Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-2113-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00348-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

2021 m. liepos 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jovitos Einikienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B.-V. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo antstolio S. Mulevičiaus kontora, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. B.-V. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021-01-08 sprendimą Nr. 3R-14 (2.13-1.) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą registracijos Nr. 1R-6796(2.13.).

Paaiškina, kad pareiškėja su 2020-10-14 skundu kreipėsi į Inspekciją dėl galimai neteisėtų antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje, tretiesiems asmenims atskleidžiant pareiškėjos asmens duomenis, t. y. su pareiškėja susisiekė J. K. (K), nurodžiusi antstolio S. Mulevičiaus kontorą ir kreipėsi į pareiškėją dėl antstolio siunčiamų dokumentų jai įteikimo. Inspekcija ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, nenustačiusi, jog antstolio S. Mulevičiaus kontora būtų atskleidusi pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims, t. y. J. K. (K).

Pareiškėjos asmens duomenys buvo atskleisti siunčiant vykdomosios bylos dokumentus. Inspekcija pareiškėjos skundą išnagrinėjo formaliai, iš esmės nenustatinėdama ir nesiekdama nustatyti galimo pareiškėjos asmens duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims. Inspekcijai turint įrodymus apie tai, kad J. K. (K) per žinutes socialiniuose tinkluose domisi, kur pareiškėjai siųsti vykdomosios bylos duomenis, ji turėjo aiškintis tokio siuntimo aplinkybes ir tvarką, per kokius kurjerius ar kitus asmenis tokie dokumentai antstolio perduodami siųsti. Inspekcija, turėdama duomenų, kad trečiajam asmeniui yra žinoma apie pareiškėjos skolos išieškojimą ir areštą, netikrino, kaip antstolio S. Mulevičiaus kontoroje yra tvarkomi asmens duomenys, ar laikomasi asmens duomenų apsaugos privalomų reikalavimų. Be to, Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nepasinaudojo jai priskirtais įgaliojimais, siekiant apsaugoti ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, dėl ko pareiškėjos teisės liko neapgintos.

Ginčijamas sprendimas neatitinka išsamumo reikalavimo. Kadangi antstolis nurodė, kad pareiškėjos turto areštas vykdomojoje byloje buvo išsiųstas registruota siunta, Inspekcija turėjo aiškintis ir tirti, per kokį subjektą buvo siunčiama: per paštą ar per privačius siuntėjus, kurjerių tarnybas. Nors J. K. (K) ir antstolis nurodė, kad toks asmuo antstolio kontoroje nedirbo ir nedirba, tai savaime negali reikšti, kad šis asmuo su antstolio kontora negalėjo turėti ryšių. Todėl Inspekcija ginčijamame sprendime neturėjo apsiriboti vien deklaratyviais paaiškinimais.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, turėjo pareigą jį tirti tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos asmens duomenų galimu atskleidimu, Inspekcija neturėjo pareigos atlikti skundžiamo asmens veiksmų vertinimo dėl viso jo atliekamo asmens duomenų tvarkymo. Inspekcija pareiškėjos skundą nagrinėjo tik skundo ribose, t. y. dėl antstolio S. Mulevičiaus (kontoros) veiksmų, galimai atskleidžiant pareiškėjos asmens duomenis J. R. (K.). Be to, duomenų valdytojas S. Mulevičius atsako už pateiktos informacijos Inspekcijai teisingumą.

Procesiniai dokumentai registruotąja pašto siunta vykdymo proceso šalims išsiųsti laikantis Civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje ir registruotajai pašto siuntai nustatytų reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, procesiniai dokumentai skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį pati pareiškėja yra nurodžiusi antstoliui adresuotuose savo dokumentuose. Inspekcija, gavusi informaciją iš antstolio, prašė pareiškėjos nurodyti J. K. (K.) ir E. V. kontaktinius duomenis, siekiant patikrinti pareiškėjos ir antstolio pateiktą informaciją, tačiau pareiškėja nurodė, jog J. K. (K.) duomenų neturi, o E. V. turi tik telefono numerį. Inspekcijai susisiekus telefonu su E. V. ji nieko daugiau nei Inspekcijos buvo nustatyta paaiškinti negalėjo. Inspekcijai neturint tikslių J. K. (K.) duomenų, nebuvo galimybės nustatyti jos darbovietes ir galimus ryšius su antstolio S. Mulevičiaus kontora.

Pareiškėjos skundas buvo tirtas tinkamu mastu, jos skundo ribose ir buvo atlikti visi įmanomi veiksmai. Pareiškėja tiek skunde Inspekcijai, tiek teismui nenurodė, kad siunta būtų buvusi pažeista ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Inspekcija pagal savo kompetenciją išnaudojo visas galimybes tiriant pareiškėjos skundą ir nenustatė, kad skundžiamas asmuo būtų atskleidęs pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims, t. y. J. K. (K), todėl pareiškėjos argumentai dėl išsamumo principo pažeidimo yra atmestini. Pareiškėja turi teisę kreiptis į duomenų valdytoją antstolį S. Mulevičių dėl savo teisės susipažinti su asmens duomenimis ir kaip jie tvarkomi įgyvendinimo.

Inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolio S. Mulevičiaus kontora atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad iš pareiškėjos skundo turinio ir Inspekcijai pateiktų duomenų nėra aišku, kokie konkrečiai asmens duomenys ir kokiems konkrečiai asmenims buvo atskleisti. Pareiškėja skunde nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių asmeninį ar su darbo teisiniais santykiais susijusį ryšį tarp nurodytų asmenų bei antstolio (ar jo kontoroje dirbančių asmenų). Nors pareiškėja teigia, kad jos asmens duomenys buvo atskleisti siunčiant antstolio procesinius dokumentus, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra paremtos deklaratyviais paaiškinimais ir jos įsitikinimu, tačiau ne įrodymais.

Pareiškėjos atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai išsiųsti laikantis Civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje nurodytų ir registruotajai pašto siuntai keliamų reikalavimų. Procesiniai dokumentai skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), būtent šį adresą pareiškėja pati yra nurodžiusi antstoliui adresuotuose dokumentuose. Papildomai 2020-10-02 turto arešto aktas pareiškėjos prašymu jai buvo įteiktas elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad procesiniuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys būtų atskleisti su vykdymo procesu nesusijusiems asmenims, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja savo skunde.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021-01-08 sprendimo Nr. 3R-14 (2.13-1.) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar Inspekcijos tyrimo veiksmai dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių buvo pakankami, ar ginčijamas sprendimas atitiko teisės aktų reikalavimus, ar Inspekcija pagrįstai nenustatė skundžiamo asmens, t. y. antstolio S. Mulevičiaus kontoros, veiksmų, kurių pagrindu pareiškėjos asmens duomenys būtų atskleisti tretiesiems asmenims.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja 2020-10-13 skundu kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad skundžia antstolio S. Mulevičiaus kontoros veiksmus, šioje kontoroje yra užvesta ir vykdoma vykdomoji byla, kurioje pareiškėjos sutuoktinis yra skolininkas. Pareiškėja paaiškino įtarianti, kad antstolio S. Mulevičiaus kontoroje dirbantys asmenys perdavė pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims, neužtikrino jų slaptumo, nes antstoliui pareiškėjos atžvilgiu priėmus turto arešto aktą, po kelių dienų į pareiškėjos draugę E. V. per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ kreipėsi J. K. (K), pasivadinusi (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad pareiškėjai nepavyksta įteikti antstolio siunčiamų dokumentų. Pareiškėja nurodė, kad paskambinus į antstolio S. Mulevičiaus kontorą, jai nebuvo suteikta informacijos, ar J. K. (K) joje dirba. Apie pareiškėjos skundo priėmimą Inspekcijoje ji informuota 2020-10-16 raštu.

Inspekcija 2020-10-19 kreipėsi į antstolio S. Mulevičiaus kontorą, prašydama pateikti informaciją, ar antstolio kontora teikė (atskleidė) pareiškėjos atžvilgiu priimto Turto arešto akto duomenis tretiesiems asmenims J. K. (K) ir E. V., jeigu taip, kada ir kokiu teisiniu pagrindu, kokiu tikslu; jeigu atskleidė pareiškėjos asmens duomenis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies e arba f punkto pagrindu, ar supažindino pareiškėją su jos teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jos asmens duomenys, jeigu taip, kokiu būdu pareiškėja supažindinta, paprašyta pateikti supažindinimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas, o jeigu nesupažindino paaiškinti kodėl; paprašyta paaiškinti, kaip buvo užtikrinta, kad pareiškėjos asmens duomenys nebūtų atskleisti tretiesiems asmenims.

Antstolis S. Mulevičius 2020-10-28 raštu pateikė Inspekcijai duomenis, paaiškino, kad turto arešto aktas skolininkui įteikiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, t. y. pasirašytinai arba siunčiant registruotąją pašto siunta; pareiškėjai procesiniai dokumentai išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį ji ir pati yra nurodžiusi antstoliui adresuotose dokumentuose, taip pat 2020-10-02 turto areštas pareiškėjai įteiktas jos nurodytu elektroninio pašto adresu; patvirtino, kad antstolio (ar kontoroje dirbančių asmenų) minėto procesinio dokumento turinys (ar kiti jame nurodyti duomenys) rašte minimiems tretiesiems asmenims nebuvo teikiami.

Inspekcija 2020-11-20 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti J. K. (K.) ir E. V. kontaktinius duomenis – adresą, telefono numerį, el. paštą, jeigu pareiškėjai šie duomenys yra žinomi. Pareiškėja, elektroniniu paštu atsakydama į Inspekcijos paklausimą, nurodė, kad J. K. (K.) adreso bei kitų kontaktinių duomenų neturi, tačiau pateikė Inspekcijai E. V. telefono numerį. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad pareiškėjos nurodytu telefonu susisiekus su E. V. ji papildomų aplinkybių paaiškinti negalėjo.

Inspekcija 2021-01-08 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodama, kad nenustatyta, jog skundžiamas asmuo (antstolio S. Mulevičiaus kontora) būtų atskleidęs pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims, t. y. J. K. (K), todėl pareiškėjos argumentai dėl neteisėto jos asmens duomenų perdavimo tretiesiems asmenims, atmestini. Pareiškėja apie ginčijamo sprendimo priėmimą informuota 2021-01-08 lydraščiu.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01; toliau – ir Įstatymas) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas taikomas kartu su 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB Reglamentu (ES) 2016/679 (toliau – ir BDAR) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjos asmens duomenys ginčo situacijoje laikytina informacija apie jos atžvilgiu priimtą turto arešto aktą vykdomojoje byloje antstolio S. Mulevičiaus kontoroje, pareiškėjos adresas. Tokie duomenys, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis turi būti naudojami teisėtu, sąžiningu būdu, tik tiek, kiek reikia siekiant teisėto tikslo.

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BDAR 52 straipsnio 1 dalimi, atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą ir naudodamasi savo įgaliojimais, kiekviena priežiūros institucija veikia visiškai nepriklausomai. Pagal šio straipsnio 2 dalį kiekvienos priežiūros institucijos narys ar nariai, atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal reglamentą nepatiria nei tiesioginės, nei netiesioginės išorės įtakos ir neprašo bei nepriima jokių nurodymų.

Pagal Inspekcijos direktoriaus 2019-07-17 įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) patvirtintų Inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikim taisyklių (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-07-18) 4.1 punktą, nagrinėjant asmens skundą, Inspekcijoje atliekamas patikrinimas. Vienas iš patikrinimo būdu yra rašytine procedūra – raštu prašant ir gaunant tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, tikrinamam subjektui atsakyti pateikiamus Inspekcijos direktoriaus patvirtintus nustatytos formos klausimynus, papildomus prašymus dėl dokumentų ar informacijos pateikimo ir pan.). Tyrimo būdo pasirinkimas yra Inspekcijos valstybės tarnautojo teisė (Taisyklių 21). Inspekcijos valstybės tarnautojai, atliekantys patikrinimus, turi teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į Inspekcijos patalpas (Taisyklių 55.4 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Inspekcijai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija, taip pat spręsti dėl tyrimo atlikimo būdo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad inspekcija pareiškėjos skundžiamo asmens patikrinimą atliko rašytiniu būdu – kreipėsi į antstolio S. Mulevičiaus kontorą su klausimais dėl pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo ir galimo jų atskleidimo tretiesiems asmenims. Nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Inspekcija turėjo pareigą tikrinti, kaip antstolio S. Mulevičiaus kontoroje yra tvarkomi visi turimi asmens duomenys, ar laikomasi asmens duomenų apsaugos privalomų reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 55.1 punktu, priežiūros institucija turi teisę gauti iš tikrinamo asmens visą reikalingą informaciją, susipažinti su duomenimis ir dokumentais, kurių reikia patikrinimui, pagal gautą skundą, atlikti. Teisės aktai neįtvirtina Inspekcijos pareigos, gavus asmens skundą dėl individualios asmens duomenų tvarkymo situacijos, tikrinti visus tikrinamo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kurie būtų susiję tiek su skundą pateikusio asmens, tiek su kitų asmenų interesais. Todėl nagrinėjamu atveju gavus pareiškėjos skundą Inspekcija pagrįstai tikrinimą atliko ta apimtimi, kiek antstolio S. Mulevičiaus kontoros veiksmai yra susiję su pareiškėjos asmens duomenų galimu atskleidimu.

Teismas pažymi, kad pareiškėja Inspekcijai neskundė kitų subjektų veiksmų galimai atskleidžiant ar netinkamai tvarkant jos asmens duomenis, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspekcija turėjo pareigą domėtis kokiais būdais siunta iš antstolio buvo siunčiama pareiškėjai ir šių subjektų veiksmais, kurių pareiškėja Inspekcijai neskundė. Be to, matyti, kad Inspekcija kreipėsi į pareiškėjos nurodytus su ginčo įvykiu susijusius asmenis – E. V. ir J. K. (K.), ir rinko tyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismo vertinimu, Inspekcijos padarytos išvados, kad nenustatyti antstolio S. Mulevičiaus kontoros veiksmai dėl pareiškėjos asmens duomenų atskleidimo, yra teisingos bei pagrįstos byloje užfiksuotais faktiniais duomenimis. Teismas nustatė, kad antstolis S. Mulevičius pareiškėjos asmens duomenis (jos kontaktinius duomenis, asmenį identifikuojančius duomenis) naudojo Civilinio proceso kodekso įtvirtintam tikslui – registruotąja pašto siunta išsiųsti pareiškėjai turto arešto aktą. Pažymėtina, kad adresas, kuriuo antstolis siuntė pareiškėjai turto arešto aktą yra pareiškėjos deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys), be to, tokį patį adresą pareiškėja pati buvo nurodžiusi antstoliui teikiamuose dokumentuose ir skunde Inspekcijai. Byloje nenustatyta aplinkybės, kad antstoliui siunčiant pareiškėjai turto arešto aktą, t. y. duomenų tvarkytojui naudojant pareiškėjos asmens duomenis teisės aktuose numatytais tikslais, būtų įvykę asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad turto arešto aktas pareiškėjai siųstas registruotąją pašto siunta, pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas registruotos siuntos įteikimo pranešimas patvirtina, kad pareiškėjai 2020-09-25 pristatant siuntą adresu (duomenys neskelbtini) gavėjas nerastas, paliktas pranešimas. Taigi antstolio S. Mulevičiaus kontoros veiksmų, kuriais pareiškėjos asmens duomenys būtų atskleisti tretiesiems asmenims, nenustatyta, pareiškėja teismui taip pat duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, nepateikė.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodytus argumentus, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas neatitinka išsamumo reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti Inspekcijos atlikto tyrimo mastas (kuris, be kita ko, teismo nustatytas pakankamu), tyrimo aplinkybės, Inspekcijos veiksmai, kreipiantis į skundžiamą asmenį ir kitus susijusius asmenis dėl pareiškėjos duomenų tvarkymo ir galimo atskleidimo. Inspekcijos ginčijamame sprendime nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas, reguliuojantis antstolio veiksmus, siunčiant asmenims procesinius dokumentus vykdymo procese. Inspekcija ginčijamame sprendime nurodė aplinkybes, turėjusias reikšmės jos sprendimui pareiškėjos skundą atmesti ir šių aplinkybių ir Inspekcijos motyvų yra aiški jos pozicija dėl antstolio S. Mulevičiaus veiksmų tvarkant pareiškėjos asmens duomenis, t. y. jo skundžiamo asmens neteisėtų veiksmų atskleidžiant pareiškėjos duomenis tretiesiems asmenims nenustatyta.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Inspekcijos 2021-01-08 sprendimas Nr. 3R-14 (2.13-1.) yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Todėl naikinti ginčijamo sprendimo nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi nustatyta, kad Inspekcija atliko patikrinimą dėl pareiškėjos skundžiamo asmens veiksmų tinkamai, išsamiai, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą registracijos Nr. 1R-6796(2.13.). Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos M. B.-V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė Jovita Einikienė Mefodija Povilaitienė