Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-133/2008

2.4.6.1.2.

2008 m. gegužės 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. L., teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 182 str. 1 d.-1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 222 str. 1 d.-1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 300 str 1 d. (netikro dokumento-laidavimo rašto pagaminimo 2005 m. balandžio 12-13 d.)-1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 300 str. 1 d. (žinomai netikro dokumento-laidavimo rašto pateikimas)-1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 302 str. 1 d.-2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 294 str. 2 d.-1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Paskirtosios bausmės pagal LR BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Paskirtosios bausmės pagal LR BK 294 str. 2 d., 302 str. 1 d. subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo A. S. 2000 (du tūkstančiai) Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios E. Z. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. už tai, kad, jis laikotarpyje nuo 2005-04-01 iki 2005-07-01, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m., direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, gaunamas kaip PVM, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) statybos-remonto paslaugų iš UAB (duomenys neskelbtini) ( reg. (duomenys neskelbtini), Plungėje), nepirko ir jų UAB (duomenys neskelbtini) (reg. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose), nepardavė, o šiuos darbus realiai be dokumentų sanatorijoje atliko kiti asmenys, patvirtindamas savo parašu, suklastojo šių darbų įsigijimo iš UAB (duomenys neklebtini) dokumentus, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ser. LRV 2005-04-21 Nr. 00041, 2005-05-05 Nr. 00044, 2005-05-27 Nr. 00048, 2005-06-20 Nr. 00056, 2005-06-29 Nr. 00059, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB (duomenys nekalbtini) statybos-remonto paslaugas už 147 871, 43 Lt, tame skaičiuje 22 556,65 Lt PVM.

Po to, kaltinamasis A. S. UAB (duomenys nekalbtini) direktorės V. Š. prašymu ir pagal jos pateiktus duomenis kitų asmenų atliktų darbų įteisinimui UAB (duomenys nekalbtini) vardu atspausdino ir savo parašu patvirtino, tuo būdu suklastojo bei pateikė V. Š. į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukti suklastotus dokumentus: sąskaitas-faktūras serija EKO 2005-04-29 Nr. 000002, 2005-05-06 Nr. 000003, 2005-05-30 Nr. 000004, viso už 98 299,50 Lt ir PVM sąskaitas-faktūras serija EKO 2005-06-21 Nr. 000007, 2005-06-30 Nr. 000008, kuriose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) statybos-remonto darbus, viso už 55 596 Lt, tame skaičiuje 8 480, 75 Lt PVM.

Po to, kaltinamasis A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo parašu patvirtinus, tuo būdu suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytus kasos pajamų orderius ser. SAA Nr. 7767735 (2005-05-02), Nr. 7767736 (2005-05-05), Nr. 7767737 (2005-05-30), Nr. 7767738 (2005-05-30), Nr.7767748 (2005-06-30), Nr.7767747 (2005-06-30), kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) už tariamai atliktus statybos-remonto darbus gavo 132 713,33 Lt ir UAB (duomenys nekalbtini) pagal 2005-05-20 pavedimą Nr.05-344 pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą, esančią AB bankas „Hansabankas” 21 182,18 Lt, A. S. apgaule įgijo 8 480, 75 Lt, gautų kaip PVM, t.y. A. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 8 480, 75 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų gautų kaip PVM ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., t.y. už tai, kad nuo 2002-12-11, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kauno m.), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 d. nuostatas, kur numatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 d. nuostatas, kur numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkines operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, to paties įstatymo 16 str. „Apskaitos registrai” nuostatas, kur numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. ... Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo”, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2005-07-01 statybos-remonto paslaugų iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir jų UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė, patvirtinę savo parašu, tuo būdu suklastojo ir į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus pateikė įtraukti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytus, neturinčius juridinės galios, suklastotus dokumentus : sąskaitas - faktūras ser. EKO 2005-04-29 Nr. 000002, 2005-05-06 Nr. 000003, 2005-05-30 Nr. 000004 ir PVM sąskaitas-faktūras ser. EKO 2005-06-21 Nr. 000007, 2005-06-30 Nr. 000008, ser. LRV Nr. 00041, Nr. 00044, Nr. 00048, Nr. 00056, Nr. 00059, ser. LRV 2005-04-21 Nr. 00041, 2005-05-05 Nr. 00044, 2005-05-27 Nr. 00048, 2005-06-20 Nr. 00056, 2005-06-29 Nr. 00059, KPO kvitus ser. SAA Nr. 7767735, Nr. 7767736, Nr. 7767737, Nr. 7767738, Nr. 7767748, Nr. 7767747, apie realiai neįvykusias statybos-remonto darbų pirkimo-pardavimo bei apmokėjimo už darbus operacijas dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-08-01.

Be to, kaltinamasis A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2005 m. balandžio mėn. 12-13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagamino netikrą dokumentą-savo asmeniniu kompiuteriu surašė ir atspausdino 2005-04-12 laidavimo raštą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad AB (duomeny neskelbtini) pagal sutartį Nr. 503-09 laiduoja 1 900 000 Lt suma ADB (duomeny neskelbtini) (kreditoriui) už UAB (duomenys neskelbtini) (skolininko) prievolių nevykdymą ir šį dokumentą patvirtino suklastotu AB (duomeny neskelbtini) antspaudu.

Be to, panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: 2005 m. balandžio mėn. 12-13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ADB (duomenys neskelbtini) Kauno atstovybei, esančiai (duomenys neskelbtini), Kauno m., pateikė žinomai netikrą dokumentą- 2005-04-12 laidavimo raštą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. 503-09 laiduoja 1 900 000 Lt suma ADB (duomenys neskelbtini) (kreditoriui) už UAB (duomenys neskelbtini) (skolininko) prievolių nevykdymą.

Be to, kaltinamasis A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2004 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pagrobė E. Z. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LR 586324, išduotą 1993-05-11 Tauragės pasų poskyryje (85) ir, neturėdamas teisėto pagrindo, šį dokumentą laikė iki 2005-07-28 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno m.

Be to, kaltinamasis A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., t.y. už tai, kad 2004 m. balandžio-gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę-priversti E. Z. sugrąžinti 30 000 Lt skolą, panaudodamas psichinę prievartą-grasindamas susprogdinti E. Z. namus, susidoroti su nukentėjusiąją E. Z. ir jos artimais asmenimis-motina E. P. ir vaikais, pagrobdamas E. Z. priklausantį turtą- E. Z. asmens dokumentą-Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr.LR 586324 bei iš E. Z. individualios įmonės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Tauragėje, pagrobdamas prekes: elektrines plaukų priežiūros priemones - 32 vnt. bendros 917 Lt vertės, elektrinius virdulius ir kavos aparatus - 23 vnt. bendros 1069 Lt vertės, elektrines laidynes - 4 vnt. bendros 155 Lt vertės, elektrines skrudintuves ir vaflines - 7 vnt. bendros 342 Lt vertės, mikserius - 4 vnt. bendros 235 Lt. vertės, televizorius ir radijo imtuvus - 4 vnt. bendros 270 Lt vertės, masažuoklį 70 Lt vertės, šildytuvą ir svarstykles 2 vnt. bendros 105 Lt vertės, vandens filtrus - 24 vnt. bendros 264 Lt vertės, elektros lemputes - 75 vnt. bendros 62,11 Lt. vertės, kraujo spaudimo aparatus - 4 vnt. bendros 180 Lt vertės, rankines - 26 vnt. bendros 570 Lt vertės, viso buitinės technikos bendros 4239, 11 Lt . vertės ir vaikiškus žaislus bendros 1150 Lt vertės, iš viso pagrobė prekių už 5389,11 Lt, šiais savo veiksmais padarė didelę turtinę ir moralinę žalą E. Z. teisėms ir teisėtiems interesams.

Nenustatyta nusikaltimo sudėties požymių A. S. veiksmuose ir vertinant byloje esančius įrodymus kitu aspektu.

Ši liudytoja neigė iki UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijos pastato remonto pažinojusi nuteistąjį, tvirtino, jog A. S. ją susirado paskelbus apie rangovo paieškas remonto darbų atlikimui, tačiau byloje nustatytos aplinkybės liudija kitką.

Liudytojos V. Š. norą parodyti A. S. kaip sukčių bei tuo pačiu pelnyti kaltinimo palankumą liudija jos atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai. Nepaisant to, jog byloje yra pakankamai daug faktinių duomenų, rodančių, kad jos veiksmuose gali būti netgi sunkaus nusikaltimo požymiai, jį buvo nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu tik už apgaulingą apskaitos tvarkymą (t. 1, b.l. 14-15).

Neduoda pagrindo pripažinti A. S. padarius sukčiavimą faktas, kad UAB 9duomenys neskelbtini) realiai negalėjo suteikti statybinių paslaugų, nes tuo metu, bent jau pagal VMI duomenis, nevykdė jokios veiklos, o G. A. nebuvo tos bendrovės direktorius. Įmonė buvo oficialiai registruota, turėjo registravimo pažymėjimą, jos atstovas, prisistatęs G. A., pasirašė 2005-03-07 rangos sutartį, uždėjo bendrovės antspaudą (t. 1, b.l. 91-92). Byloje nenustatyta, kad antspaudas suklastotas. Šios aplinkybės liudija, jog A. S. neturėjo pagrindo abejoti ar įtarti, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojama kaip priedanga legalizuoti kažkieno veiklą, jog ji nėra PVM mokėtoja ir nemoka mokesčių valstybei.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstomi ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, jiems prieštaraujančius, įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje tokių motyvų akivaizdžiai trūksta. Susidaro įspūdis, kad teismas byloje esančioje situacijoje pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti kylančių abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tai rodo, kad A. S. šiame epizode turėtų būti išteisintas.

Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentas - tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras - tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė nustatyta už keleto veikų padarymą: už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą už buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Teismas pripažino, jog A. S. nusikalstami veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes, tariamai, įtraukimui į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus pateikė suklastotus dokumentus.

Apskaitos dokumentai rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) sanatorija 2005-05-20 pavedimu Nr. 05-344 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 21182,18 Lt., nuteistasis 2005-05-27 iš sąskaitos paėmė 21055 Lt. ir jais atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytus statybos darbus, apie ką liudija šios įmonės kasos pajamų orderio kvitas. Be to, ne specialisto paskirtis vertinti, ar darbai ir paslaugos buvo realiai įgyti, ar ne. Tokias išvadas gali padaryti tik teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu apskaitos dokumentai pakankamai aiškiai parodo, kaip buvo panaudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijos gauti pinigai.

Teismas, kaip ir specialistas, laikėsi tos pačios nuomonės ir padarė išvadą, jog realiai ūkinės-finansinės operacijos nebuvo vykdomos, o apskaitai pateikti dokumentai yra suklastoti, tačiau tokie teismo teiginiai yra aiškiai neteisingi, nes padaryti remiantis nepatikimais bei prieštaringais įrodymų šaltiniais.

Teismas pripažino, jog nuteistasis dokumentus pateikė įtraukti į apskaitos registrus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, priešingu atveju, kaip teisė specialistas, apskaitos registrų nebuvimas nėra tas požymis, pagal kurį nustatomas apgaulingas apskaitos tvarkymas. Suvestinių duomenų nebuvimas gali rodyti tik aplaidų apskaitos tvarkymą, bet tokiu atveju reikėtų turėti galvoje, kad atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą numato ne Baudžiamasis kodeksas, bet ir ATPK 173¹ str. Turint omenyje, jog specialistas pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal turimus apskaitos dokumentus mokesčius mokėjo, nėra pagrindo kalbėti, jog A. S. galėtų būti vienokia ar kitokia tvarka baudžiamas už aplaidų apskaitos tvarkymą. Esant šioms aplinkybėms, A. S. iš kaltinimo padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą turėtų būti išteisintas.

Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad byloje esantys teismo ištirti įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad A. S. įvykdė BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog A. S. 2005-04-12,13 dienomis, savo asmeniniu kompiuteriu surašė ir atspausdino 2005-04-12 laidavimo raštą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. 503-09 įsipareigoja atsakyti ADB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) prievoles iki 1900000 Lt., jei pastaroji uždels savo prievolių vykdymą daugiau nei 30 kalendorinių dienų bei dokumentą patvirtino suklastotu AB (duomenys nekalbtini) antspaudu. Be to, teismas nurodė, kad A. S. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku tą žinomai netikrą dokumentą pateikė ADB (duomenys neskelbtini). Tokios teismo išvados nepagrįstos.

Gynėjo nuomone, byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog būtent A. S. suklastojo nuosprendyje minimą dokumentą. 2005-07-28 kratos metu iš A. S. buvo paimtas nešiojamas kompiuteris „Pavilion XH", kurį apžiūrint buvo atrasta byla su dokumentu LAIDAVIMO RAŠTAS. Atspausdinus pasirodė, kad šis raštas (t. 2, b.l. 127) sutampa su tuo, kuriame buvo AB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės S. Č. parašas ir bendrovės antspaudas (t. 1, b.l. 173). Šioje situacijoje teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog pagal apžiūros protokolą (t. 2, b.l. 125-126) kompiuterinis dokumento variantas tariamai sukurtas 2005-04-11, 19 val. 09 min. 57 sek., redaguotas – 2005-04-12, 23 val. 53 min. 18 sek. Tuo tarpu laidavimo rašto tekste rašoma, kad laidavimu yra užtikrinamos visos jau esančios ir būsimo skolininko prievolės, atsiradusios iš laidavimo santykių (D89V000-0001142 sutarties pagrindu) ADB (duomenys neskelbtini). Tikint tuo, jog laidavimo raštą suklastojo A. S., reikėtų patikėti dar ir tuo, kad 2005-04-12, 23 val. 53 min. 18 sek. nuteistasis žinojo numerį dokumento, kurį ADB (duomenys neskelbtini) surašė tik 2005-04-13, nes toks numeris suteiktas 2005-04-13 draudimo liudijimui (polisui)-vienkartinei garantijai (t. 2, b.l. 3-4). Faktinių duomenų, jog nuteistajam iš vakaro buvo pranešta, kokio numerio sutartis bus parašyta, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad kompiuteris „Pavilion XH" yra nešiojamas, juo galėjo pasinaudoti ir ne A. S., jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad dokumentas buvo atspausdintas iš A. S. paimtais spausdintuvais, o bendrovės (duomenys neskelbtini) antspaudas nukopijuotas iš jo paimtu daugiafunkciniu kopijavimo-spausdinimo aparatu. AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino, jog byloje esantis laidavimo raštas parašytas ne jų įmonėje, specialistai nustatė, kad rašte esantis AB (duomenys neskelbtini) antspaudas nukopijuotas spalvoto elektrografinio kopijavimo būdu nuo AB (duomenys neskelbtini) antspaudo atspaudo, o generalinės direktorės S. Č. parašas suklastotas, tačiau jie nepažymėjo, jog tai padarė A. S.. Gynėjo nuomone, kaltinimas nepateikė faktinių duomenų, liudijančių, jog A. S. atliko dokumento suklastojimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus. Tokiu būdu, nuosprendžio teiginys, kad ne kas nors kitas, o A. S., suklastojo laidavimo raštą, paremtas ne byloje esančiais įrodymais, bet prielaida, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimu. Be to, įrodomoji bylos medžiaga neleidžia sutikti su teismo išvada, jog A. S. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku žinomai netikrą dokumentą pateikė ADB (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš apklaustų draudimo bendrovės darbuotojų nepaliudijo, kad byloje esantį laidavimo raštą pateikė A. S.. Byloje yra 2005-04-11 A. S. pasirašytas individualus prašymas, adresuotas ADB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 10). Juo UAB (duomenys neskelbtini) prašo išduoti jai garantinį raštą 1900000 Lt sumai. Prašyme yra išvardyti kartu su juo pateikiami dokumentai. Tarp priedų minimas AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo-laidavimo raštas Nr. 439L0000000064. Iš bylos matosi, jog tai yra 2004-12-07 AB bankas „Hansabankas" mokėjimo-laidavimo raštas, išduotas AB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 6). Šis dokumentas, kaip nurodo AB bankas „Hansabankas", galiojo nuo 2004-12-07 iki 2005-07-18 (t. 6, b.l. 86), ir jo pateikimo ADB (duomenys neskelbtini) metu nebuvo suklastotas. Tokiu atveju, gynėjo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad A.S. suklastojo dokumentą bei panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Dėl to jis pagal BK 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus turėtų būti išteisintas.

Gynėjas taip pat nurodo, kad faktiniai bylos duomenys nedavė teismui pagrindo konstatuoti, kad A. S. 2004 m. gegužės mėn. Tauragės r., (duomenys neskelbtini) k. esančioje E. Z. gyvenamojoje vietoje, pagrobė jos pasą ir jį be teisėto pagrindo laikė iki 2005-07-28 bei tuo pačiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d.

Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 300 str. 1 d., kuris numatė baudžiamąją atsakomybę už fizinio asmens dokumento pagrobimą arba pasinaudojimą tokiu dokumentu. Nuo 2006-02-11 galiojanti redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė arba, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą. Pastaroji redakcija praplėtė baudžiamosios atsakomybės ribas ir tuo pačiu pasunkino kaltinamo asmens teisinę padėtį. Teismas, nuosprendyje įrašydamas, jog A. S. ne tik pagrobė E. Z. pasą, bet ir be teisėto pagrindo jį laikė, pritaikė mano klientui baudžiamąjį įstatymą, bloginantį jo padėtį.

Baudžiamojoje teisėje yra įtvirtintas principas, pagal kurį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tačiau nusikaltimą padariusio asmens padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Teismas, nuosprendyje įrašydamas nusikalstamos veikos požymius, kurie nebuvo numatyti veikos padarymo metu, pažeidė BK 3 str. nuostatas.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad objektyviosios tokio nusikaltimo pusės požymis - veika pasireiškia aktyviais dokumento pagrobimo veiksmais. Pagrobimas gali būti padaromas įvairiai, bet visais atvejais tai tyčinis ir neteisėtas asmens dokumentų užvaldymas prieš jo valią. Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tik tiesioginė tyčia, kuri reiškia, jog kaltininkas supranta, kad pagrobia iš fizinio asmens dokumentą, ir to nori. Bylos duomenys leidžia manyti, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis tyčia prieš nukentėjusiosios valią užvaldė jos pasą.

Pažymėtina, jog niekas nepatvirtino tokių nukentėjusiosios žodžių, o parodymų prieštaringumas bei nenuoseklumas verčia abejoti jų teisingumu. Be to, byloje yra 2003-11-28 paskolos sutartis (t. 2, b.l. 81), kurioje labai tiksliai įrašyti nukentėjusiosios asmens kodas, paso numeris bei jo išdavimo vieta ir laikas. Tai rodo, kad visiškai nereikėjo paskolos sutartyje tikslinti jos duomenis, juo labiau kad faktiškai paskolos sutartis ir nebuvo tikslinama.

Apie tai, jog A. S. nepagrobė nukentėjusiosios paso galima galų gale spręsti iš E. Z. veiksmų ir jų bendravimo. Nukentėjusioji nesikreipė nei į policiją, nei į kokią nors kitą įstaigą dėl pagrobto paso. A. S. iniciatyva 2005-12-07 E. Z. Tauragės AVMI pasiėmė verslo liudijimą statybos-remonto darbams ir jį atsiuntė nuteistajam. Nukentėjusioji akivaizdžiai suinteresuota A. S. nepalankia bylos baigtimi.

Visos šios aplinkybės liudija, jog byloje nebuvo įrodomosios medžiagos, leidžiančios pripažinti A. S. pagrobus fizinio asmens dokumentą. Dėl to jis pagal BK 302 str. 1 d. turėtų būti išteisintas.

Nėra byloje ir įrodymų, jog A. S. savavaldžiavo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 str. gali atsirasti tik už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymą, padarant didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, atsako pagal to paties įstatymo antrąją dalį.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad A. S. 2004 m. balandžio-gegužės mėn., panaudodamas psichinę prievartą prieš E. Z. bei jos artimus žmones - motiną ir vaikus, pagrobdamas nukentėjusiosios pasą bei prekes, savavališkai vykdė savo tikrą ir pripažįstamą, bet nerealizuojamą, teisę susigrąžinti 30000 Lt. paskolą ir tuo pačiu padarė didelę turtinę bei moralinę žalą E. Z. teisėms ir teisėtiems interesams.

Toks kaltinimas, kaip ir prieš tai buvę, grindžiamas praktiškai iš vieno informacijos šaltinio, kurį sunku būtų pripažinti nešališku įvykių stebėtoju, gautais duomenimis.

Byloje yra dokumentas, iš kurio matosi, jog nukentėjusioji yra atsakovė civilinėje byloje, kurią 2006-05-29 iškėlė nuteistasis dėl 86749,50 Lt. priteisimo iš E. Z. (t. 4, b.l. 5-6). Tauragės r. apylinkės teisme byla dėl paskolos išieškojimo dar neišnagrinėta. Sprendžiant iš dokumento (t. 4, b.l. 126), baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę civilinei bylai. Vien tai leidžia manyti, kad E. Z. neginčijamai turi interesą pasunkinti A. S. padėtį baudžiamajame procese. Jos pareikštasis civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje (jis, beje, iš dalies buvo patenkintas) taip pat leidžia galvoti apie nukentėjusiosios norą pateikti įvykius taip, jog atrodytų, kad A. S. padarė jos atžvilgiu nusikalstamus veiksmus.

Šį epizodą liečiantys įrodymai, gynėjo nuomone, nepakankami, jog galima būtų neabejotinai teigti, kad A. S. atliko veiksmus, numatytus BK 294 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusiąją, tiek jos artimuosius apklausė tik ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas. Pagal BPK 276 str. 4 d. nuostatas taip užfiksuoti įrodymai savarankiškos įrodomosios galios neturi ir gali būti naudojami byloje esantiems įrodymams patikrinti.

Teisiamajame posėdyje E. Z. pareiškė, jog A. S. tiesiogiai jai negrasino, tik SMS žinutėmis, tačiau žinučių teksto byloje nėra. Tiesa, teisme ji nurodė, kad mama jai buvo sakiusi, jog A. S. pastarajai grasino, tačiau pati liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kiti įrodymų šaltiniai nepatvirtino, todėl liudytojos apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės negalėjo turėti įrodomosios galios, be to užrašytieji parodymai buvo pakankamai nenuoseklūs. Pirmosios instancijos nuosprendyje šiuo įrodymų šaltiniu lyg ir nesiremiama, tačiau jame paminėtas atpažinimo pagal nuotraukas protokolas (t. 3, b.l. 25-27), kuriame tariamai užfiksuota, jog E. P. atpažino A. S., kaip asmenį, grasinusį negrąžinus pinigų susprogdinti namus.

Minėto procesinio veiksmo įrodomoji reikšmė, gynėjo manymu, pakankamai abejotina.

Atpažinimas buvo atliekamas liudytojos namuose, ten pat ir vos ne tuo pačiu metu A. S. nuotrauka atpažinti buvo rodoma liudytojos anūkui M. L. (t. 3, b.l. 15-17). Matosi, kad abiems liudytojams buvo parodyta ta pati lentelė, tik M. L. jos parodymas įformintas anksčiau, E. P. - vėliau, tačiau tai nepašalina abejonės, jog faktiškai procesinis veiksmas su abiem liudytojais buvo atliktas tuo pačiu metu, kad nebuvo imtasi priemonių vieną liudytoją izoliuoti, kol su kitu buvo daromas atpažinimas ir pan. Atrodo, jog tyrėjas norėjo sukurti objektyvumo įvaizdį ir E. P. protokole įrašė, kad A. S. nuotrauka lentelėje pažymėta Nr. 5, tačiau realiai jo nuotrauka buvo pažymėta Nr. 3, t.y. tuo pačiu, kokiu buvo parodyta M. L..

Pačios E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tokie prieštaringi, jog jais remiantis negalima būtų besąlygiškai konstatuoti bent vieną bylai reikšmingą aplinkybę. Iš to darytina išvada, kad asmens veiką kvalifikuojanti aplinkybė - psichinės ar fizinės prievartos nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui pavartojimas neįrodyta.

Nepasitvirtino teisme ir teiginys, jog A. S., vykdydamas savo tikrą teisę, pagrobė E. Z. priklausantį turtą.

Byloje yra 2003-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis (t. 3, b.l. 132), kurioje rašoma, kad E. Z. įmonė įsipareigoja iki 2004-10-23 parduoti A. S. prekes. Jų kiekis bei asortimentas neišvardyti. Sutartis nepripažinta negaliojančia, jos egzistavimą nukentėjusioji pripažino. Yra ir E. Z. išrašyta 2003-10-23 sąskaita-faktūra (t. 3, b.l. 133), kurioje padarytas įrašas, jog A. S. už elektros-buitines prekes sumokėjo 14000 Lt. Teisme nukentėjusioji pareiškė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta paskolos įteisinimui, tačiau tokią jos poziciją paneigia faktai, nes byloje yra įstatymų reikalavimus atitinanti 2003-11-28 paskolos sutartis, kurios galiojimui nereikėjo jokio papildomo įteisinimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad pati prekių nekrovė, tačiau liudytojas M. L. tokius jos žodžius teisme paneigė bei parodė, jog prekes į automobilį krovė ir jis su motina (t. 5, b.l. 137-138). Beje, nurodytas liudytojas teisme papasakojo ir daugiau dalykų, kurie prieštaravo nukentėjusiosios versijai. Pasak liudytojo, A. S. jam negrasino, priešingai, davė pinigų telefono sąskaitos papildymui, grįžimui į namus. Tai rodo, jog A. S. ir E. Z. santykiai buvo ne tokie, kurie susiklosto tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Teisme E. Z. neneigė, kad A. S. davė jai pinigų, jog ji pasiimtų verslo liudijimą. Beje, paimtų prekių kaina yra žymiai mažesnė už E. Z. įsipareigojimus pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Civilinėje teisėje galioja principas, kad sutartys turi būti vykdomos. Šiuo atveju byloje nėra informacijos, jog susitarimų vykdymas iš civilinės teisės reguliavimo sferos peraugo į baudžiamaisiais įstatymais reguliuojamus santykius. Po taip vadinamo savavaldžiavimo, kuris tariamai vyko 2004 m. balandžio-gegužės mėn., 2004-11-28 E. Z. ir A. S. geranoriškai susitarė pratęsti paskolos sutarties terminą iki 2005-11-28.

Pirmosios instancijos teismui reikėjo svarstyti, ar A.S. veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso bei kitais teisės aktais garantuoti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principai, ar dėl tokio pažeidimo nukentėjusioji galėjo laisvai naudotis savo teisėmis, ar galima A. S. veiksmus laikyti teisės pažeidimu ir ne bet kokiu, tačiau esminiu, ar dėl tokio jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nukentėjusiajai padaryta didelė žala, nes būtent šis požymis skiria Baudžiamajame kodekse numatytą savavaldžiavimą nuo administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 188 str. rašoma, kad administracinė atsakomybė atsiranda tam, kas savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. rašoma, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai. CK 1.39 str. suteikia asmeniui teisę ginant savo civilines teises pasinaudoti savigyna. Svarbu tik, jog savigynos būdai bei priemonės atitiktų teisės pažeidimo pobūdį. Gynėjo nuomone, kad visa tai, ką padarė A. S., tebuvo visiškai normalūs skolininko ir kreditoriaus, tiekėjo ir prekių gavėjo santykiai. Duomenų, paneigiančių tokį manymą, byloje nėra. Dėl to A. S. pagal BK 294 str. 2 d. turėtų būti išteisintas.

Gynėjas nurodo, kad skunde išdėstyti motyvais patvirtinama, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, nes neįrodyta, kad A. S. padarė nuosprendyje išvardytas nusikalstamas veikas, todėl turėtų būti panaikintas bei priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmininkaujančio pranešimą, nuteistojo gynėją, nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 22 str. apibrėžia kaltinamojo sąvoką bei kaltinamojo asmens teises nuo to momento, kuomet prokuroras priima kaltinamąjį aktą. Įstatymas numato, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, gauti kaltinamojo akto nuorašą, teisme susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, teikti prašymus ir kt. Kaltinamuoju aktu (BPK 23 str.) įvardijamas prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo byloje baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas bei baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, kuriuo apibendrinamas visas ikiteisminio tyrimo darbas konkrečioje baudžiamojoje byloje ir nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas ypač kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato Lietuvos Respublikos BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Be šių reikalavimų išpildymo nėra galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d. nuostatą, pagal kurią kaltinamasis turi teisę žinoti kuo jis kaltinamas, o tuo pačiu turėtų galimybę realizuoti savo procesines teises, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 7,8 d., t.y. teisę, kad būtų skubiai ir nuodugniai pranešta jam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kas sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti gynybai.

Kaltinamajame akte buvo surašytas kaltinimas A. S., numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y., kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, gaunamas kaip PVM, nuo 2005-04-01 iki 2005-07-01, žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) nepirko statybos-remonto darbų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir jų UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijai nepardavė, nes tuos darbus atliko kiti asmenys, kurių veikla nebuvo įforminta, suklastojo penkias statybos-remonto darbų įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinančias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB (duomenys neskelbtini) statybos-remonto paslaugas už 147871,43 Lt., tame skaičiuje 22556,65 Lt. PVM. Kaip toliau nurodyta kaltinamajame akte, paprašytas UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijos direktorės ir pagal jos pateiktus duomenis kitų asmenų atliktų darbų įteisinimui UAB (duomenys neskelbtini) vardu atspausdino, t.y. suklastojo įrašydamas į jas žinomai melagingus duomenis, tris serijos EKO sąskaitas-faktūras: 1)2005-04-29 Nr. 000002, 2)2005-05-06 Nr. 000003, 3)2005-05-30 Nr. 000004, kuriose buvo nurodyta padarytų darbų suma - 98299,5 Lt, ir dvi serijos EKO PVM sąskaitas-faktūras: 1)2005-06-21 Nr. 000007, 2)2005-06-30 Nr. 000008, kuriose buvo įrašyta UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijai parduotų darbų suma - 55596 Lt, tame skaičiuje 8480,75 Lt PVM.

Po to, kaip nurodyta kaltinamajame akte, savo parašu A. S. patvirtinęs šešis serijos SAA UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderius: 2005-05-02 Nr.7767735, 2005-05-05 Nr. 7767736, 2005-05-30 Nr. 7767737, 2005-05-30 Nr. 7767738, 2005-06-30 Nr. 7767747 ir 2005-06-30 Nr. 7767748, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijos gautus 132713,33 Lt už neva atliktus statybos-remonto darbus, bei UAB 9duomenys neskelbtini) sanatorijai pervedus 2005-05-20 pavedimu Nr. 05-344 į UAB (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas" esančią sąskaitą 21182,18 Lt, apgaule įgijo 8480,75 Lt, gautų kaip PVM.

Tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - 8480,75 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, gautų kaip PVM.

Esant tokiai kaltinimo formuluotei, nėra galimybės suprasti, kokius nusikalstamus veiksmus atliko A. S.. Iš šio kaltinimo sektų, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š. pateikė A. S. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai atliktus statybos-remonto darbus ir paprašė suklastoti sąskaitas-faktūras. O tuo pačiu kartu su A. S. klastojo kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi jos parašai yra UAB (duomenys neskelbtini) išrašytuose kasos pajamų orderiuose. Esant tokioms aplinkybėms, pagal kaltinimą A. S., V. Š., žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių darbų sanatorijoje neatliko, pervedė 2005-05-20 pavedimu Nr. 05-344 į UAB (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“ esančią sąskaitą 21 182,18 Lt., o A. S. tariamai už atliktus statybos-remonto darbus grynaisiais pinigais perdavė 132 713,33 Lt. Iš kaltinimo suprantama, kad tai nebuvo asmeniniai V. Š. pinigai, o lėšos priklausiusios UAB „Sūrutis“, tačiau V. Š. teigė, kad A. S. ji pinigų nedavusi, todėl pinigų dingimo ar jų kažkieno pasisavinimo klausimas yra visiškai nepaaiškinamas.

Tokiu būdu, iš kaltinamajame akte esančio kaltinimo A. S., yra visiškai neaišku, koks yra sąryšis tarp jam inkriminuojamų 8480,75 Lt. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, gautų kaip PVM iš UAB (duomenys neskelbtini) sanatorijos ir kaltinime paminėtų 22 556,65 Lt. PVM, kurie buvo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini). Iš tokio kaltinimo formulavimo yra visiškai neaišku, kaip A. S. šią veiką padarė, koks šios nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į neaiškumus dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiko, o būtent, 21182,18 Lt. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesti 2005-05-20 pavedimu Nr. 05-344, tačiau UAB (duomenys nesklebtini) į PVM mokėtojų registrą Kauno apskrities VMI sprendimu įrašyta tik 2005-06-13, kaltinime nurodyta, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašytos 2005-06-21 ir 2005-06-30. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pervestus pinigus A. S. iš sąskaitos paėmė 2005-05-27, tai rodo, kad pridėtinės vertės mokestis į pavedimą įtrauktas būti negalėjo, o taip pat negalėjo būti ir pasisavintas. Kai buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir pagal jas UAB (duomenys neskelbtini) sanatorija sumokėjo 55596 Lt, tame skaičiuje 8480,75 Lt PVM, kaip nurodoma kaltinamajame akte, pinigai realiai nebuvo mokami, todėl nebuvo galimybės užvaldyti pridėtinės vertės mokestį. Šioje kaltinimo dalyje nėra aiškiai suformuluota, kada A. S. savo naudai įgijo svetimą turtą, ar kai UAB (duomenys neskelbtini) sanatorija pervedė pinigus, ar kada jis juos paėmė iš vadovaujamos įmonės sąskaitos, ar tada, kai buvo įformintas 55596 Lt. perdavimas.

Kolegijos nuomone, taip pat nėra aiški su savavaldžiavimu (BK 294 str. 2 d.) susijusi kaltinimo dalis. Joje teigiama, jog A. S. savavališkai vykdė savo tikrą ir pripažįstamą, bet nerealizuojamą, teisę susigrąžinti 30000 Lt paskolą, bet kartu nurodoma, kad jis pagrobė nukentėjusiosios pasą ir turtą. Turto grobimas yra veika, išeinanti už savavaldžiavimo ribų. Savavaldžiavimo kaltinimo formulavimas turi būti tikslus, nedviprasmiškas, neįvardinantis savyje dvi nusikalstamas veikas, t.y. neišplečiantis kaltinimo į kitas nusikalstamas veikas, priešingu atveju, kaltinamasis praranda galimybę naudotis savo, kaip kaltinamojo teisėmis, t.y. žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo kokio kaltinimo, realizuodamas savo teisę į gynybą, jis turi gintis.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, esant situacijai, kuomet surašant kaltinamąjį aktą keičiasi baudžiamojo įstatymo redakcija, privalu nurodyti baudžiamojo įstatymo redakciją galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, nes priešingu atveju, kaltinimo formulavimo netapatumas gali pabloginti kaltinamojo teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamasis aktas, neatitiko BPK 219 str. numatytų reikalavimų dėl netikslių, neaiškių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymo bei jų formulavimo kaltinamajam A. S.. Tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, o tuo pačiu buvo pažeistos A. S., kaip kaltinamojo, teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas bei tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti trūkumų apeliacinėje instancijoje, dėl kaltinamojo akto surašymo pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, tai trukdo nagrinėti bylą. Nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui.

Apeliacinėje instancijoje kiti skunde išdėstyti apeliacinio skundo motyvai dėl A. S. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.,

nutarė:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato R.Girdziušo apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 294 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, perduoti prokurorui, dėl BPK 219 str. reikalavimus, atitinkančio kaltinamojo akto surašymo.