonės puspriekabės „Fruehauf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

6) 2012-11-22 14.00 val. sudarytą transporto priemonės puspriekabės „Troullet ST2320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

7) 2012-11-22 14.00 val. sudarytą transporto priemonės vilkiko „Freightliner C112“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos UAB „Aiterus“, į. k. 301006532, ir pirkėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Restituciją taikyti tokiu būdu – iš A. T. UAB „Aiterus“ priteisti 53 455,10 Lt (penkiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt penkių litų 10 ct) sumą, įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 sprendimu už akių priteistos UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ 53 455,10 Lt skolos išieškojimui iš UAB „Aiterus“.

Kitą ieškovės prašymo dalį dėl restitucijos taikymo atmesti.

Konstatuoti, kad UAB „Aiterus“ A. T. pagal 2007-08-14 paskolos sutartį, kurios 2008-08-30 papildomu susitarimu grąžinimo terminas pratęstas iki 2017-08-30, negrąžinta paskolos suma yra 53 455,10 Lt (penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt penki litai 10 ct).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško šio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų UAB „Aiterus“ ir A. T. lygiomis dalimis po 1 012 Lt (vieną tūkstantį dvylika litų 00 ct) ieškovei UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų UAB „Aiterus“ ir A. T. lygiomis dalimis po 802 Lt (aštuonis šimtus du litus 00 ct) ieškovei UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą.