Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo J. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas įspėjimu, už ATPK 126 str. 4 d. – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. sausio 1 d. apie 10.00 val., būdamas neblaivus – 1,79 promilės, vairavo automobilį “BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kęstučio g., Vilniuje, nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau-KET) 14, 16 p. p. ir ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Apelianto nuomone, įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas automobilį buvo neblaivus ir, kad vairuotojo neblaivumo laipsnis vairavimo metu buvo vidutinis, t.y. nurodo, jog šioje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantas pažymi, kad asmuo negali būti nubaustas vadovaujantis prielaidomis ar vien tik tuo, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, kadangi tai negali padėti nustatyti, kokio girtumo laipsnio buvo asmuo. Konstatuoja, jog tokiu atveju asmuo turi būti nedelsiant patikrinamas arba paimtas jo kraujas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad jis pažeidimo nustatymo dieną išreiškė pageidavimą tikrintis neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau jam buvo atsakyta, kad šios įstaigos sausio 1 d. nedirba.

Nubaustasis savo skunde pažymi, kad apylinkės teismas ne tik neištyrė byloje surinktų įrodymų, bet ir neatliko jų vertinimo kaip to reikalauja ATPK 257 str., nurodo, kad savo išvadų visiškai nemotyvavo, nenurodė, kodėl vadovavosi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, visiškai neaptarė jų turinio, nenurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia jo kaltę, neįvertino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų prieštaravimų dėl administracinio teisės pažeidimo laiko nustatymo.

Apelianto manymu, byloje nepakanka duomenų išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nurodo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nutarimu visiškai neištyrė ir išsamiai neišnagrinėjo byloje iškilusius prieštaravimus bei netikslumus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo savavališkai pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino

surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. J. Ž. padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. įrodytas byloje surinkta medžiaga:

1) Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vyresniojo patrulio A. C. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo pastebėtas vairuotojas, kuris sukėlė įtarimą dėl blaivumo. Sustabdžius J. Ž. vairuojamą automobilį buvo pastebėta nerišli vairuotojo kalba, nekoordinuoti jo veiksmai, sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jis buvo pristatytas Vilniaus apskrities Vilniaus m. 1 policijos komisariatą neblaivumui nustatyti. Parodė, kad policijos komisariate jam buvo nustatytas vidutinis girtumas 1,79 promilės (b.l.10);

2) Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vyresniojo patrulio E. P. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis pamatė kaip už automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus J. Ž., su kuriuo sunkiai sekėsi bendrauti, šis pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus, tačiau privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nepateikė. Parodė, kad alkotesterio pareigūnai neturėjo ir J. Ž. blaivumo pažeidimo padarymo vietoje netikrino. Nurodė, kad vairuotojas išlipęs iš automobilio svyravo, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir buvo akivaizdu, kad jis yra neblaivus. Nurodė, kad pažeidėją nuvežus į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą jam buvo nustatytas 1,79 promilės girtumo laipsnis. Taip pat nurodė, jog pažeidimą formino A. C., jis nurodydamas pažeidėjo sulaikymo laiką galėjo suklysti. (b.l.11, 104-107);

3) alkotesterio parodymų kvitas, kuriame nurodyta, kad J. Ž. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b.l.9);

4) iš dalies pateis nubaustojo J. Ž., bylos nagrinėjimo teisme metu, duoti parodymai, kad jis vartojo nedidelį kiekį alkoholio, t.y. išgėrė taurę šampano ir apie 200 g. vyno (b.l.105).

Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl J. Ž. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. bei 124¹ str. 7 d. padarytus pažeidimus.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmetama J. Ž. iškelta versija dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto netikslaus pažeidimo laiko.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis A. C. surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą, kuriame suformulavo kaltinimą, kad J. Ž. vairavo neblaivus, tinkamai nurodė asmens duomenis, nurodė tą faktą mačiusį liudininką (policijos pareigūną E. P.). Policijos pareigūnas A. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo rašyti 10.05 val., t.y. tuomet, kai 10.01 val. J. Ž. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas (pasitvirtino objektyviosios pusės požymis) ir buvo nustatyti visi kiti būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Policijos pareigūnas A. C. tiek protokole, tiek savo tarnybiniame pranešime dėl rašymo apsirikimo pažeidimo padarymo laiką nurodė 10.05 val., kai realiai tai buvo protokolo surašymo laikas, o pažeidimas buvo padarytas iki 10.00 val.

Šį faktą patvirtina tai, kad policijos pareigūnai vykdydami Lietuvos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punktą, kuriame nustatyta, jog sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį <....>, pranešė budėtojui apie automobilio stabdymo priežastį. Kaip matyti iš registro, kuriame registruojamos visos Vilniaus apskrityje policijos pareigūnų sustabdytos transporto priemonės „SBDB – registracija“ įrašo, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ veiklos organizavimo skyriaus budėtojų grupės specialistas gautą pranešimą apie sustabdytą transporto priemonę “BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į registrą įvedė 2012 m. sausio 1 d. 9.53 val. Tokiu būdu, pagal byloje esančius duomenimis akivaizdu, kad J. Ž. administracinius teisės pažeidimus padarė 2012 m. sausio 1 d. iki 10.01 val. kai buvo nustatytas girtumas ir 10.05 val. kai buvo surašytas protokolas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas 10.05 val. vertintinas kaip apsirikimo klaida.

Remiantis šiais įrodymais J. Ž. apeliacinio skundo argumentas dėl neva galimo girtumo užfiksavimo prieš nustatytą teisės pažeidimą atmestinas kaip nepagrįstas.

J. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo savavališkai pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laiko, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis teismų praktika, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N444-3214/2008, N575-3408/2009, N575–3571/2010 ir kt.). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar netikslus pažeidimo laiko nurodymas protokole laikytinas esminiu trūkumu, turi būti įvertinama ir bylos medžiaga, t.y. ar galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų apie konkretų pažeidimo padarymo laiką. Konstatuotina, kad įvertinus bylos medžiagą, byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, kada J. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą 2012 m. sausio 1 d. apie 10 val. kaip ir nurodyta apylinkės teismo nutarime.

Taip pat atmestinas ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad J. Ž. pažeidimo nustatymo dieną išreiškus pageidavimą tikrintis neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant kraujo tyrimą, policijos pareigūnai jam tokios galimybės nesuteikė.

Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę, jeigu asmuo nesutinka <....> su medicininės apžiūros, atliktos policijos <....> rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pareigūnai neprivalo asmens pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, o asmuo turi teisę pats nuvykti ir pasitikrinti blaivumą. Tai, kad nubaustasis apsiribojo tik kitų asmenų nurodymais, kad jis pasitikrinti medicinos įstaigoje negalės, negali būti pateisinama aplinkybe dėl ko jis nepasitikrino medicininėje įstaigoje ir neatliko jokių veiksmų tai padaryti.

Apeliaciniame J. Ž. skunde nurodytas argumentas, jog apylinkės teismas nutarime padarė išvadą pašalinančią galimybę abejoti policijos pareigūnų parodymais vien dėl to, kad jie dirbo Lietuvos viešosios policijos rinktinėje „Vytis“, kurios paskirtis aptarnauti užsienio valstybių ambasadas, kad byloje buvo pažeisti ATPK 57 str. reikalavimai, nustatantys, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, atmestini kaip nepagrįsti. Patikrinus bylos medžiagą nenustatyta jokių duomenų patvirtinančių apelianto teiginius dėl pareigūnų, o taip pat ir teismo šališkumo.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ATPK 257 str. nuostatomis įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia nubaustojo J. Ž. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas pažeidėjo atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog pažeidėjui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti J. Ž. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.