Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-910/2007 m.

Teiseja Vitalija Vaivadiene Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

Vilnius, 2007 m. lapkricio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. K. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 07 27 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. ir jam paskirta 45 paru arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 11 d., apie 10.30 val., Vilniaus raj., kelio Vilnius – B.Voke 12 km 250 m, vairuodamas automobili „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti H. K., pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 68, 172 p. reikalavimus, t.y. vairuodamas automobili neblaivus, nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i kelio ir metereologines salygas, nesuvalde automobilio, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, kur susidure su priešpriešiais atvažiuojanciu A. G. vairuojamu automobiliu „C. V.“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) del ko „Audi 100 Avant“ automobilio keleiviams: L. M. buvo padaryta muštines žaizdos dešinio antakio ir smakro srityse, viršutinio I kairio danties lužis, juosmens dešines, skersines ataugos lužis, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui M. B. – muštine žaizda galvoje, poodine kraujosruva dešineje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešineje blauzdoje, nustatytas galvos smegenu sukretimas, dešines blauzdos pedos sanario raišcio patempimas, t.y. nežymiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „C. V.“ keleiviams G. G. – masyvi poodine kraujosruva kaktoje, galvos smegenu sukretimas ir kaires blauzdos nubrozdinimas bei sumušimas, t.y. nežymiai sutrikdyta sveikata, M. G. – sukeltas fizinis skausmas.

Nuteistasis nesutinka su etilo alkoholio kiekio traktavimu. Nurodo, kad puciant i alkoholio matuokli 2005 12 11 11.45 val., matuoklis parode 0,41 promile etilo alkoholio, o leidžiama alkoholio matuoklio paklaida 0,04 promiles. Vadovaujantis tuo, kad kilus abejonems del parodymu, jie turi buti aiškinami kaltinamojo naudai. Nuteistasis teigia, kad alkoholio matuoklio parodymai, esant paklaidai, po autoivykio buvo 0,37 promiles.

Skunde nurodoma, jog etilo alkoholio kiekio parodymams turejo itakos išgerti vaistai – karvalolas, kurio pagrindas 98 % yra etilo alkoholis. Nuteistasis mano, jog kalbant apie pakartotini tyrima, yra tik speliones, kurios nepatvirtintos užfiksuotais objektyviais duomenimis, nes nei 10.00 val. , nei 10.30 val., nebuvo vykdomi ir fiksuojami jo sveikatos bukles patikrinimai.

Taipogi nuteistasis mano, kad negalima remtis specialisto išvada Nr. G6026/06(01) , kadangi šioje išvadoje pamineti skaiciai yra išvestiniai ir pagristi spelionemis bei prielaidomis. Todel, nuteistojo nuomone, tokia išvada negali buti nei tiesioginiu, nei netiesioginiu irodymu, patvirtinanciu jo kalte, kadangi neatitinka LR BPK 20 str. reikalavimu. Apelianto nuomone, kadangi jo tariamas neblaivumas buvo nustatytas griežtai laikantis LR Vyriausybes 1996 01 15 nutarimu Nr. 92 „Del transporto priemoniu vairuotoju ir kitu asmenu neblaivumo ar apsvaigimo (girtumo) busenos nustatymo tvarkos patvirtinimo taisykliu“ , todel teisme turi buti pripažinta, kad 2005 12 11 eismo ivykio metu jo kraujyje buvo leistinas etilo alkoholio promiliu kiekis.

Nuteistasis teigia, jog jis del vairuotojo patirties stokos, neivertino, kad kelio danga buvo slidi, nepasirinko reikiamo greicio, todel sukele eismo ivyki, del kurio labai gailisi. Taip pat teigia, kad byloje yra daugiau nei dvi jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, šiuo metu atlieka privalomaja karo prievole, už kurios atlikimo vengima numatyta baudžiamoji atsakomybe.

Taip pat nuteistasis mano, jog realios laisves atemimo bausmes skyrimas neatitinka Lietuvos Respublikoje vykdomos bausmiu politikos. Nurodo, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu, kurios ivykdyti neturejo nei motyvo, nei tikslo, yra jauno amžiaus, neteistas.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 07 27 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemone budamas neblaivus ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio pasekoje vienam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dviems žmonems sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o dar vienam – sukeltas fizinis skausmas.

Aiškinantis autoivykio aplinkybes, buvo gautos specialistu išvados, kuriose pateikti skirtingi duomenys nustatant J. K. blaivumo lygi. Vertinant bylos duomenis, teismui svarbu nustatyti patikimus bylos duomenis, kurie sudaro pagrinda teisingoms išvadoms apie sukelusio ivyki asmens kalte.

Pagal LR BK 281 str. 8 d. yra laikoma, kad asmuo yra apsvaiges nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 bei daugiau alkoholio.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad girtumas J. K. buvo nustatinejamas du kartus ir abu kartus neviršijo leistinos normos.

Byloje yra užfiksuoti alkoholio matuoklio parodymai. 2005 12 11 11.45 val. tikrinant J. K. blaivuma, alkoholio matuoklis parode 0, 41 promile (b.l. 115).

Byloje esanti specialisto išvada Nr. T-A 9110/05(01) patvirtina, kad 2005 12 11 13.05 val. ištyrus J. K. krauja buvo rasta 0,34 promiles etilo alkoholio (b.l. 93).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. kraujyje nustatyta 0,34 promiles etilo alkoholio praejus nedideliam laiko tarpui po iputimo i alkoholio matuokli, kuris parode 0,41 promiles etilo alkoholio. Taciau alkoholio matuoklio rezultato paklaida gali buti 0,4 promiles. Darytina išvada, kad per toki trumpa laika promiliu kiekis J. K. kraujyje pasikeisti negalejo.

Taip pat negali buti pripažinta patikimu ir objektyviu irodymu specialisto išvada Nr.G6026/06(01) kuria apylinkes teismas grinde išteisinamaji nuosprendi. Išvadoje pamineta, kad 10.00 val. J. K. kraujyje galejo buti 0,5483-0,86075 promiliu etilo alkoholio, 10.15 val. – 0,523 – 0,7975 promiliu etilo alkoholio bei 10.30 val. 0,4816 – 0,694 promiliu etilo alkoholio (b.l. 105-106). Tokia specialisto išvada teismas nepagristai vertino kaip kategoriška, kadangi specialistas kategoriškai nepatvirtino, jog butent toks alkoholio kiekis J. K. kraujyje buvo ivykio metu. Specialisto išvadoje pamineti skaiciai yra išvestiniai, ši išvada nera patvirtinta užfiksuotais objektyviais duomenimis, todel teismas negalejo vadovautis spelionemis bei prielaidomis.

Pagal BK 281 str. 2 d. atsakomybe atsiranda tam, kas vairavo keliu transporto priemone budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu ir pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentejusiam asmeniui padaryta dideles turtines žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Teisejai irodymus turi vertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymais (LR BPK 20 str. 5 d.).

Europos Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. yra itvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas padares nusikaltima, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neirodytas pagal istatyma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. taip pat nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymo nustatyta tvarka ir pripažintas isiteisejusiu nuosprendžiu. Analogiška nuostata yra itvirtinta Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktu kaltumo irodymus, o abejones butu aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kolegija prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo J. K. kaltes irodymais pripažinti duomenys, kuriu kiekvienas atskirai ar kartu paemus, palieka abejoniu del nuteistojo kaltes, padarius jam inkriminuota nusikaltima. Apeliacines instancijos teisme tu abejoniu išsklaidyti nepavyko, o taip pat nera galimybes surinkti kokius nors naujus duomenis, patvirtinancius pirmosios instancijos teismo išvadas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K., sukeldamas eismo ivyki nežymiai sutrikde sveikata nukentejusiems M. B. ir G. G., sukele fizini skausma nukentejusiajam M. G.. Eismo ivykio metu nukentejusiajai L. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taciau J. K. atlygino padaryta žala, pretenziju nukentejusioji neturi (b.l. 72). Ivykio metu nei vienam nukentejusiajam nebuvo padaryta dideles turtines žalos. Todel šiuo atveju J. K. veiksmai vertintini kaip administracinis teises pažeidimas.

Asmuo gali buti pripažintas kaltu del baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagristiems irodymams, jo kaltumas negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltininko kaltuma padarius nusikalstama veika (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.8 str.).

Neirodžius J. K. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padaryme, jis turi buti išteisintas.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. liepos 27 d. nuosprendi kuriuo J. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., bei priimti nauja nuosprendi: išteisinti J. K. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.