Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl naudojimosi tvarkos namų valda nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys bei teismo pranešimas atsiliepimui pateikti įteiktas atsakovui asmeniškai 2016-09-05, elektroninių ryšių priemonėmis, remiantis CPK 175¹ str. 10 d. nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad paveldėjimo ir dovanojimo pagrindais ieškovui nuosavybės teise priklauso 5/6 dalys gyvenamojo namo ir kitų namų valdos statinių bei įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovui J. J., minėtoje namų valdoje priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir visas 630 kv. m. žemės sklypas (e. b. l. 1-4, 6-8, 10-24). Ieškovas į bylą pateikė aukščiau minėtos namų valdos situacijos planą (GP-1) ir Aukštų planą (AS-1), kuriame indeksais pažymėtinos vietos, kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas, aprašydamas naudojimosi tvarkos projektą ieškinyje (e. b. l. 1-4, 5, 25).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-77/2011). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Iš ieškinio turinio spręstina, kad ieškovą su atsakovu (bendraturčiu) sieja konfliktiški santykiai – tarp bendraturčių atsiradusi trintis, kadangi atsakovas į aukščiau minėtą namų valdą atsikėlė gyventi po 17 metų pertraukos (e. b. l. 1-4). Apie gerą esamų bendraturčių santykį – teismas duomenų taip pat neturi (CPK 178 str., 185 str.), todėl laiko, kad yra pagrindas teismo sprendimu nustatyti namų valdos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, reikšdamas prieštaravimus dėl pateikto ieškinio pagrįstumo ar pateikdamas savo naudojimosi namų valda tvarkos nustatymo projektus. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas naudojimosi bendru turtu projektas atitinka ginčo šalių interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstas ir tenkintinas, todėl namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – namų valda), naudojimosi tvarka statiniais, įrenginiais ir žemės sklypu tarp bendraturčių nustatoma taip: A. J. individualiam naudojimui gyvenamajame name priskirti patalpas Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais: 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-13, 1-14, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, G-1.; J. J. individualiam naudojimui gyvenamajame name priskirti patalpas Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais:1-11, 1-12, 1-15, R-6.; Patalpas gyvenamajame name namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais:1-1, 1-2 ir 1-10 priskirti bendro naudojimo reikmėms, abiem bendraturčiams nustatant vienodas teises.

Žemės sklypo, kurio plotas 630 kv. m, 194 kv. m plote nustatyti servitutą, situacijos plane, pažymėta štrichais, kuris suteikia teisę ieškovui, kaip servituto turėtojui ir kiemo dangos (asfaltas ir betonas) bendraturčiui netrukdomai naudotis kiemo aikštele pagal viešpataujančio daikto paskirtį, įvertinus specifines sąlygas, sietinas su neįgalios bendraturčių motinos priežiūros poreikiais, taip pat leisti ieškovui A. J. netrukdomai prižiūrėti bei remontuoti sklypo perimetru einančią tvorą ir sklype esančias atramines sieneles bei kiemo inžinerinius tinklus (CK 4.124 str.,4.126 str.).

Atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsirengti laukujas duris į rūsio patalpą R-6 ir užmūryti esamų durų angą tarp patalpų R-1 ir R-6 ir įrengti atitvarą tarp patalpų 1-15 ir 1-14. Atsakovas įpareigotinas per 2 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti atskiras vidaus elektros energijos, gamtinių dujų, vandens tiekimo ir apskaitos sistemas, taip pat autonominį savo patalpų šildymą. Atsakovas įpareigotinas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgabenti savo asmeninius daiktus iš A. J. priskirtų naudotis patalpų. Nustatytina, kad ieškovas A. J. atsakovui J. J. priskirtą rūsio patalpą R-6 atlaisvina per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytina, kad namo fasado, stogo, kitų pastato priklausinių bendro naudojimo patalpų, kiemo dangų, sklypo tvoros, atraminių sienelių ir kiemo inžinerinių tinklų priežiūros ir remonto išlaidas bendraturčiai dalinasi pagal nuosavybės idealiąsias dalis: A. J. dengia 5/6 kaštų, J. J. – 1/6 kaštų. Ieškovui A. J. leistina savo lėšomis iš bendro naudojimo patalpos 1-10 įrengti liuką į pastogę ir iš bendro naudojimosi patalpos 1-2 įėjimą į rūsio laiptinę, kaip nurodyta aukštų planų brėžinyje.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 31,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 26) (CPK 80 str. 5 d., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti statinių, įrenginių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką tarp bendraturčių:

A. J. individualiam naudojimui gyvenamajame name priskirti patalpas Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais: 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-13, 1-14, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, G-1. J. J. individualiam naudojimui gyvenamajame name priskirti patalpas Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais:1-11, 1-12, 1-15, R-6. Patalpas gyvenamajame name namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais:1-1, 1-2 ir 1-10 priskirti bendro naudojimo reikmėms, abiems bendraturčiams nustatant vienodas teises.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio plotas 630 kv. m, 194 kv. m plote nustatyti servitutą, situacijos plane, pažymėta štrichais, kuris suteikia teisę ieškovui, kaip servituto turėtojui ir kiemo dangos (asfaltas ir betonas) bendraturčiui netrukdomai naudotis kiemo aikštele pagal viešpataujančio daikto paskirtį, įvertinus specifines sąlygas, sietinas su neįgalios bendraturčių motinos priežiūros poreikiais, taip pat leisti ieškovui A. J. netrukdomai prižiūrėti bei remontuoti sklypo perimetru einančią tvorą ir sklype esančias atramines sieneles bei kiemo inžinerinius tinklus.

Atsakovas J. J. įpareigojamas savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsirengti lauko duris į rūsio patalpą R-6 ir užmūryti esamų durų angą tarp patalpų R-1 ir R-6 ir įrengti atitvarą tarp patalpų 1-15 ir 1-14.

Atsakovas J. J. įpareigojamas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti atskiras vidaus elektros energijos, gamtinių dujų, vandens tiekimo ir apskaitos sistemas, taip pat autonominį savo patalpų šildymą.

Atsakovas J. J. įpareigojamas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgabenti savo asmeninius daiktus iš ieškovui A. J. priskirtų naudotis patalpų.

Įpareigoti ieškovą A. J. atlaisvinti atsakovui J. J. priskirtą rūsio patalpą R-6 per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad namo fasado, stogo, kitų pastato priklausinių bendro naudojimo patalpų, kiemo dangų, sklypo tvoros, atraminių sienelių ir kiemo inžinerinių tinklų priežiūros ir remonto išlaidas bendraturčiai dalinasi pagal nuosavybės idealiąsias dalis: A. J. dengia 5/6 kaštų, J. J. – 1/6 kaštų.

Leisti ieškovui A. J. savo lėšomis iš bendro naudojimo patalpos 1-10 įrengti liuką į pastogę ir iš bendro naudojimosi patalpos 1-2 įėjimą į rūsio laiptinę, kaip nurodyta aukštų planų brėžinyje.

Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.