Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, atsakovui UAB „Renus invest“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. Z. ir N. V. F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Renus Invest“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. Z. ir N. V. F.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1.2. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko UKRAINOJE (kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - UKRAINOS nacionalinis draudikų biuras (MOTOR (TRANSPORT) INSURANCE BUREAU OF UKRAINE (MTIBU)) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3711,75 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

1.3. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo UKRAINOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3711,75 EUR (6 priedas). Ieškovas, sumokėjęs UKRAINOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti UKRAINOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3711,75 EUR. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

1.4. Patektu dubliku ieškovas savo ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad Biuro pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Ukrainos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Ukrainoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą.

1.5. Biuras pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Ukrainoje. Tuo tarpu, atsakovas apsiriboja vien tik nepagrįstomis abejonėmis ir kritika. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Ukrainos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Ukrainos teisės aktų nuostatomis.

1.6. Atsakovo pateikta transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis bei jos tikrumas kelia didelių abejonių, kadangi kyla klausimas, iš kur ir kokiu pagrindu atsakovas (tariamai, atsakovo teigimu, nebūdamas transporto priemonės valdytojas) gavo minėtą sutartį. Be to, sutarties šalys nepateikė patvirtinimų, kad minėta sutartis buvo tikrai jų pasirašyta. Atsakovas VĮ „Regitra“ duomenis, eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės naudotojas, naudojęs minėtą transporto priemonę pagal nuomos sutartį, todėl, akivaizdu, kad eismo įvykio kaltininkas N. V. vairavo transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo pavedimu. 2016-12-01 nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas valdė transporto priemonę nuomos pagrindu, nebuvo panaikinta - ji galiojo.

2. 2020 m. lapkričio 13 d. byloje buvo gautas atsakovės atsiliepimas kuriuo atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1. Minėta automobilį, asmeninės nuosavybės teise, 2016-12-01 įsigijo Z. H., gim. (duomenys neskelbtini). UAB „Renus Invest“, Automobilio registracijos liudijime buvo nurodyta, kaip transporto priemonės valdytoja. Šis automobilis atsakovei niekada nepriklausė. 2018-07-10 šį automobilį H. Z. pardavė S. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis 2019-01-16 buvo perregistruotas Ukrainoje, S. Z. vardu. Apie Įvykusį eismo Įvykį atsakovui nebuvo nieko žinoma iki šis negavo dokumentų iš teismo, nes Įsigijęs minėtą automobilį S. Z. išvyko Į Ukrainą.

2.2. Nors ieškovas ir pateikė iš Ukrainos draudikų biuro gautus dokumentus, tačiau iš pateiktų dokumentų negalima spręsti, kas eismo įvykio metu buvo automobilio savininkas. Pateiktoje medžiagoje neužfiksuotos automobilio Audi nuotraukos po eismo įvykio. Nepridėtas N. V. F. paaiškinimas, nepridėta eismo įvykio schema, kas yra aktualu. Iš medžiagos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Audo A4. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). tačiau kitų duomenų apie automobilį nėra, nei kėbulo numerio, nei automobilio spalvos.

2.3. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos 2018-07-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio savininkė pardavė pirkėjui Z. S. nuosavybės teise priklausančią Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB „Renus Invest“ 2018-08-04 nebebuvo transporto priemonės valdytoj, nebuvo ir jos savininkė, todėl atsakovei nekilo pareiga, kaip automobilio savininkei ar valdytojai, jį apdrausti bei nekyla pareiga atlyginti šiuo automobiliu padarytą žalą. Tokia pareiga kyla S. Z., kuris tuo metu buvo automobilio savininkas.

2.4. Pateiktu tripliku atsakovė savo atsiliepimo reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad Šiuo atveju turėtų būti pateiktas pranešimas, siųstas Ukrainos teismo ar kitų institucijų, iš kurio turinio būtų galima susidaryti nuomonę, kad atsakovas yra informuojamas apie Ukrainoje vykstančius procesus. Šiuo atveju toks dokumentas į bylą nėra pateiktas. Atsakovas pabrėžia, kad apie žalos administravimo procesą ar patį eismo įvykį nieko nežinojo, kol negavo procesinių dokumentų iš teismo, todėl negalėjo dalyvauti žalos administravimo procese, būti aktyvus, kaip nurodo ieškovas, teikti prieštaravimus ar pastabas.

2.5. Iš pateiktos į bylą pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas nebebuvo ir minėtos transporto priemonės valdytojas, nes perėjus nuosavybės teisei kitam asmeniui nutrūko ir automobilio panaudos (nuomos) sutartis, todėl net jei atsakovui ir būtų praneštasis nebebūtų galėjęs teikti kokius nors prieštaravimus ar pastabas žalos administravimo procese. Registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės (ar valdymo) teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės (ar valdymo) teisių į transporto priemonę.

2.6. Ginčo automobilio nuosavybė, su visomis teisėmis ir pareigomis perėjo S. Z. dar iki eismo įvykio ir atsakovas minėtam asmeniui negalėjo duoti jokių nurodymų ar pavedimų, nes atsakovas nebebuvo transporto priemonės Audi A4 valdytojas, o S. Z. buvo minėtos transporto priemonės savininkas, todėl jokie pavedimai dėl automobilio valdymo negalėjo būti jam duodami. Šis asmuo ir taip pilnai valdė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Atsakovas taip pat neturi nieko bendro ir su N. V. F., šis asmuo nėra nei atsakovo darbuotojas, nei kaip nors kitaip susijęs su atsakovu, todėl duoti pavedimą vairuoti minėtą transporto priemonę šiam asmeniui atsakovas taip pat negalėjo.

2.7. Eismo įvykį sukėlė ne S. Z., o N. V. F.. Kokiu pagrindu šis asmuo valdė automobilį nėra aišku, todėl akivaizdu, kad dėl procesinės šalių padėties bus galima apsispręsti tik tada, kai į bylą bus įtraukti N. V. F. ir S. Z. bei gauti jų atsiliepimai į ieškinį.

Teismas konstatuoja:

3. 2018 m. rugpjūčio 4 d. Ukrainoje dėl N. V. F., vairavusio atsakovo nuomos sutarties pagrindu valdomą transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Autoįvykio metu automobilis Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė H. Z., įregistruotas naudotojas – atsakovė UAB „Renus Invest“ ir nebuvo draustas privalomuoju draudimu. 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie administruojamą žalą dėl šios eismo įvykio ir prašė pateikti informaciją.

4. 2016 m. gruodžio 1 d. sutartimi H. Z. šį automobilį išnuomojo atsakovei. Eismo įvykio metu buvo patirta žala, kurią Ukrainos nacionalinis draudikų biuras atlygino bei pateikė reikalavimą 3711,75 EUR sumai ieškovui. Ieškovas 2019 m. sausio 3 d. pavedimu šią sumą sumokėjo Ukrainos nacionaliniam draudikų biurui. Atsakovė šios ieškovo reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

5. Atsakovė teismui pateikė 2018 m. liepos 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp Z. H. ir Z. S., kurioje šalys susitarė dėl automobilio Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Atsakovė taip pat pateikė Ukrainoje išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuris liudija jog šis automobilis 2019 m. sausio 16 d. buvo užregistruotas Ukrainoje Z. S. vardu.

Dėl pareigos atlyginti žalą

6. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovė įvykio metu buvo transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota naudotoja, tačiau eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo N. V. F. Šio automobilio savininkė įvykio metu buvo Z. H.. Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 d. už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, t. y. ne atsakovė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė ginčo automobilį valdė pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, todėl šiuo pagrindu jai atsakomybė atlyginti ieškovo išmokėtą žalą nekyla.

8. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir dublike nurodo, kad reikalavimą atsakovei reiškia ne kaip asmeniui, nevykdžiusiam pareigos apdrausti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos), o kaip asmeniui, kuris davė pavedimą kitam asmeniui bei yra atsakingas už kito asmens padarytą žalą (CK 6.265 straipsnis), taip pat remiasi TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.265 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

10. Tačiau šiuo atveju visiškai sutiktina su atsakovės argumentu, jog ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie kokius nors atsakovės duotus nurodymus ar pavedimus eismo įvykį sukėlusiam N. V. F., nors ieškovas tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Įvertinus išdėstytą, ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

12. Teismas šioje byloje patyrė 41,43 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro į. k. 125709291 į valstybės biudžetą 41,43 Eur pašto išlaidų, sumokant šią sumą į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.