- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-90-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18167-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Paulium Vinkleriu
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Linai Butkuvienei, Aistei Bareikei, Violetai Budžienei,
dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
nuteistajam R. G., jo gynėjams advokatams A. P. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ir Pauliui Vinkleriui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, areštu 75 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir pilnai neatlikta bausmės dalimi, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 11 d., 14.55 val., iki 2020 m. gegužės 12 d., 11.25 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nuspręsta R. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo vykdant bausmę dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. G. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropines medžiagas, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 11 d., 14.40 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius patikrinimui automobilį „Acura“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lipdamas iš automobilio, ant galinės sėdynės numetė rankoje laikytą bespalvį polietileninį maišelį, kuriame buvo 1 bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkaninono), jo masė yra 0,606 g (2020 m. liepos 15 d. LP KTC specialisto išvada Nr. IBPS-V-1667813), ir 1 bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jos masė yra 0,165 g (2020 m. liepos 15 d. LP KTC specialisto išvada Nr. IBPS-V-1667813).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl realaus bausmės atlikimo pataisos namuose, įvertinti lengvinančias aplinkybes ir jam neskirti realaus bausmės atlikimo pataisos namuose. Nurodo, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškas kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, jau įvertinta. Kita, anot apelianto, lengvinanti aplinkybė, yra tai, kad jis turi nepilnametį neįgalų vaiką, kurį išlaiko, nes buvusi žmona šiuo metu nedirba. Su kita moterimi, su kuria dabar gyvena, taip pat turi nepilnametį vaiką. Prašo tai įvertinti ir šią aplinkybę laikyti kaip svarbią ir lengvinančią jo teisinę situaciją.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė neskirti R. G. bausmės atlikimo pataisos namuose ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nuteistojo R. G. kaltės klausimas, tačiau prašoma R. G. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
6. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad arešto bausmė apeliantui buvo paskirta įvertinus R. G. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas nesunkus nusikaltimas), į šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (psichotropines medžiagas – mefedroną (4-MMC, 4-metilmetkaninono) bei MDMA, jis laikė savo vartojimui (byloje nenustatyta, kad šios psichotropinės medžiagos būtų platinamos)), nuteistojo asmenybę (ankščiau 1 kartą teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas; šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Vertinant R. G. asmenybę, pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, pažeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuria patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 12 d. nutarimas, taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatytus įpareigojimus per visą lygtinio paleidimo laikotarpį (iki 2021 m. kovo 16 d.) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.
8. Tiek nuteistasis apeliaciniame skunde, tiek gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė įvertinti ne tik R. G. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bet ir tai, kad R. G. išlaiko nepilnametį neįgalų vaiką, nes buvusi žmona šiuo metu nedirba, ir kad jis su kita moterimi, su kuria dabar gyvena, taip pat turi nepilnametį vaiką. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir šią aplinkybę pripažino lengvinančia jo atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu. Tuo tarpu kitos skunde nurodomos aplinkybės – šeiminės aplinkybės, nuteistojo asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, nes R. G. nusikalstamas elgesys atspindi jo lengvabūdišką požiūrį į šeimą, kurios turėjimas nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kaip minėta, kad prieš nusikaltimo padarymą R. G. teismo buvo įpareigotas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis ne tik nevykdė šios pareigos, bet ir padarė naują nusikaltimą (laikė savo vartojimui psichotropines medžiagas). O tai, kad R. G. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaiko neįgalų vaiką, neabejotinai vertintina nuteistojo naudai, tačiau įvertinus jas kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog jos nėra pakankamos švelninti R. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Aukščiau išvardintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė arešto bausmę, kuri nėra pati griežčiausia bausmės rūšis, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
9. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas, ar apylinkės teismas tinkamai subendrino nuteistajam paskirtą arešto bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pažymi, kad nors nuosprendyje ir nėra motyvuota, kodėl ir kaip yra bendrinamos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės, tačiau iš rezoliucinės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalies matyti, kad apylinkės teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirtą arešto bausmę subendrino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir pilnai neatliktos bausmės dalimi, ir R. G. paskyrė galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
10. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-628/2018). Visa tai teisingai padarė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis R. G. paskirtą arešto bausmę pagrįstai subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas taikė nuteistajam itin palankų bausmių bendrinimo būdą, pridėdamas tik dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.
11. Gynėjas apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, kad, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. G. galėjo būti skirtas bausmės vykdymo atidėjimas. BK 75 straipsnio 1 dalis (galiojusi nusikaltimo padarymo metu) įtvirtina, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Nagrinėjamas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); už šio nusikaltimo padarymą R. G. nuteistas 50 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prilyginta 50 laisvės atėmimo dienų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, likus neatliktai 2 metų 6 mėnesių ir 18 dienų (nurodyta 2018 m. liepos 12 d. nutarime dėl lygtinio paleidimo taikymo; 2018 m. rugpjūčio 29 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų) laisvės atėmimo bausmei, R. G. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2020 m. gegužės 11 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, nepasibaigus teismo nustatytam terminui.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendį galiojęs BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), tiek naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 d., padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą, nes R. G. ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už sunkių nusikaltimų (BK 260 str. 1 ir 2 dalys) padarymą ir jam buvo paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, galimybės atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis nėra.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. G. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, taip pat tinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, o galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2860 ir A. P. 2021 m. gegužės 17 d. pranešimas dėl nuteistajam R. G. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje ir pranešime nurodyta, kad R. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 166,50 Eur ir tokią sumą prašoma iš nuteistojo priteisti valstybės naudai.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje R. G. gynė advokatas A. P., byla buvo išnagrinėta, teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (2 t., b. l. 85-86). Po posėdžio buvo gauta informacija, kad nuteistasis R. G. dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į tos dienos teismo posėdį, todėl teisėjų kolegija atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę dalyvauti nuteistajam ir pasisakyti dėl savo apeliacinio skundo, taip pat nuteistasis sudarė sutartį su advokatu Paulium Vinkleriu, kuris ir dalyvavo 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinio proceso tvarka R. G. atžvilgiu iš naujo.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kadangi šioje byloje apeliantas jau tik išnagrinėjus bylą ir atnaujinus jos nagrinėjimą sudarė susitarimą su advokatu P. Vinkleriu, o advokatas A. P. dalyvavo bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme ir gynė nuteistąjį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma išieškoti 166,50 Eur suma už jam suteiktą teisinę pagalbą yra adekvati ir teisinga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo R. G. 166,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybės naudai.