Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-1573-672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
2-1573-672/2014
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01419-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Atsakovas
I. Č.
Kategorijos
  • 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1573-672/2014Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01419-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 42.1.; 42.3.; 42.10.; 99.3; 99.5.; 99.7.; 63.3.; 116.5.1.; 116.5.2. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės I. Č. 300 Lt negrąžintos paskolos, 395,81 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011 m. lapkričio 18 d. tarp atsakovės ir ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), valdančio sistemą (duomenys neskelbtini), pagal bendrąsias Vartojimo kredito sutarties sąlygas buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 197281001, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 300 Lt vartojimo kreditą 30 dienų terminui iki 2011 m. gruodžio 18 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki nurodyto termino pabaigos būtų grąžinusi kreditą ar jo dalį, todėl nurodyta suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (CK 6.258 str., 6.260 str., 6.261 str., 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.870 str. - 6.874 str.).

Ieškovas, remdamasis Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 4.1. punktu, taip pat prašo iš atsakovės priteisti sutartimi numatytas sutartines palūkanas (vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 121,67 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 219 proc.), kurių suma sudaro 395,81 Lt.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas pažymi, kad nors ieškovo atsakovei suteikto kredito grąžinimo terminas suėjo 2011 m. gruodžio 18 d., tačiau į teismą ieškovas kreipėsi tik praėjus beveik trejiems metams, o palūkanas skaičiavo nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., t. y. aštuonis mėnesius. Atsakovė įsipareigojo už faktiškai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokėti ieškovui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi ieškovo suteiktais pinigais (Sutarties 4.1. p.). Vartojimo kredito sutartyje nustatytos metinės palūkanos (vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 121,67 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 219 proc.) yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta, tikėtina, nemokaus skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 395,81 Lt palūkanos yra didesnės nei pati negrąžinto kredito 300 Lt suma. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovei 300 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (395,81 Lt) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad ieškovui nebūtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti, palūkanų suma mažintina trim penktadaliais, t. y. iki 158,32 Lt sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinti 66 proc. ieškovo reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 35,64 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.).

Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (20 str., 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Lt (trijų šimtų litų) (86,89 €) negrąžintą paskolą, 158,32 Lt (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių litų 32 ct) (45,85 €) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 458,32 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų 32 ct) (132,74 €) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. rugsėjo 26 d., ­– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,64 Lt (trisdešimt penkių litų 64 ct) (10,32 €) žyminį mokestį – ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusią ieškinio dalį dėl sutartinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Virginija Jokubauskienė