- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- N-63-1617-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 22 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. birželio 10 d., 00 val. 41 min., Radviliškio rajone, Karčemų kaime, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiavo 95 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h. Leistiną maksimalų greitį viršijo 45 km/h (paklaida 2 km/h) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimu G. B. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 22 d. nutartimi G. B. skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nors G. B. iš dalies nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, tokia asmens pozicija yra paneigta surinktais objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, jog abejoti greičio matavimo prietaiso parodymais nėra pagrindo. Pareigūnai E. S. ir V. C. priešiškumo G. B. atžvilgiu neturėjo, todėl teismas policijos darbuotojų suinteresuotumo galimybę atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareigūnai aiškiai matė ir tinkamai užfiksavo padarytą pažeidimą. Protokole G. B. sutiko su užfiksuotu viršytu greičiu važiuojant gyvenvietės teritorija, pripažino paaiškinime, nuoširdžiai gailėjosi ir jokių įtikinamų motyvų, kodėl pakeitė savo poziciją dėl padaryto pažeidimo, nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, jog perkvalifikuoti padarytą veiką pagal kitą ATPK 124 straipsnio dalį nėra pagrindo. Dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas nurodė, kad byloje nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų G. B. atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai galėtų būti pasiekti, pakeičiant paskirtą administracinę nuobaudą. Tai, kad G. B. yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi finansinių įsipareigojimų, studijuoja, negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir tai nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kaip nurodė pats G. B., jo tėvas turi vairuotojo pažymėjimą, todėl neįgalia močiute bus kam pasirūpinti. Teismas pažymėjo, kad G. B. turi teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y. praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
II.
Apeliaciniu skundu G. B. prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir sumažinti baudą ar jos neskirti. Nurodo, kad įvykio aplinkybes gali patvirtinti kartu su juo važiavusi M. B. Apeliantas prisipažįsta, kad važiavo viršydamas leistiną greitį, nuoširdžiai gailisi ir sutinka dėl užfiksuoto greičio dydžio, tačiau mano, kad pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas pagal kitą ATPK 124 straipsnio dalį, kadangi automobilio greitis galėjo būti užfiksuotas dar prieš apeliantui įvažiuojant į gyvenvietę. Apelianto manymu, šios aplinkybės charakterizuoja pažeidimą kaip mažiau pavojingą ir lengvina apelianto atsakomybę. Pažymi, kad tokių abejonių pateikimas teismui negali būti vertinamas kaip kaltės nepripažinimas ar atsakomybės vengimas. Prašo atsižvelgti į labai sunkią jo materialinę padėtį ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymi, kad jis turi savo ūkį, yra paėmęs paskolą, studijuoja Šiaulių universitete. Nurodo, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones žlugtų pradėtas įgyvendinti verslo planas, nebūtų galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus, vykti į paskaitas. Apeliantas mano, kad jo pažeidimas nesukėlė realaus pavojaus aplinkiniams. Teigia, kad administracinės atsakomybės tikslai jau yra pasiekti, kadangi prevencinį poveikį padarė administracinio teisės pažeidimo fiksavimas, tyrimas, bylos nagrinėjimas. Apeliantas pažymi, kad jo tėvas turi atskirą ūkį, todėl tik jam turint vairuotojo pažymėjimą kiltų problemų rūpinantis neįgalia močiute, kitais šeimos nariais ligos atveju. Prašo teismą įvertinti tai, jog pažeidimas nepiktybinis, apeliantas yra jauno amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nebandė išsisukinėti nuo atsakomybės, nėra sunkinančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo nutartį nepakeistą. Mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apelianto motyvus vertina kritiškai, nes jis piktybiškai vykdė priešingą teisei veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h vairuotojams, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, užtraukia baudą nuo 600 iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina G. B. kaltę.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta, kad viršijo leistiną greitį, tačiau mano, kad viršijo greitį už gyvenvietės ribų, todėl veika turėtų būti perkvalifikuota pagal kitą ATPK 124 straipsnio dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų parodymai teisme, taip pat jų tarnybiniai pranešimai (adm. bylos Nr. 40-81-4.-P-92063 medžiaga, b. l. 5, 94?95) įrodo, jog administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas G. B. važiuojant gyvenvietės (Karčemų kaimo) teritorijoje. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, kad pažeidimą užfiksavę pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą. Pareigūnai teismo posėdyje aiškiai parodė, kad G. B. automobilis važiavo gyvenvietės teritorijoje, gyvenvietės ženklo iš pažeidimo fiksavimo vietos net nesimatė, o pažeidimą pareigūnai užfiksavo būdami 10-20 m nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad G. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra kvalifikuotas tinkamai.
Pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus, apie savo teises G. B. buvo informuotas (b. l. 75). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog G. B. neprašė teismo apklausti M. B. (b. l. 93?96), nors teisėja ne kartą klausė, ar nėra prašymų ir papildymų. Tačiau net ir neapklausus M. B. teismui nekyla abejonių, kad apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad G. B. inkriminuotas pažeidimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, todėl net jei G. B. nepastebėjo, jog įvažiavo į gyvenvietę, tai neturi reikšmės pažeidimo fakto konstatavimui.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, Institucija jau įvertino parinkdama administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.