Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-408/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
1-141-408/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00615-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nukentėjusysis
G. C.
Kaltinamasis
D. V., P. G.
Advokatai
Angelė Fominienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-408/2015Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00615-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Jūratei Juknevičienei, Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nukentėjusiam G. C., kaltinamiesiems D. V., P. G., jo gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Mindaugui Vagoniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2013-05-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-03-25, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Taikos pr. 79-20, Kaune, dirbantis UAB :Šepsta“, teistas : 1) 2013-04-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) bauda; 2) 2013-12-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimu. Vadovaujantis LR BK 64¹, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 8 mėnesių laisvės apribojimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2014-05-10 apie 3 val. Kovo 11-osios gatvėje, prie namo Nr. 112, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su P. G., iš anksto susitarė apiplėšti nukentėjusįjį G. C.. Jis palydėjo nukentėjusįjį iš naktinio baro į lauką, prieš tai P. G. informavęs rankos prisilietimu apie nusikaltimo pradžią, dėl ko pastarasis taip pat išėjo iš baro į lauką, kur panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, suduodant ne mažiau dviejų smūgių į galvą, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, kraujosrūvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas, bei muštines žaizdas lūpose, kraujosrūvą kairio žasto srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, atėmė iš nukentėjusiojo turtą: rankinę 200 Lt vertės, su joje buvusiu G. C. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu ir AB „SEB“ banko mokėjimo kortele, G. C. policijos pareigūno tarnybiniu pažymėjimu, G. C. leidimu nešioti šaunamąjį ginklą, G. C. konvojuotojo pažymėjimu, G. C. tarnybinio ginklo kortele, automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentu ir automobilio leidimu, 100 Lt, automobilio raktu su pulteliu bendros 50 Lt vertės, 4 vnt. raktų bendros 40 Lt vertės su pakabuku 20 Lt vertės, tokiais bendrais savo ir P. G. veiksmais pagrobė svetimą G. C. priklausantį turtą bendros 410 Lt vertės, padarydamas kartu su P. G. nukentėjusiajam 410 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis P. G. 2014-05-10 apie 3 val. Kovo 11-osios gatvėje, prie namo Nr. 112, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su D. V., iš anksto susitarus apiplėšti nukentėjusįjį G. C., t.y. D. V. palydėjus nukentėjusįjį iš naktinio baro į lauką ir informavus jį rankos prisilietimu apie nusikaltimo pradžią, pats išėjo iš paskos ir panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, suduodamas jam ne mažiau dviejų smūgių į galvą, padarydamas kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, kraujosrūvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas, bei muštines žaizdas lūpose, kraujosrūvą kairio žasto srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, po ko D. V. atėmė iš nukentėjusiojo turtą: rankinę 200 Lt vertės, su joje buvusiu G. C. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu ir AB „SEB“ banko mokėjimo kortele, G. C. policijos pareigūno tarnybiniu pažymėjimu, G. C. leidimu nešioti šaunamąjį ginklą, G. C. konvojuotojo pažymėjimu, G. C. tarnybinio ginklo kortele, automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentu ir automobilio leidimu, 100 Lt, automobilio raktu su pulteliu bendros 50 Lt vertės, 4 vnt. raktų bendros 40 Lt vertės su pakabuku 20 Lt vertės, tokiais bendrais savo ir D. V. veiksmas pagrobė svetimą G. C. priklausantį turtą bendros 410 Lt vertės, padarydamas kartu su D. V. nukentėjusiajam 410 Lt turtinę žalą.

Tuo abu kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad pripažįsta, jog būdamas girtas paėmė rankinę, po to kaip P. G. sumušė G. C.. Nurodė, kad iš baro jis išėjo su G. C.. Paskui juos iš karto išėjo ir P. G.. Jie nukentėjusįjį sekė kartu. Priartėjęs P. G. nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvą, dėl ko nukentėjęs nukrito. Tada jis nuo nukentėjusiojo nuėmė rankinę ir abu nuėjo. Jis pats nešėsi rankinę. Abu atėjo prie kavinės, kur apžiūrėjo pagrobtą rankinę. Jis pats iš rankinės išėmė 20 Lt. Daugiau buvo pinigų nerado. Ar ką nors paėmė P. G. jis neatsimena. Tada rankinę jis perdavė Aistei, nes išsigando, pamatęs, kad joje yra policininko pažymėjimas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nusikaltimo metu buvo girtas.

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad tikslo apiplėšti nukentėjusį G. C. jis neturėjo. Pripažįsta, kad sudavė jam smūgį, tačiau sudavė todėl, kad prieš tai su juo sukonfliktavo. Jokių daiktų iš G. C. jis neturėjo tikslo paimti. Rankinę su daiktais iš nukentėjusiojo paėmė D. V., kuris ir pasiūlė paauklėti G. C.. Jis būdamas įsižeidęs sutiko, bet girtas tikrai nebuvo, pats aplinkoje orientavosi gerai, suprato kas vyksta ir ką daro, sutiko eiti su D. V. kartu, kad galėtų G. C. atsilyginti smurtu už tarpusavio konfliktą. D. V. pasakė, jog informuos, kada galės sumušti G. C.. Tikslo apiplėšti nukentėjusįjį jis neturėjo, net tokios minties nebuvo. Po kažkurio laiko, D. V. su nukentėjusiuoju atsistojo ir ėjo link išėjimo, jam davė suprasti, kad eitų paskui nukentėjusįjį. Išėjęs, jis greitu žingsniu prisivijo D. V. ir G. C., bei nieko nesakęs nukentėjusiajam iš nugaros kumščiu sudavė vieną smūgį į kaklo – galvos sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. D. V. buvo greta. Daugiau smūgių jis nesudavė, apsisuko ir pradėjo nuo jų eiti. Atsisukęs pamatė, kad D. V. lupa nuo nukentėjusiojo rankinuką. Suprato, kad nori jį pavogti. Jis vogti neketino, su D. V. apie tai nesitarė. Po to jis atėjo prie kavinės, kur jo laukė draugas Karolis, pasakė jam, kad reikia greičiau dingti. Kitą dieną toje pačioje kavinėje jis susitiko su D. V., kuris pasakė, kad vakar jis sumušė policininką. Priekaištavo D. V. dėl rankinuko vagystės. Labai gailisi sumušęs G. C., tačiau neprisipažįsta jį apiplėšęs. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji D. V. ir P. G. kaltais prisipažino tik dalinai, tačiau jų kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo G. C. parodymais ir byloje esančiais dokumentais.

Nukentėjęs G. C. parodė, kad įvykio neatsimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus. Iš jų matyti, kad 2014-05-09 vėlai vakare jis vienas atėjo į barą, esantį Kovo 11-osios g., netoli namo Nr. 114, Kaune. Atėjęs, jis su savimi turėjo juodos spalvos rankinę. Bare jis gėrė alų, bendravo su nepažįstamais asmenimis. Būnant bare jokių konfliktų neįvyko. Po kurio laiko jis iš baro išėjo. Rankinę nešėsi su savimi. Išėjęs jis pašalinių asmenų nepastebėjo. Netoli namo Nr. 112 galinės laiptinės staiga pajuto smūgį iš nugaros į galvos pakaušio sritį. Smūgis buvo stiprus, nuo jo jis prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis pamatė, kad yra ligoninėje, kaip paaiškėjo Kauno klinikose. Paaiškėjo, kad yra sužalotas, sužalojimai buvo veide, galvoje ir kitur. Ligoninėje jam susiuvo sužalojimus lūpose, suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir išleido į namus. Jis pasigedo su savimi buvusios rankinės. Vėliau jam rankinė buvo sugrąžinta policijos pareigūnų, nesugrąžinti tik 100 Lt. Sugrąžintas jam priklausantis turtas nesugadintas, naudojimui tinkamas. Dėl blogos sveikatos nėjo į darbą. Po patirtų traumų tiek anksčiau, tiek dabar blogai jaučiasi, vargina galvos skausmai, sumažintas darbingumas, atminties sutrikimai. Ir dabar gydosi pas šeimos gydytoją, geria vaistus skatinančius smegenų veiklą. Įvykio metu įtariamųjų nematė, jie prisiartino iš nugaros, todėl apibūdinti negali (1 t., b. l. 32).

Liudytoja R. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " kavinėje, kuri turi baro statusą. 2014-05-09 ji darbą pradėjo nuo 19 val. apie tai, kad jos darbo metu prie baro buvo rasta rankinė su vyro dokumentais buvo girdėjusi iš lankytojos A.. Taip pat jai buvo žinoma, kad A., kuri rado rankinę ją perdavė policijos pareigūnams. Tai, kad rankinės savininkas buvo sužalotas ir iš jo buvo atimta rankinė ji sužinojo, tik apklausos metu. Kas galėjo sužaloti policijos pareigūną ir iš jo atimti rankinę nežino, kadangi paties įvykio ji nematė. Tiesa iš rastos rankinės ji sužinojo, kad daiktų savininkas yra policijos pareigūnas. Kelintą valandą į barą atėjo policijos pareigūnas, ji negali pasakyti, nes tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti po vidurnakčio. Ar jis atėjo vienas į barą ar su savo draugais negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio, tačiau jis iš pradžių su kažkokiu vyriškiu gėrė baro kairėje pusėje prie esančio staliuko. Vėliau jis persėdo prie baro dešinėje esančio staliuko, prie kurio sėdėjo jos įvardinta mergina Aistė, bei vaikinas kuris jai yra žinomas kaip „D." (nuolatinis baro klientas) ir dar galimai du vaikinai, kurių vienas buvo labai stambaus sudėjimo, jį įvardino „Storu". Iš šios kompanijos pagal jos trumpą darbo laikotarpį ji pažįsta tik D. ir A., kitus du yra mačiusi ir anksčiau, tačiau jie nėra dažni lankytojai, todėl jų nei vardų nei pravardžių nežino. Ką jie visi tą vakarą gėrė ir iki kelintos valandos gėrė, ji nežino, nes neatsimena. Pareigūnas buvo jau pakankamai apgirtęs ir jai susidarė vaizdas, kad juo galimai kiti jo sugėrovai naudojasi prašydami nupirkti cigarečių ir degtinės. Bare jokių muštynių nebuvo, kiek jie bendravo jokių išsišokimų ar nesusipratimų, agresyvaus bendravimo nebuvo. Kada ji sužinojo, kad buvo rasta rankinė, tik tada atkreipė dėmesį, jog bare nėra pareigūno. Kokie asmenys tuo metu buvo ar galėjo būti bare, ji neprisimena. A. pakvietė ją ir pasakė, kad prie baro rado rankinę, Liepė jai paskambinti į policiją ir pranešti, kad rado rankinę. A. ji pasakė, kad neskambins, nes ryt ateis rankinės savininkas ir pats atsiims rankinę. Tačiau po kurio laiko A. atėjo prie baro ir paėmė iš jos rankinė nurodydama, kad ji pati paskambins į policiją. Kada ji kalbėjosi su A., tai matė, kaip nuo Kovo 11-osios 114-to namo ateina D.. Jai pasirodė, kad jis yra labai sunerimęs ir labai susinervinęs. D. rankos buvo apdaužytos (numušti šviežiai krumpliai). Ar jie galėjo būti sužaloti muštynių metu ar kaip jis bare rankomis trankėsi girtas į sienas negali pasakyti, paties įvykio ji nematė. Kaip A. perdavė policijai rankinę nematė, galimai ji rankinę perdavė lauke. Bare dar kurį laiką pabuvo A., D. ir Storas, tačiau ketvirto vaikino galimai jau nebuvo. A. keletą kartų žiūrėdama į D. su „Storu" pasakė, kad ištraukė jų šiknas. Ką A. turėjo galvoje tai sakydama ji nežino.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos A. B. parodymus, iš kurių matyti, kad 2014-05-09 vakare nuo 20 val. ji buvo naktiniame bare, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ten ji vartojo alkoholinius gėrimus, buvo su pažįstamais asmenimis: D., V., J., asmenų anketinių duomenų žino tik vardus. Su šias asmenims ji susitinka tik bare daugiau jokių santykiu su jais neturi. Būdama bare, po vidurnakčio 2014-05-10 apie 3 val. ji išėjo į lauką parūkyti, ar buvo kitų asmenų, ji nepastebėjo. Priėjus arčiau vaistinės, kuri yra tam pačiam pastate tik arčiau (duomenys neskelbtini), namo, ji ant žemės pamatė gulinčią rankinę vyrišką, juodos spalvos. Ji minėtą rankinę paėmė, atidarė ją, kadangi norėjo pažiūrėti kieno ji, pamatė joje policijos pareigūno pažymėjimą, tuomet ji grįžo su taše į barą ir padavė ją pardavėjai, tuomet pagalvojo kad reikia ją atiduoti iškarto, tuomet ji pardavėjos paprašė, kad ji atiduotų rankinę ir paskambino į policiją. Kas buvo rankinėje daugiau nežiūrėjo, kokie buvo dokumentai ar daiktai, ji nežino. Atvažiavus policijos ekipažui, ji atidavė rankinę. Ji minėtą rankinę rado, kokiomis aplinkybėmis ji ten atsirado jai nėra žinoma (1 t., b. l. 40).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014-09-19 įtariamojo P. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykio vietoje patvirtino savo parodymus. (1 t., b. l. 117-120).

Iš 2014-05-10 G. C. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-05-09 apie 23 val. 30 min. plėšimo metu iš jo buvo pagrobta vyriška rankinė su viduje buvusiais jo vardu išduotais asmens dokumentais, grynaisiais pinigais, dėl ko patyrė 300 litų turtinę žalą (1 t., b. l. 1).

Iš 2014-05-16 specialisto išvados Nr. G 1092/14(02) matyti, kad G. C. nustatyta kraujosrūva su nubrozdinimu kaktos dešinėje, kraujosrūva dešinės akies vokuose, kraujosrūvos bei muštinės žaizdos lūpose. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) kontaktų: vienas – į veido dešinę pusę, padarant kraujosrūvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, kraujsorūvą dešinės akies vokuose; vienas – į burnos sritį, padarant kraujosrūvas bei muštines žaizdas lūpose. Kraujosrūvos, muštinės žaizdos padarytos buku (-ais) daiktu (-ais); nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu (-iais ) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 15).

Iš 2014-10-17 specialisto išvados Nr. pG 2731/14(02) matyti, kad G. C. nustatyta kraujsorūva su nubrozdinimu kaktos dešinėje, kraujosrūva dešinės akies vokuose, kraujosrūvos bei muštinės žaizdos lūpos, kraujsorūva kairio – žasto srityje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozęs – galvos smegenų trauminė liga, galvos smegenų sukrėtimas, lėtinis potrauminis galvos skausmas – nustatytos remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant specialiais tyrimais patvirtintų objektyvių pakitimų. Skausmas, pykinimas bei kiti nusiskundimai – neobjektyvūs, gali būti ir netrauminės kilmės. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, bei remiantis taisyklėmis diagnozės – galvos smegenų trauminė liga, galvos smegenų sukrėtimas, lėtinis potrauminis galvos skausmas – bei kiti tiriamojo nusiskundimai nekvalifikuojami, negali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Guzas pakaušio kairėje gali būti ir netrauminės kilmės, todėl, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, jų kvalifikuoti netikslinga (1 t., b. l. 20-21).

Iš 2014-05-10 Kauno AVPK PER 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-05-10 adresu, (duomenys neskelbtini) prie naktinio baro, A. B. perdavė rankinę. Rankinė pristatyta į Dainavos PK. Nustatyta, kad rankinėje buvo G. C. dokumentai ( 1 t., b.l. 23 ).

Iš 2014-06-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. B. pateikti daiktai, dokumentai, daiktai priklauso G. C. (1 t., b. l. 24-25).

Iš 2014-06-10 pakvitavimo matyti, kad G. C. grąžinti jo daiktai, dokumentai (1 t., b. l. 27).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014-05-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-12).

Iš 2014-05-13 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. J. pateikė kavinės vaizdo stebėjimo kameros įrašą (1 t., b. l. 43).

Iš 2014-09-18 vaizdo stebėjimo kameros įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įraše matosi, kaip G. C. išeina iš kavinės, jam iš paskos eina D. V., kuris ranka kepšteli P. G. (1 t., b. l. 44-45).

LR BK 180 str. 1 d. įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų D. V. ir P. G. nusikalstama veika, nes jie, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą – G. C. priklausantį turtą. Tokie kaltinamųjų veiksmai G. C. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Kaltinamasis D. V. teigė teisme pripažįstą kaltę dėl vagystės iš G. C., o P. G. dėl G. C. sumušimo, tačiau nepripažįsta iš jo atėmęs rankinę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis P. G. mušė G. C., o D. V. paėmė jo rankinę. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad smurtas buvo vartojamas nukentėjusiojo atžvilgiu. Smurto pasekmė, nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas specialisto išvada. Akivaizdu ir tai, kad smurtas buvo naudojamas siekiant pagrobti turtą, smurto naudojimo metu buvo pasikėsinta užvaldyti nukentėjusiojo turtą, tai yra rankinę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. Šioje byloje nustatyta, kad tuo pačiu metu buvo naudojamas tiek smurtas, tiek turto grobimas. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika atitinka BK 180 str. numatyto nusikaltimo požymius. Nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamieji D. V. ir P. G. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. požymius, kurie atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas.

Kaltinamųjų D. V. ir P. G. parodymus, kad vienas iš jų tik padarė vagystę, o kitas chuliganiškus veiksmus ir nepagrobė P. C. rankinės, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jų gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą.

Taigi esant tokiam duomenų visetui, kuris patvirtina detalius nukentėjusiojo P. C. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes ir turto praradimą, teismas priimdamas nuosprendį vadovaujasi ir remiasi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Todėl teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamieji D. V. ir P. G. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Dėl bausmių skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstamą veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamųjų asmenybes.

Abu kaltinamieji teisti, administracine tvarka bausti, psichikos sveikatos centre neregistruoti, priklausomybės ligų centre neregistruoti.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami girti.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų D. V. ir P. G. V. asmenybes, į tai, kad jie anksčiau teisti už nusikaltimų padarymą, jog išvadų nepadarė, jiems už padarytą nusikaltimą turėtų būti skirtina straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšis – laisvės atėmimas. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartis Nr. 2K-488/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamiesiems D. V. ir P. G. bus pasiekti be realaus laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nors abu kaltinamieji nusikalto jau būdamas teisti, tačiau nagrinėjamu atveju jie padarė nusikaltimą tarpusavio išgertuvių metu, be to, pats nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholį, o sunkių ir negrįžtamų pasekmių dėl jam padarytų sužalojimų nekilo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. šiuo metu serga sunkia liga, jam reikalinga operacija, P. G. dabartiniu metu dirba, augina mažametį vaiką. Seka išvada, kad kaltinamiesiems atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, tai blogai atsilieptų D. V. sveikatai, o P. G. sugyventinei būdų daug sudėtingiau vienai rūpintis ir išlaikyti mažametį vaiką. Iš to seka išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, jų atžvilgiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

LR BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 str. 2 d. 6, 8 p. numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys D. V. ir P. G. elgesiui teigiamą įtaką.

Kardomosios priemonės - įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).

Nukentėjęs G. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12050 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 litų bylos vedimo išlaidų.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis ieškovas kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų D. V. ir P. G. veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Nustatyta, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamųjų pagrobtų daiktų ir gydymo patyrė 215 Eur turtinę žalą, todėl ši žala pilnai priteistina iš E. D. V. ir P. G..

Pagal LR CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, pažeminimą ir nepatogumus. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis G. C. nustatytinas 1200 Eur priteisiant šią sumą iš plėšimą padariusių kaltinamųjų (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

LR BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1 d. 1 p., 2 p. numatytus atvejus.

LR BPK 51 str. 1 d. 4 p. imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kai nagrinėjant bylą kaltinamasis yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Įstatymų leidėjas numatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, negalinčiam savarankiškai įgyvendinti visų įstatyme jam suteiktų teisių, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą sulaikyme – nuo 2014-05-15 iki 2014-05-15.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo G. C. civilinį ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš D. V. ir P. G. solidariai 215 (du šimtus penkiolika) Eur turtinės ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. C..

Daiktinius įrodymus - kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotine – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas