Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K., administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovams advokatams S. K. ir D. T.,

išnagrinėjo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio Biržų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu, gyvenančio Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ir J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ūkininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Biržų m., administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūra ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. 2016-10-13 d., apie 19.30 val., Nemunėlio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo be medžioklės vadovo, medžioklės metu sumedžiojo šerną, kurį įrašė į medžioklės lapą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.8 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d.

Be to, J. C. 2016-10-13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2016-10-13 d., apie 20.30 val., Nemunėlio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, medžiojo draudžiamu būdu – iš automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.5.5 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d.

A. V. 2016-10-13/14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2016-10-13 d., apie 20.30 val., medžiojo draudžiamu būdu – iš automobilio. Be to, nurodyta, kad A. V. medžiojo be medžioklės vadovo. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.5.5 p., 58.8 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d.

A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad medžioti išvyko apie 16.30 val. Medžiojo trise. Išlipo pirmasis ir pasiliko prie K bokštelio. J. C. ir J. L. nuvažiavo kitur. Apie 19.30 val. privažiavo J. C. ir abu nuvažiavo prie kukurūzų lauko pažiūrėti, ar eina šernai. Iš medžioklės plotų išvažiavę nebuvo. J. C. rūkė, todėl automobilio langas keleivio pusėje buvo nuleistas. Buvo trumpam stabtelėję atlikti gamtinių reikalų. Kelias, kuriuo jie važiavo, veda į akligatvį. Medžioklės lapą medžioklės vadovas perdavė J. C.. Perdavus medžioklės lapą, medžioklei vadovavo J. C.. Aplinkosaugininkai jų nestabdė, jie patys sustojo. Šautuvo vamzdyje šovinių nebuvo. Šovinių dėtuvė buvo jo kišenėje. Prožektoriumi nešvietė, gyvūnų automobiliu nevaikė. Nėra būrelio narys, medžioja svečio teisėmis. Su medžioklės taisyklėmis yra susipažinęs. Prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

J. C. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš medžioklę trise susirinko pas grupės vadą J. L., išsirašė medžioklės lapą ir išvyko medžioti. J. L. išvyko į savo bokštelį, o jis - į savo, palikęs A. V. kitame bokštelyje. J. L. dėl asmeninių priežasčių išvyko į namus, atidavė medžioklės lapą ir paskyrė jį vadovauti medžioklei, sakydamas, kad už pusvalandžio ar valandos sugrįš. Nušovęs šerną, nuvažiavo iki A. V. medžiojimo vietos. Kai buvo nušautas šernas, medžioklės vadovas buvo J. L.. Lape įrašė, kad yra sumedžiotas šernas. Vakarop su A. V. nuvyko apsižvalgyti prie kukurūzų lauko ir ten susėdus palaukti, kol sugrįš J. L.. Buvo trumpam stabtelėję ir vėl pradėjo važiuoti. Aplinkosaugininkai jų nestabdė, jie patys sustojo. Dokumentai buvo dėkle ant galinės sėdynės. Ginklą laikė rankomis tarp kojų. Šovinių dėtuvė buvo kišenėje. J. L. perdavęs medžioklės lapą, tuo pačiu perdavė jam ir vadovavimą medžioklei. Sėdint mašinoje, užtaisyti ginklą nepatogu. Prožektoriumi pro langą nešvietė. Neatliko nei vieno veiksmo, kad būtų galima jį apkaltinti dėl medžiojant draudžiamu būdu. Mano, kad yra nusistatymas prieš jį pareigūnės M. R. bei kitų pareigūnų. M. R. ir jos vyras priklauso tam pačiam medžiotojų būreliui ir nori susidoroti su juo. Yra kandidatas į medžiotojų būrelio narius. Prašo nutraukti bylą.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2016-10-13 d., apie 19.40 val., į jo asmeninį telefoną buvo gautas telefoninis pranešimas apie galimai neteisėtą medžioklę. Skambinęs asmuo neprisistatė. Prieš 20 val. su pareigūnėmis E. P. ir M. R. išvyko į reidą. Pasirinko taktiką laukimu žvėrių migracijos ir maitinimo vietoje. Toje vietoje nėra bokštelių, yra tik traukos vieta – nenukulti kukurūzai ir rapsų laukas. Pamatė įsukantį automobilį, kuris trumpam stabtelėjo. Mano, kad tuo metu buvo dairomasi termovizoriumi. Pareigūnė M. R. stabdė automobilį. Automobilis sustojo tik už keleto metrų. A. V. bandė lipti iš automobilio. Visi trys pareigūnai buvo priėję prie vairuotojo pusės durelių ir matė, kaip J. C. išėmė iš ginklo apkabą su šoviniais. Kai priėjo prie J. C. durelių pusės, šis jam į rankas įteikė apkabą su šoviniais. Kitas ginklas su apkaba gulėjo ant galinės automobilio sėdynės. Tuo metu A. V. atsisukęs dešine ranka išėmė apkabą su šoviniais iš savo ginklo. Paskambino J. L., kuris pasakė, kad medžioklę baigė prieš 20 val. ir dar šviesiu paros metu sumedžiojo stirniną ir kad licenciją jam sumedžioti atidavė kartu medžiojusiems asmenims. Paklausus asmenis, kokiu tikslu jie čia atvažiavo, atsakė, kad važiavo namo ir čia užsuko savo reikalais ir kad randasi savo medžioklės plotuose. Medžiotojų ginklai buvo paruošti šaudymui, medžioklė vyko be medžioklės vadovo. Važinėjimas automobiliu su išimtais ginklais ir atidarytu langu, išimtu termovizoriumi, rodo, kad medžioklei buvo tinkamai pasiruošta ir buvo siekiama sumedžioti gyvūnus. Šernas buvo sumedžiotas be medžioklės vadovo.

Liudytoja E. P. parodė, kad 2016-10-13 d. gavus telefoninį pranešimą apie galimą neteisėtą medžioklę, apie 20 val., buvo organizuotas reidas. Į pasalą prie Dauguviečio sodybos nuvyko apie 20.30 val. Matė, kaip atvažiuojantis automobilis sustojo ir vėl pajudėjo. Sustabdė automobilį. J. C. tarp kojų laikė šautuvą. J. C. pusėje automobilio langas buvo atidarytas. Kol buvo prašoma dokumentų, J. C. iš šautuvo išėmė šovinių dėtuvę ir ją vietoje dokumentų atidavė A. G.. Besiaiškinant pamatė, kaip A. V. pasisukęs išėmė šovinių dėtuvę iš šautuvo, gulėjusio ant automobilio užpakalinės sėdynės. Paklausus, ką jie veikia, asmenys atsakė, kad vykdo medžioklę, kad J. C. sumedžiojo šerną ir apie tai padarė įrašą medžioklės lape. Kai J. C. išėmė iš šautuvo šovinių dėtuvę, buvo prie vairuotojo lango. Buvo pilnatis, pakankamai šviesu. Įvykio vietos vaizdo ir garso įrašą darė pareigūnė M. R.. Pareigūnas A. G. paskambino medžioklės vadovui J. L., šis pasakė, kad medžioklę baigė prieš valandą, t.y. apie 20 val., medžioklės lapą su licencijomis atidavė medžiotojams ir kad šviesiu paros metu buvo sumedžiotas stirninas. Rašytiniame paaiškinime J. L. nurodė, kad medžioklę jis baigė apie 20 val. ir medžioklės metu nieko nebuvo sumedžiota. Atvažiuodami į pasalą, rapsų laukuose matė besiganančius elnius. Visos nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad minėti asmenys vykdė medžioklę neleistinu būdu – be medžioklės vadovo, J. C. šautuvas buvo padėtas tarp kojų, langas atidarytas, ginklai buvo vežami išimti iš dėklų su šovinių dėtuvėmis juose, ginklai buvo paruošti šaudymui, nes šautuvą užtaisyti yra sekundžių reikalas.

Liudytoja M. R. parodė analogiškai kaip ir liudytojai A. G. ir E. P.. Parodė, kad matė, kaip J. C., išlipdamas iš automobilio, ištraukė iš šautuvo dėtuvę su šoviniais. Girdėjo, kaip A. V. irgi atsisukęs ištraukė dėtuvę iš savo šautuvo. Buvo pilnatis, todėl buvo pakankamai gerai viskas matyti. Minėti asmenys pasakė, kad medžioklės vadovas sėdi savo bokštelyje. Nuvykus į Parovėjos k. apklausti medžioklės vadovo J. L., J. C. bandė įtakoti J. L. dėl parodymų davimo. Įvykio metu naudojo vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą. Momento, kaip išimama šovinių dėtuvė iš šautuvo, jos darytame įraše nesimato. Yra Nemunėlio būrelio medžiotoja. Apie tai, kad būrelis skiltų į dvi dalis, nežino. A. V. buvo neteisėtai priimtas į šį būrelį ir vėliau pašalintas iš jo narių.

Liudytojas J. L. parodė, kad minėtą dieną medžiojo trise. Medžioti išvyko apie 16-17 val. Į medžioklę vyko dviem automobiliais – jo ir J. C.. Apie 19.30 val. grįžo namo, nes paskambino žmona ir paprašė grįžti namo prižiūrėti vaiko. Jei žmona būtų grįžusi namo anksčiau, būtų sugrįžęs atgal medžioti. Susitiko su J. C. ir perdavė jam medžioklės lapą. Atidavęs lapą nepagalvojo, kad reikia įrašyti, jog paveda vadovauti medžioklei kitam asmeniui – J. C.. Nežino, ar tuo metu jau buvo sumedžiotas šernas. Apie tai, kad nušovė „ožį“ pajuokavo kalbėdamas telefonu su A. G., kai šis paskambino neprisistatęs.

Vadovaudamasis LR ATPK 257 str., teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Medžiojimas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58 punkto 58.5.5 papunktyje išvardytais draudžiamais būdais (iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais)) pagal šių taisyklių 74 punkto 74.1 papunktį priskiriamas šiurkštiems pažeidimams. Šiuo atveju atsakomybė kyla už tokią neteisėtą medžioklę, neatsižvelgiant į tai, kad gyvūnas nesumedžiotas. ATPK 85 str. 7 d. sankcijoje numatyta bauda nuo 579 iki 1737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Pagal šių Taisyklių 24 punkto 24.2 papunktį, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo); medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka; pagal 58 punkto 58.8 papunktį draudžiama medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas. Šiuo atveju atsakomybė kyla pagal ATPK 85 str. 1 d., kurio sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 86 Eur.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl jo kaltės, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių - jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT byla Nr. N-444-153/2008).

LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas posėdžio metu patikslino protokoluose nurodytų veikų teisinį kvalifikavimą, nekeičiant faktinių aplinkybių, prašydamas už medžiojimą be medžioklės vadovo, patraukti J. C. ir A. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolų turinys patvirtina, kad J. C. ir A. V. suformuluotas kaltinimas dėl dviejų veikų: 1) medžiojimo draudžiamu būdu - iš transporto priemonės (ATPK 85 str. 7 d. nukreipianti į Taisyklių 58.5.5 p.); 2) medžiojimo be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas (ATPK 85 str. 1 d. nukreipianti į Taisyklių 58.8 p.).

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą konstatuotina, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų šioje administracinių teisės pažeidimų byloje, iš kurių neginčijimai būtų galima daryti išvadą, jog A. V. ir J. C. medžiojo draudžiamu būdu - iš transporto priemonės. Institucijos surašiusios protokolą atstovas kaltinimą dėl medžiojimo draudžiamais būdais grindžia aplinkybėmis, kad: 1) abu medžiotojai važiavo akligatviu, kuris veda į Latvijos Respubliką ir toje vietoje nėra jokių viliojimo vietų, tykojimo bokštelių; 2) su savimi automobilyje turėjo medžiojimo priemones – termovizorių, kuris skirtas stebėti tamsoje esančius objektus, prožektorių; 3) šių asmenų ginklai, buvo paruošti šaudymui – išimti iš dėklų. Keleivio sėdynėje sėdėjęs medžiotojas J. C. laikė ginklą pasidėjęs tarp kojų, jo pusėje buvo pradarytas langas, o A. V. negalėjo tuo metu vairuoti ir laikyti ginklo, todėl ginklą buvo pasidėjęs ant sėdynių. Tai, kad ginklai buvo paruošti šaudymui, rodo aplinkybė, kad į ginklus buvo įdėtos šovinių apkabos, o tai, atstovo nuomone, reiškia, kad ginklai buvo gabenami taip, kad juos būtų galima nedelsiant panaudoti. Tai, kad ginklai buvo su šovinių dėtuvėmis, nurodo matę ir liudytojai A. G., M. R. ir E. P., kurie taip pat teigę girdėję, kaip J. C. ir A. V., juos sustabdžius, šovinių dėtuves iš šautuvų išėmė. Įvykio metu aplinkos apsaugos pareigūnė M. R. darė vaizdo ir garso įrašą. Pareigūnai teigia, kad jie matė, kaip buvo išimtos šovinių dėtuvės, nes buvo pilnatis ir todėl pakankamai šviesu. Posėdžio metu, peržiūrėjus šį įrašą, matyti, jog momentas, kai J. C. ir A. V. išima iš šautuvų šovinių dėtuves, užfiksuotas nėra; taip pat iš užfiksuoto garso išvados apie dėtuvės išėmimą daryti negalima, kadangi girdėti daug pašalinių garsų. Vaizdo įraše pareigūnų užfiksuoti medžiotojų šautuvai yra be šovinių dėtuvių. Šovinių šautuvo vamzdyje pareigūnai nerado. Nors liudytojai teigia, kad buvo pakankamai šviesu, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad tik įjungus apšvietimą buvo galima įžiūrėti šautuvus ir tai, kad šautuve dėtuvės nebuvo.

Teismas sprendžia, kad jokiais patikimais įrodymais nenustatyta, jog buvo medžiojama iš transporto priemonės. Nė vienas liudytojas neparodė, kad pro automobilio langą buvo iššauta, kad pro automobilio langą buvo iškištas šautuvo vamzdis, kad su prožektoriumi buvo šviečiama per langą, ar kad su automobiliu būtų vaikomi laukiniai gyvūnai. Tokių patikimų duomenų, kad būtų kažkaip pasireiškęs medžiojimas iš transporto priemonės, byloje nėra. Patys J. C. ir A. V. neigia medžioję iš transporto priemonės ir nurodo, kad nuvažiavo prie kukurūzų lauko pažiūrėti, ar eina šernai. Iš medžioklės plotų išvažiavę nebuvo. J. C. rūkė, todėl automobilio langas keleivio pusėje buvo nuleistas. Buvo trumpam stabtelėję atlikti gamtinių reikalų. Liudytojas A. G., duodamas parodymus, nurodė, kad mano, jog tuo metu, kai medžiotojų automobilis stabtelėjo, pro jo langą buvo dairomasi termovizoriumi. Tačiau šis faktas objektyviais įrodymais užfiksuotas byloje nėra. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), surašyto pareigūno A. G., 4 p. nurodyta, kad automobilis trumpam sustojo (tikėtina, kad apžiūrėti pasėlių laukų su termovizoriumi). Posėdžio metu A. G. nurodė, kad 2016-10-13 d., apie 19.40 val. į jo asmeninį telefoną buvo gautas telefoninis pranešimas apie galimai neteisėtą medžioklę. Skambinęs asmuo neprisistatė. Tuo tarpu Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 p. nurodyta, kad telefoninis pranešimas buvo gautas iš VAAT. Patikrinimo akte pažeidimas grindžiamas aplinkybėmis, kad J. C. ir A. V. važiavo su iš dėklų išimtais ginklais, kurie buvo padėti taip, kad būtų lengva bet kuriuo momentu ginklą paimti; šie asmenys, baigę medžioklę tykojimo vietose (sumedžioję šerną), nesudėjo ginklų į dėklus ir važiavo ne namų ar pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės pusėn, o priešinga kryptimi į nepravažiuojamą kelią; ginklai buvo paruošti šaudymui. Iš liudytojų parodymų matyti, kad reidas buvo organizuotas, gavus telefoninį pranešimą, apie 20 val. Į pasalą pareigūnai nuvyko apie 20.30 val., ir pamatę atvažiuojantį automobilį, kuris prie tai trumpam stabtelėjo, iš karto jį sustabdė. Ilgesnį laiką trunkantis stebėjimas pasaloje vykdomas nebuvo.

Teismas sprendžia, kad kaltinimas dėl medžiojimo draudžiamu būdu, pagrinde grindžiamas tik liudytojų prielaidomis. Vien tik ginklo, išimto iš dėklo, termovizoriaus ir prožektoriaus turėjimas automobilyje, neįrodo, kad buvo vykdoma neteisėta medžioklė iš automobilio. Vežiotis automobilyje išimtą iš dėklo ginklą, kol nepasibaigė medžioklė, Taisyklės nedraudžia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. C. ir A. V. išvykę iš savo medžioklės plotų nebuvo, nustatytas medžioklės laikas pasibaigęs nebuvo.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. parodymų, tarp jo ir pareigūnės M. R. yra nusistovėję asmeniniai konfliktiški santykiai, vyksta nesutarimai dėl dalyvavimo tame pačiame medžioklės būrelyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Kaltinimas pagal ATPK 85 str. 7 d. J. C. ir A. V. neparemtas jokiais patikimais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei ir į tai, kad prielaidomis negalima grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, teismas visas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo pagal ATPK 85 str. 7 d. J. C. ir A. V. nutrauktina, nesant J. C. ir A. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

J. C. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 85 str. 1 d., numatantį atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse numatytus pažeidimus, pažeidimą. J. L. teismo posėdyje nurodė, kad skubėdamas išvykti į namus, padavė J. C. medžioklės lapą ir licencijas, tačiau nepagalvojo, jog medžioklės lape reikia įrašyti, kad perduoda vadovavimą medžioklei J. C.. J. C. nepareikalavo iš J. L. padaryti įrašą apie vadovavimo medžioklei perdavimą. J. L. parodė, kad jam būnant medžioklės vadovu, niekas sumedžiota nebuvo. Medžioklė be medžioklės vadovo užtraukia J. C. atsakomybę pagal ATPK 85 str. 1 d. A. V. apie tai, kad J. L., perduodamas J. C. medžioklės lapą su licencijomis, apie tai, kad perduoda J. C. vadovavimą medžioklei, neįrašė, nežinojo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla A. V. atžvilgiu pagal ATPK 85 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

J. C. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – ūkininkas, neteistas, duomenų apie administracinius teisės pažeidimus protokolą surašiusi institucija nepateikė. Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda – bauda, artima sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. C. pripažinti kaltu ir nubausti pagal ATPK 85 str. 1 d. 40 Eur bauda.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16062445800 ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

J. C. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 7 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 7 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.