- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-147-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04465-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- E. L.
- Advokatai
- Algimantas Jucys
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės mokinio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. lapkričio 25 d. E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 25 d., 12.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, policijai apie tai nepranešė. Tokiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu E. L. pažeidimus pripažino iš dalies, sutiko, kad kliudė kitą automobilį, bet nesutiko su pasišalinimu iš įvykio vietos. Paaiškino, kad tą dieną po ketvirtos pamokos jis grįžo namo pas tėvą pavalgyti, nes nebuvo vienos pamokos, pavalgęs sėdo į automobilį ir ėmė važiuoti atbuline eiga, greitis buvo minimalus, važiuodamas atbuline eiga buvo sutelkęs dėmesį ir žiūrėjo į dešinį veidrodėlį, nes labai mažu atstumu prasilenkinėjo pro stovintį automobilį, net automobilio atstumo jutikliai signalizavo, ir tada pajuto, kad kažkas atidarė vairuotojo duris, jis stvėrė duris, nes išsigando, pasirodė, kad tai buvo benamis, kuris įkyriai prašė cigaretės, tada jis išlipo iš automobilio, nuvijo benamį ir sėdęs atgal į automobilį nuvažiavo. Vėliau, būdamas mokykloje pamokose, sužinojo, kad buvo padaryta žala, nes jis nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Jo vairuojamo automobilio kėbulo apgadinimai yra minimalūs, plastmasė vos įlenkta, susidūrimo kampas buvo labai mažas, apgadinimas buvo ne nuo smūgio, o nuo įspaudimo. Taip pat pažymėjo, kad jam sutrukdęs benamis prieš tai prašė cigaretės iš kito netoliese buvusio žmogaus, kuris įsidėmėjo jo automobilio numerius ir pranešė savininkui. Jis visiškai nepajuto jokio kontakto, tiesiog išvažiavo, nesislapstė, buvo mokykloje. Kadangi jis paliko telefoną namuose, su juo negalima buvo susisiekti ir jis apie avariją sužinojo būdamas mokykloje. Nurodė, kad automobilio apgadinimo neginčija, su apgadinto automobilio savininku susitarė, jis pretenzijų pažeidėjui neturi.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. paaiškino, kad yra E. L. tėvas, sūnus gyvena su juo, ir parodė, kad jam paskambino E. senelis, kurio vardu registruotas automobilis, ir pranešė, kad sūnaus ieško policija, nes jis pasišalinimo iš įvykio vietos. Senelis negalėjo prisiskambinti sūnui, todėl paprašė, kad jis surastų sūnų, nes policija jo laukia. E. L. paliudijo, kad sūnus tikrai buvo palikęs telefoną namuose, nes grįžę namo, kai visi dokumentai jau buvo surašyti, jie rado telefoną namuose. Sūnus jam paaiškino, kad nepastebėjo padaryto autoįvykio. Nurodė, kad kai jis atvyko prie sūnaus mokyklos, policijos pareigūnai rašė protokolą, sūnus geranoriškai grįžo į įvykio vietą. Policijos pareigūnai iškvietė nukentėjusį, kuris pretenzijų neturėjo, nes apgadinimas nežymus, kuris bus atlygintas draudimo. Policijos pareigūnai buvo šališki, jie buvo įsitikinę, kad sūnus elgėsi įžūliai, pabėgo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet mano, kad tai galėjo būti lapkričio mėnuo, laikas iki pietų. Jis su kolega stovėjo prie namo automobilių aikštelėje, kuri yra prie Šilutės pl. ir Vingio g. sankryžos, tuo metu prie jų priėjo benamis ir paprašė cigaretės. Jie nuvarė benamį, o šis nuėjo prie automobilio BMW juodos spalvos ir kreipėsi į automobilio vairuotoją, kuris tuo metu vairavo automobilį atbulas. Benamis buvo priėjęs prie automobilio lango, automobilio vairuotojas viena ranka nuvarė benamį nuo automobilio ir tuo metu įsirėmė į kito automobilio sparną. Kontaktas matėsi iš tolo. Tada vairuotojas išlipo iš automobilio, apšaukė benamį, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nebuvo atsisukęs į savo automobilio galą ir nematė, kad yra įsirėmęs į kitą automobilį. Jis užsirašė automobilio BMW numerius ir informavo apgadinto automobilio savininką.
E. L. 2015 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d., apie 12.30 val., vairavo automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, važiavo atbuline eiga, kai benamis, atidaręs automobilio duris, nukreipė jo dėmesį, ir jis nepastebėjo kaip kliudė šalia stovėjusį automobilį Nissan, v. n. (duomenys neskelbtini) norėdamas išsiaiškinti, kodėl benamis atidarė automobilio durelės, jis išlipo iš automobilio, tačiau benamis tuo metu pabėgo, tada jis, nepastebėjęs automobilio apgadinimų, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į mokyklą. (b. l. 17).
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. L. 2015 m. lapkričio 25 d., 12.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. L. neneigė sukėlęs eismo įvykį. Jis paaiškino, kad nesuprato ir nepajuto, jog apgadino stovėjusį lengvąjį automobilį, teigė, jog tai, kad sukėlė eismo įvykį, jis sužinojo tik kai mokyklos kieme jį pasitiko policijos pareigūnai. Analizuojant įvykio aplinkybes, matyti, jog E. L. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos – tai nurodė jis pats, tą patvirtino ir liudytojas V. K. nurodydamas, kad E. L. nematė, jog buvo atsirėmęs į kitą automobilį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Iš bylos medžiagoje esančio E. L. paaiškinimo matyti, kad savo kaltę jis pripažino nuo pradžių, apgadinto automobilio savininkas jam pretenzijų neturi. O iš eismo įvykio vietos pasišalino ir policijai apie tai nepranešė todėl, kad nesuvokė, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį.
E. L. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus įrodyta paties paaiškinimu teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.9), eismo įvykio vietos schema (b.l. 10-11), fotonuotraukomis (b. l. 12-15), V. S. paaiškinimu (b. l. 18), V. K. paaiškinimu (b. l. 25) bei kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.
E. L. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad E. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. E. L. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. E. L. davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad E. L. už tokio pobūdžio KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iš eismo įvykio vietos E. L. išvažiavo ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o todėl, kad dėl savo jauno amžiaus, patirties stokos bei didelio susijaudinimo netinkamai suvokė ir įvertino susidariusią situaciją. E. L. yra jauno amžiaus, mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurios charakteristikoje apibūdinamas kaip vidutinių gebėjimų, gerai lankančiu pamokas, aktyviu, mandagiu, sąžiningu, paslaugiu mokiniu. Visos šios aplinkybės nepašalina E. L. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. L. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Manytina, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skiriant nuobaudą E. L. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ilgam laikui būtų pažeisti E. L. socialiniai santykiai, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. L. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per švelnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant E. L. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
E. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
E. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, E. L. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15053456230 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.