Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, K. R., jo gynėjui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. dėl (duomenys neskelbtini), dėl kurių negalėjo visiškai suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2018 m. birželio 1 d., apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), šalia namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia smurtavo prieš A. V., sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. V. sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu K. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, K. R. paaiškino, kad gerai laiko nepamena, bet jam atrodo, kad įvykis buvo birželio antrąją savaitę, kuomet parduotuvėje apsipirkinėjant kartu su J. M., prie jų prikibo nukentėjusioji ir pradėjo šaukti, reikalauti grąžinti skolą. Siekdamas išvengti konflikto, jis pasišalino iš parduotuvės, tačiau nukentėjusioji pasivijo lauke, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, agresyviai elgtis, todėl jam sukilo emocijos ir kairiu delnu sudavė nukentėjusiajai per dešinį skruostą.

Nukentėjusioji A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. R. sugyventinė J. M. yra jos draugė, jos bendrauja daugiau nei dvidešimt metų. Ji J. daugiau nei prieš 15 metų buvo paskolinusi pinigų, tačiau iki šiol jų neatgavo. 2018-06-01 apie 11 val. ji buvo nuėjusi į prekybos centrą apsipirkti, ten sutiko J. su sugyventiniu K., ji J. pasakė, kad "jei pasiskolinai pinigų tai ir grąžink". Po šių žodžių J. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Eidama iš parduotuvės, prie vaikų darželio, susitiko J. ir K. Jie ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, o ji pasakė, kad jie yra alkoholikai. Kilus konfliktui, K. susinervino, kad prekybos centre ji paprašė pas J. grąžinti skolą, ir priėjęs prie jos, vieną kartą trenkė kaire ranka į galvos sritį t. y. į dešinę pusę, ties smilkiniu, po suduoto smūgio jautė stiprų fizinį skausmą. Ji iš karto nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą (b. l. 29-31, 32-33).

Iš 2018-06-01 A. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad, nukentėjusioji iš karto po įvykio t. y. 2018-06-01 apie 12.57 val. kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodydama, kad tą pačią dieną apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), prie vaikų lopšelio darželio sumušė pažįstamas K. R., su kumščiu vieną kartą sudavė smūgį į dešinį smilkinį, dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš 2018-06-01 apžiūros protokolo su nuotraukomis nustatyta, kad buvo užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-22).

Teismo psichiatrė ekspertė L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad K. R. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ji tvirtina šią išvadą, kad K. R. veikos padarymo metu dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų ir psichiatrų komisija rekomenduoja taikyti priverčiamąsias pobūdžio priemones - ambulatorinį priverstinį gydymą pas rajono psichiatrą. Ambulatorinis stebėjimas yra tinkamas šiam asmeniui, nes esant (duomenys neskelbtini), reikalinga koreguoti jo elgesį bei impulsyvumą. Jeigu pacientas pažeistų paskirtą režimą, reikėtų spręsti klausimą dėl režimo pakeitimo. K. R. nuo 2016 m. pas gydytoją psichiatrą nesilanko, (duomenys neskelbtini) vaistus išsirašo besilankydamas pas šeimos gydytoją. Neurologo įrašuose akcentuojama, kad K. R. lankose reguliariai pagal paskiriamą datą. Nustatyti psichikos sutrikimai gali lemti agresyvų elgesį.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichine liga ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu, jam konstatuojami - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); K. R. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (kaip nurodyta BK 18 str.). Šiuo metu K. R. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Šiuo metu su K. R. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. Konstatavus, kad K. R. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (kaip numatyta BK 18 str.), jam rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 89-91).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą daro išvadą, kad K. R. 2018 m. birželio 1 d. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. V., tyčia suduodamas smūgį ranką jai į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie K. R. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad K. R., darydamas pirmiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl (duomenys neskelbtini), kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų t. y. šią įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnio 1 dalis).

BK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės akte ir teismo posėdyje ekspertės pateiktus paaiškinimus, kad K. R. nustatyti psichikos sutrikimai galėjo lemti jo agresyvų elgesį, taip į ekspertės pateiktas rekomendacijas ir išvadą, mano, jog tikslinga K. R. skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad K. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas ribotai pakaltinamu.

Taikyti K. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.