Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2635-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
e1-2635-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37419-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
S. B.
Baudžiamoji byla Nr. e1-2635-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37419-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.6; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. B. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 18.15 val. Vilniuje, Ukmergės g., ties pastatu Nr. 234, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

S. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 18 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį Opel Meriva-A valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Po darbo su draugais išgėrė degtinės, tikslaus kiekio nežino. Kadangi jautėsi gerai ir nemanė, kad taip stipriai apsvaigs nuo alkoholio, o ir iki namų buvo labai arti, todėl nutarė automobiliu parvažiuoti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nesitikėjo, kad galėjo įpūsti virš 2 promilių. Jam bevažiuojant Ukmergės g., ties pastatu Nr. 234, jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl savo pažeidimo labai gailisi (b. l. 44).

Liudytojas A. M. (A. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 18.00 val. pastebėjo nuo Vingio parko t. y. Geležinio Vilko gatve ties šviesoforu keistai manevruojantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pradžių galvojo, kad žmogus turi sveikatos problemų, kadangi jo automobilis kartas nuo karto staigiais judesiais grįždavo į savo eismo juostą iš kurios nukrypdavo tai į kairę pusę tai į dešinę. Po kurio laiko liudytojas privažiavo lygiagrečiai minėtam automobiliui ir pastebėjo, kad automobilio salono langai yra užrasoję. Prie vairo sėdintis vyras nesilaikė KET, dėl to liudytojui kilo įtarimas, kad jis galimai neblaivus. Liudytojas apie tai pranešė BPC ir važiavo vairuotojui iš paskos Ukmergės g. iki kol jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Matė, kaip pareigūnas priėjo prie Opel Meriva automobilio, ištraukė raktelius ir iš automobilio padėjo išlipti vairuotojui, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, svirduliavo ir nesiorientavo aplinkoje (b. l. 12).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 18.15 buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ukmergės g., kylant į kalną važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Apie 18.20 val. Ukmergės g., ties pastatu Nr. 234 buvo sustabdytas automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. B.. Jis teigė, kad alkoholio nevartojo ir važiuoja namo. Asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, eidamas svirduliavo į šonus, kalba buvo nerišli. Vairuotojas vengė girtumo patikrinimo su alkotesteriu. Norint patikrinti blaivumą, S. B. prašyta du kartus (18.25 val. ir 18.38 val.) papūsti į alkotesterį, tačiau, jis to nepadarė. Todėl nebuvo galimybės nustatyti jo girtumo laipsnį. S. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, kur jam apie 19.38 val. nustatytas 2.16 promilių neblaivumas, o 19.54 val. nustatytas 2.13 promilių neblaivumas (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 3).

2020 m. rugsėjo 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad šią dieną, apie 18.30 val. S. B. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos. Asmuo nurodė, kad alkoholio nevartojo (b. l. 14).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvituose užfiksuota, kad S. B. 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.38 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 19.54 val. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (b. l. 15–16).

Pagal alkotesterio Alcotest 6810 patikros sertifikato Nr. 1217332 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 13).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje kaina su PVM 2040 Eur (b. l. 21).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. B. (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Meriva, kai jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad S. B. vairavo automobilį Opel Meriva, be kita ko, patvirtina tiesioginių įvykio liudytojų A. M. ir M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tai pat pareigūnės tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė paskirti kiek galima mažesnę baudą ir ją mokėti dalimis per 6 mėnesius. Taip pat prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų terminui (b. l. 60–62).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. anksčiau vieną kartą teistas (b. l. 57), baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 56), dirba (b. l. 55). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą

S. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti S. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Meriva konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

S. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina liudytojo A. M. parodymai, pagal kuriuos kaltinamasis mėtėsi po kelią, išvažiuodavo iš savo eismo juostos. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugsėjo 18 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

S. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Opel Meriva, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 20). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, S. B. priklausantis automobilis Opel Meriva konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2040 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

S. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 46–53). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

S. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. 18.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 10.50 val. (viena diena) (b. l. 35, 36). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. B. priklausančiam automobiliui Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. (b. l. 22–23). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Opel Meriva nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. išlaidos, kurias sudaro 6 Eur (b. l. 25). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš S. B..

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, S. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. B. taikyto laikino sulaikymo laiką 2020 m. rugsėjo 17 d. 18.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 10.50 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugsėjo 18 d.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, S. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

Priteisti iš S. B. 6 Eur (šešis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

S. B. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dešimt mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

S. B. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis