Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01696-2011-2

NUTARTIS

2013 m. liepos 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

kolegijos posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties, kuria išspręstas Vilniaus pataisos namų teikimas ir A. P. prašymas dėl bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų teikimą ir A. P. prašymą dėl 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, 2013 m. birželio 7 d. nutartimi BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę bei paskyrė galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo 2012 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2012 m. gruodžio 18 d., pagal 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktą bausmę bei suėmime išbūtą laiką pagal 2012 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek Baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Baudžiamojo kodekso normas, tinkamai nuteistajam A. P. subendrino bausmes, taikydamas BK 63 straipsnio normas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama 2013 m. birželio 7 d. nutartimi, išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų teikimą ir A. P. prašymą dėl nuteistajam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo, pagrįstai nuteistajam A. P. šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. numatytomis taisyklėmis, t. y. taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą.

Nuteistasis A. P. neteisingai nurodo, kad teismas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes turėjo bendrinti taikydamas ne bausmių sudėjimo, o bausmių apėmimo būdą. Šie nuteistojo A. P. skunde nurodyti teiginiai prieštarauja BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Baudžiamajame įstatyme konkrečiai nurodyta, kada bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, tai yra BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-493/2005).

Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. P. skunde, teismas, bendrindamas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė dalinio bausmių sudėjimo, o ne bausmių apėmimo būdą, nes A. P. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas minėtais nuosprendžiais, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sudėties ir nėra tos veikos, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. A. P. minėtais nuosprendžiais buvo nuteistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, o šios nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes bendrino jas iš dalies sudėdamas. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju bausmės subendrintos prie griežčiausios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (1 metus) to paties teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu A. P. paskirtos 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo, apylinkės teismas bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad galutinė subendrinta bausmė A. P. yra aiškiai per griežta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteistajam A. P. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo A. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.