Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-552-544/2010

Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 63.2; 122.3; 128.17;

2010 m. rugsėjo 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko T. C. N. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties hipotekos byloje Nr. 10/2010/00094/88 pagal pareiškėjos T. G. (kreditorės) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko T. C. N., įkeisto turto savininkai: T. C. N., Ž. M. N..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atskirasis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-05-24 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad prievolių pagal 2005-03-16 paskolos sutartį su vėlesniu pakeitimu įvykdymui užtikrinti Hipotekos lakštu Nr. 11/1/2005/0000052 kreditorės T. G. naudai įkeistas skolininkui T. C. N. ir Ž. M. N. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. 4534-0009-0011, 12,2000 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4534/0009:11 Kaniūkų k.v., esantį Tumelinos k., Ignalinos r. sav. Skolininkui T. C. N. iki 2006-03-16 neįvykdžius 2005-03-16 paskolos sutartimi Nr. AD-1147 su vėlesniais pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų, kreditorė T. G. įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 560 str. 1 ir 2 d., CK 4.216 str. 1 d., 4.219 str. 2 d.). 2009-05-13 Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas kreditorės prašymą patenkino ir areštavo įkeistą hipotekos lakštu turtą, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios nutarties nuorašas skolininkui ir įkeisto turto savininkams tinkamai įteikti 2009-05-27 ir 2010-04-12. Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2010-05-14 kreditorė T. G., vadovaudamasis CK 4.192 str. ir 6.37 str., CPK 558 str., pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditorės pareiškimą hipotekos teisėjas 2010-05-24 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Taigi minėtas procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – savo noru ir laisva valia suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditorei negrąžino, ko ir pats neginčija. Nors apeliantas skunde nurodo, kad vykdė derybas su kreditore, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami ir kylantys ginčai tarp hipotekos šalių nesprendžiami. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad yra sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas ar iškelta civilinė byla dėl minėtos kreditavimo sutarties sąlygų ar nutraukimo teisėtumo. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad skolos dydis neaiškus ir kreditorius neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo procedūros pradėjimo į teismą, o teismas neturėjo pagrindo nuspręsti parduoti iš varžytinių areštuotą įkeistą turtą, nepagrįsti ir atmestini.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos nuomone, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-05-24 nutartį palikti nepakeistą.