- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-397-494/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00982-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- D. D.
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui M. D. (M. D.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties dalyko,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. D. patikslintu ieškiniu (b.l.10-13), prašo: nutraukti santuoką dėl atsakovo M. D. kaltės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei D. D. palikti visą 1626/3251 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., atsakovui M. D. kaip kompensaciją dėl ieškovei priteistinos visos dalies žemės sklypo, palikti automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą KMZ 8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje, kurį laiką gyveno normalų, pilnavertį šeimyninį gyvenimą, tačiau vėliau pradėjo nesutapti charakteriai. Gyvendami kartu įsitikino, kad skiriasi jų pomėgiai, interesai, požiūris į gyvenimą ir šeimą. Tai ieškovės antroji santuoka. Iš pirmosios santuokos ji turi dukrą O. D., kuri gyvenu kartu. Dėl šios priežasties šeimoje buvo dažni nesutarimai. Pradėjo slėpt pinigus, kad ieškovė negalėtų duoti abiems dukroms, nupirkti joms drabužių, apmokėti mokslus. Sutuoktiniai kartu dirbo turgavietėje tikslu uždirbti šeimai pragyvenimui. Atsakovas pradėjo nebeimti ieškovės kartu į turgavietę prekiauti prekėmis, prekes, kurias įsigijo iš bendrų šeimos santaupų, užrakindavo metaliniame garaže, t.y. atėmė ne tik pinigus, bet ir galimybę užsidirbti sau ir abiejų dukrų išlaikymui. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - nesirūpino šeimos gerove, dukrų gerbūviu. Ieškovė bandė gražiuoju įtikinti, kad taip elgtis negalima, vaikams reikia drabužių, reikia maisto, reikia į mokslus išleisti. Jo požiūris buvo kitoks - nori mokintis, turi pačios dukros užsidirbti mokslams. Visiškai neprisidėdavo nei finansiškai, nei darbu prie šeimos namų ūkio gerbūvio gerinimo. Dėl to šeimoje pradėjo kilti vis dažnesni nesutarimai. Tiek ieškovė, tiek abi dukros jautė psichologinį spaudimą, o vėliau ir pradėjo vartoti vis dažniau dukrų akivaizdoje prieš ieškovę fizinį smurtą ir netgi prieš jos dukrą iš pirmos santuokos sugebėjo pakelti ranką. Ieškovė buvo ne kartą sumušta, dėl ko kreipėsi į policijos komisariatą ir teismo medicinos specialistus. Tiek ieškovei, tiek ir dukroms darė pastovų psichologinį spaudimą, visa ko pasėkoje ją apėmė gili depresija. Bandymai atsakovą įtikinti spręsti iškilusiais problemas rezultatų nedavė, gražiuoju su sutuoktiniu pasikalbėti neįmanoma, susiklosčiusi situacija nepakeliama. Šalys jau per 3 metus kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Susiklosčius aukščiau minimai situacijai šeimoje, ištekinusi dukrą iš pirmosios santuokos, ieškovė išvyko į užsienį, kur užsidirbo, susitvarkė visus turimo turto išsipirkimo dokumentus, atliko išperkamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, išsipirko valstybinės žemės dalį 1625/3251, apmokėdavo žemės mokestį valstybei, iš savo lėšų apmokėjo visas išlaidas. Atsakovo elgesys pagal išvardytus kriterijus vertinamas kaip iš esmės pažeidžiantis sutuoktinio pareigas, tiesiogiai sąlygojęs santuokos iširimą ir negalėjimą toliau gyventi bendro santuokinio gyvenimo. Kadangi iki ieškovei išvykstant į užsienį, su atsakovu gyveno kartu, ir išvykus atsakovas liko gyventi jai dovanotoje dalyje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. Kiekvieną kartą prieš ieškovei grįžtant į Lietuvą, atsakovas iš namų visada išvykdavo ir gyvendavo kitoje vietoje kol ieškovė vėl išvykdavo. Atsakovui buvo siūloma nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau jis nesutiko, dėl atsakovo kaltės nepavyko kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą sudaro: 1626/3251 žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; santuokoje įgyto, tačiau registruoto atsakovo nuosavybės teise, turtą sudaro automobilis VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, 1992 m. pagaminimo, vidutinė rinkos vertė apie 5 000 Lt; priekaba KMZ8136, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 1992 metų pagaminimo, rinkos vertė apie l 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonėmis naudojasi bei visapusiškai jomis disponuoja tik atsakovas, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje numatyta tvarka nėra galimybių įvertinti minimas transporto priemones, kadangi transporto priemones apžiūrėti atsakovas M. D. nesuteikia galimybių. Sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo prašo atsižvelgti į tai, kad visus valstybinės žemės sklypo dalies išsipirkimo dokumentus tvarkė pati ieškovė ar per įgaliotą asmenį, bei visas išlaidas (notarines, VĮ Registrų centro, teisines išlaidas) apmokėjo savo asmeninėmis užsienyje uždirbtomis lėšomis. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Transporto priemonės buvo įgytos bendromis šeimos pajamomis iš tuo metu, kol dar gyveno kartu, vykdomos bendros šeimos prekybos turgavietėje.
Atsiliepimas
Į atsakovo priešieškinį ieškovė pateikė atsiliepimą (b.l.123-126), kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Palaiko savo ieškinyje nurodytus motyvus, taip pat nurodė, kad priešieškinio teiginiai, kad ieškovė padauginusi alkoholio beveik visada vėlai grįždavo namo, triukšmavo namuose, grubiai elgėsi, įžeidinėjo, trukdė ilsėtis po darbo, yra niekuo nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinka tikrovės. Juolab, kad atsakovo priešieškinyje dėstomi teiginiai ne tik neįrodyti, bet ir nelogiški: priešieškinyje tvirtinama, kad D. D. vėlai grįždavo namo, trukdė M. D. ilsėtis po darbo. Tačiau šalys dirbdavo kartu turgavietėje iki to laiko, kol sutuoktinis pradėjo nebeimti žmonos kartu į turgavietę prekiauti, nebeleido disponuoti už bendras šeimos santaupas įsigytomis prekėmis, atėmė iš ieškovės darbą ir pragyvenimo šaltinį. D. D. užaugino dvi dukras, kurios šiuo metu jau pilnametės ir sukūrusios savo šeimas; ji niekada nebuvo dėl alkoholio vartojimo gydoma ar bausta. Tuo tarpu pats M. D., ieškovės žiniomis, apie 1982-1985 metus buvo priverstinai gydomas nuo alkoholizmo. Ieškovė sieks gauti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, o jei šių duomenų nepavyks gauti dėl asmens duomenų apsaugos - pateiks atitinkamą prašymą teismui dėl šių duomenų išreikalavimo. Be to, ieškovės žiniomis, M. D. turi teistumą, kas taip pat neigiamai charakterizuoja atsakovą ir patvirtina jo kaltę dėl santuokos nutraukimo. D. D. ieškinyje įrodinėjama atsakovo kaltė yra patvirtinama rašytiniais įrodymais: medicinos specialistų išvados apie D. D. sumušimus pateiktos į bylą. Todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Priešieškiniu M. D. prašo padalinti santuokoje įgytą, turtą iš principo tokiu pat būdu, kaip ir D. D. savo ieškinyje, esminis skirtumas - priešieškinyje prašoma ieškovei asmeninės nuosavybės teisme priteisti statybines medžiagas, panaudotas gyvenamojo namo statybai, 20 000 Lt sumai, o iš ieškovės priteisti 20000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Dėl žemės sklypo dalies vertės tarp šalių ginčo nėra, vidutinė rinkos vertė yra 70978 Lt, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis. Dėl transporto priemonių rinkos vertės: pagal ieškinį D. D. įvertino automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt, o priekabą KMZ 8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 1200 Lt. M. D. vertina automobilį VW Caravelle - 3000 Lt, o priekabą - 500 Lt. Kadangi transporto priemonių vertė yra iš esmės nedidelė, o šalių nurodyti kainų skirtumai iš esmės nežymūs, prašo dalijant turtą, imti šalių nurodytų verčių vidurkį: automobilio (5000 + 3000) : 2 = 4000 Lt; priekabos (1200 + 500) : 2 = 850 Lt. Tuo atveju, jei teismas manys, kad taip skaičiuoti vertes nėra pagrindo, neprieštarauja, kad būtų imamos ir atsakovo priešieškinyje nurodytos transporto priemonių vertės 3000 Lt ir 500 Lt, kadangi mano, kad šiuo atveju daryti turto vertės ekspertizę būtų neekonomiška ir ieškovė neturi šiam tikslui lėšų. Priešieškinio reikalavimai, kuriais prašoma priteisti D. D. naudai 20 000 Lt vertės statybines medžiagas, o iš D. D. M. D. 20000 Lt kompensaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Priešieškinio teiginiai, kad M. D. investavo į gyvenamojo namo, garažo ir rūsio statybą dalintiname žemės sklype 20270 Lt, vertintini kaip neįrodyti. Prie priešieškinio pridėti prekių čekiai, važtaraščiai, sutartys, PVM sąskaitos-faktūros negali būti vertinami kaip įrodymai, kad lėšos investuotos į bendro turto sukūrimą/ pagerinimą, kadangi: 1) visų pirma, neįrodyta, kad būtent M. D. apmokėjo juose įvardintas sumas; 2) antra, neįrodyta, kad statybinės medžiagos panaudotos būtent gyvenamojo namo, garažo ir rūsio statybai dalintiname žemės sklype (dauguma dokumentų neidentifikuoja nei pirkėjo, nei statybos objekto); 3) dalinant santuokoje įgytą turtą, turtas turi būti vertinamas pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.), tuo tarpu pateikti dokumentai dėl statybinių medžiagų įsigijimo yra 1996 metų, taigi, nepatvirtinta turto vertės santuokos nutraukimo dienai; 4) galiausiai, apskritai negali būti dalinamas turtas, kuris teisės požiūriu neegzistuoja. Bendrasis teisės principas skelbia, kad ex injuria ius non oritur - iš neteisės nekyla jokia teisė. Koks yra šioje santuokos nutraukimo byloje dalintinas turtas, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai - VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra išrašai, kuriuos į bylą pateikė D. D.. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r, sav., yra gyvenamasis namas (statybos pabaigos metai 1956), tvartas (statybos pabaigos metai 1989); kiemo rūsys (statybos pabaigos metai 1956); tvartas (statybos pabaigos metai 1974), tvartas (statybos pabaigos metai 1956); tvartas (statybos pabaigos metai 1974), tvartas (statybos pabaigos metai 1979); kiemo statiniai (statybos pabaigos metai 1985). Nei vienas iš žemės sklype įregistruotų, pastatų / statinių į dalintino turto masę nepatenka, kadangi neįgyti santuokos metu. Net jei byloje būtų realūs įrodymai apie papildomų pastatų/ statinių egzistavimą žemės sklype, tai neteisėta statyba nėra ir negali būti vertinama kaip dalintinas turtas, kadangi ja disponuoti negalima, ji nėra civilinės apyvartos objektas, todėl savaime neturi jokios rinkos vertės. Daro išvadą, kad vienintelis nekilnojamasis turtas, dalintinas šioje santuokos nutraukimo byloje, yra 1625/3251 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Dalinant šį turtą, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (LR CK 3.117 str., 3.123 str.), D. D. priteisiant visą 1625/3251 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir iš D. D. nepriteisiant M. D. kompensacijos, išskyrus dvi natūra perduodamas transporto priemones (4850 Lt vertės). Dalijant santuokoje įgytą žemės sklypą, būtina atsižvelgti į šias svarbias aplinkybes: žemės sklypas yra po pastatais, kurie priklauso asmeninės nuosavybės teise D. D., juos jai padovanojo tėvas 1992 m.; 1992 m. sudarant dovanojimo sutartį, nebuvo kartu padovanota asmeninėn nuosavybėn ir žemė tik dėl to, kad tuo metu nebuvo atitinkamos juridinės galimybės. Žemė buvo išpirkta iš valstybės 2009 metais ir įregistruota bendrąja jungtine nuosavybe tik dėl to, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu D. D. dar buvo registruotoje santuokoje. Tačiau faktiškai žemės nuosavybės įforminimo momentu D. ir M. D. jau gyveno skyrium. LR CK 3.127 str. 2 d. nustato, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, .kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šalys pradėjo gyventi skyrium maždaug nuo 2007 metų, to savo priešieškinyje neneigia ir M. D.. D. D. už perkamą valstybinę žemę mokėjo asmeniniais investiciniais čekiais, pati (arba per įgaliotą asmenį) tvarkė visus žemės įsigijimo dokumentus. M. D. jokių įrodymų apie tai, kad finansiškai ar kitaip prisidėjo prie valstybinės žemės išpirkimo, su priešieškiniu nepateikė. Todėl pripažintina, kad visa 1625/3251 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., po santuokos nutraukimo turėtų likti D. D. asmeninės nuosavybės teise, M. D. paliekant tik aukščiau minėtas transporto priemones ir nepriteisiant kompensacijos. Dalijant santuokoje įgytą turtą, prašo atsižvelgti ir į D. D. ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas dirbdavo kartu turgavietėje iki to laiko, kol sutuoktinis pradėjo nebeimti žmonos kartu į turgavietę prekiauti, nebeleido disponuoti už bendras šeimos santaupas įsigytomis prekėmis, atėmė iš D. D. darbą ir pragyvenimo šaltinį.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, ieškovė yra atstovaujama atstovės, todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovė, palaikydama ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti bei papildomai nurodė, kad už žemę ieškovė sumokėjo savo asmeniniais investiciniais čekiais, todėl žemės sklypas turi būti priteistas ieškovei, nepriteiant atsakovui kompensacijos. Reikalavimo dėl žemės sklypo pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe nereiškia bei pripažįsta, kad minėtas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mano, kad atsakovui pakankama kompensacija yra jam paliekant dvi transporto priemones. Nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl transporto priemonių vertės, nėra, automobilio vertė sudaro 4000 Lt, priekabos vertė yra 850 Lt. Neneigia, kad ant žemės sklypo stovi neįregistruoti ir nebaigti statyti gyvenamasis namas, garažas, rūsys, pripažįsta, kad šie statiniai buvo statomi atsakovo nurodytu laikotarpiu ir santuokos metu. Nesutinka, kad jie statyti iš bendrų šalių lėšų. Nurodyti iš kokių lėšų jie statyti negali. Nesutinka, kad šių stainių vertė yra tokia, kokią nurodo atsakovas – 20000 lt, papildomų įrodymų kad vertė kitokia - neturi, statiniai nėra įregistruoti, todėl ieškovė ir nereiškė reikalavimo dėl jų padalijimo, jei teismas nuspręs statybines medžiagas priteisti ieškovei, tai taip ir bus.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 64-65), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Nuo pat šeimos sukūrimo mūsų santykiai su ieškove nebuvo darnūs, tarpusavio nesutarimai paaštrėjo, kai ieškovė pradėjo išgėrinėti vis dažniau ir dažniau. Dėl padidinto potraukio alkoholiui keitėsi jos asmenybė. Padauginusi alkoholio, ji beveik visada vėlai grįždavo namo, triukšmaudavo namuose, grubiai elgėsi su atsakovu, įžeidinėjo, trukdė jam ilsėtis po darbo. Buvo atvejis, kai ieškovė būdama išgėrusi naktį išdaužė langą. Atsakovas ilgai toleravo tokį jos elgesį, tikėjosi, kad jos elgesys pasitaisys, pradės gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ieškovė nepripažino savo silpnybės alkoholiui ir nedėjo jokių pastangų mesti gerti. Šeima iširo ir nebegalima jos išsaugoti dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nes tokiais veiksmais ji pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras šeimos gyvenimas tapo neįmanomas, atsižvelgiant į LR Civilinio kodekso 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str. ir kituose kodekso straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį. Pažymėjo, kad esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimo variantu, nes jis pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Santuokos metu yra įgytas turtas: 1626/3251 žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 70978 Lt; automobilis VW Caravell valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1992 m., kurio vidutinė vertė sudaro 3 000 Lt; priekaba KMZ 8136, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1992 metų gamybos, kurio rinkos vertė yra 500 Lt. Viso santuokos metu įgyto turto vertė yra 74 478 Lt. Kiekvienam dalijant po lygiai priklausytų turto už 37239 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia prioritetą turto padalinimui natūra, ir į tai, jog ekonominiu ir socialiniu požiūriu nekilnojamasis turtas turi priklausyti vienam savininkui, siūlo tokį turto padalinimo variantą. Ieškovei atitenka 1626/3251 žemės sklypo dalis adresu unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui – automobiliai, t.y. atsakovui atitenka turto 3 500 Lt sumai, o ieškovei 70 978 Lt, taigi už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį iš jos atsakovui turi būti priteista 67 478 Lt kompensacija. Siūlo ieškovei sumokėti jam 20 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas patikslintu priešieškiniu (b.l.90-92) prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1626/3251 žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 70978 Lt; statybines medžiagas, panaudotas gyvenamojo namo statybai, 20000 lt sumai; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW Caravell valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1992 m., kurio vidutinė vertė sudaro 3 000 Lt; priekabą KMZ 8136, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1992 metų gamybos, kurio rinkos vertė yra 500 Lt; 20000 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad, be paminėto žemės sklypo ir transporto priemonių, jis su ieškove 1989 metais ant dalintino žemės sklypo bendromis lėšomis pastatė garažą 40 kv.m. ploto, virš jo buvo įrengta mansarda. 1996 m. pradėjo statyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą 110 kv.m. ploto, kurio statybos neužbaigė. Buvo pastatyti pamatai, sumūrytos sienos iš silikatinių plytų, šiferiu uždengtas stogas, įstatyti langai. Namo statybą pradėjo neturėdami leidimo statybai, todėl atsakovas negali reikalauti namo dalies, nes namas neįregistruotas. 2001 m. kieme pastatė 10 kv.m. rūsį. Kadangi gyvenamojo namo, garažo ir rūsio statybai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos ir ieškovė turės galimybę juos įteisinti, jam turi būti kompensuota dalis lėšų, panaudotų namo statybai, t.y. už statybines medžiagas. Jas vertina 20000 Lt sumai.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikydamas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti ir papildomai nurodė, kad sutinka, jog automobilio vertė yra 4000 lt, o priekabos – 850 Lt ir kad šios transporto priemonės būtų priteistos jam. Su ieškovės nurodyta žemės sklypo verte ir kad žemės sklypas būtų priteistas ieškovei sutinka. Sutinka, kad minėtame žemės sklype neįregistruoti pastatyti statiniai yra savavališka statyba, statyba nėra įteisinta, šie statiniai statyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, tuo metu jis ir ieškovė dirbo pagal patentą Gariūnuose, pinigai buvo laikomi namuose. Jam statiniai nereikalingi, prašo priteisti iš ieškovės kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį - už žemės sklypą, už statybines medžiagas, gyvenamojo namo. garažo ir rūsio statybai, viso 20000 Lt. Nurodė, kad nebuvo teistas, gydytas nuo alkoholizmo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Atsakovo atstovė prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį tenkinti iš dalies bei patikslino, kad statybinių medžiagų vertė yra 20000 Lt.
Liudytojas S. R. parodė, kad jis, jo draugas A. G., jo sūnus1996 metais statė atsakovui gyvenamąjį namą, už darbą jam mokėjo atsakovas M., kuris vadovavo statyboms, o M. žmona D. jiems gamindavo valgį. M. žmona rodė kur bus langai, virtuvė, suprato, kad namas statomas šeimai, jie sakė, kad ten gyvens, statybines medžiagas pirko M.. Buvo plytos, silikatiniai blokai, cementas, perdangos buvo medinės.
Liudytojas H. M. parodė, kad M. yra jo kaimynas, gyvena viename kaime. Matė kaip 1995-1996 metais buvo statomi garažas, mūrinis namas, šiuos pastatus M. statė kartu su savo žmona, jie kartu gyveno. Statyboms buvo panaudotos plytos, silikatinis blokas, medis. Namas viduje neįrengtas, nėra baldų, garažas iš plytų pastatytas, rūsys iš betono. M. ramus, geras kaimynas, per 20 metų nematė jo nė karto išgėrusio.
Liudytojas M. S. parodė, kad gyvenamąjį namą, garažą, rūsį statė M. su D. iš savo lėšų. Matė įstatytus langus, stogą šiferiu apdengtą, grotas ant langų, nematė ar namas pilnai įrengtas. M. geras žmogus, nematė jo nei kartą išgėrusio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Kaip nustatyta byloje, šalių - ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS (b.l.16-19). Ieškovės ir atsakovo vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruota 1625/3251 dalis 0.3251 ha žemės sklypo (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); šio žemės sklypo dalis įgyta 2009-04-06 Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; ieškovei (2004-03-18 paveldėjimo teisės liudijimo Nr.3103 pagrindu) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais: tvartu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais (inžineriniais)-kiemo statiniais (unikal.Nr (duomenys neskelbtini)), esančiais aukščiau paminėtoje žemės sklypo (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)) 1625/3251 dalyje, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (b.l.20-29, 34-35, 37, 40-43). Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių neturi; atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotos dvi transporto priemonės: VW Caravelle, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) ir KMZ 8136, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.30-32).
Dėl kaltės.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2,3 d.d.). Sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).
Teismo nuomone, ieškovo D. D. ir atsakovo M. D. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.), nes nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas kitas sutuoktinis. Ieškovės pateikta 2006-11-06 M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr.G 6591/06 (01) (b.l.33), nepatvirtina, kad ją 2006-10-28 buvo sumušęs atsakovas, kadangi ši išvada surašyta ieškovės žodinių paaiškinimų pagrindu, be to jokių oficialių įrodymų, kad dėl šio sumušimo fakto atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar atsakovas dėl smurto panaudojimo buvo nuteistas, nepateikta. Duomenų, kad atsakovas buvo gydytas nuo alkoholizmo, kad buvo teistas-nėra (b.l. 133-134). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad prieš tris metus išvyko į užsienį dirbti. Manytina, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi ir jų santuoka iširo būtent dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės –D. (CK 3.69 str.1d.). Šalys nepilnamečių vaikų, kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalavo, todėl šie klausimai nespręstini.
Dėl turto padalinimo.
Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d.
Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas.
Ginčo tarp šalių, jog šalių bendrą dalintiną santuokos metu įgyto turto balansą sudaro dvi transporto priemonės: VW Caravelle, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės) ir KMZ 8136 (duomenys neskelbtini), valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) (850 Lt vertės) ir 1625/3251 dalis (vidutinė rinkos vertė 70978 Lt) 0.3251 ha žemės sklypo (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. bei, kad po santuokos nutraukimo aukščiau paminėtos transporto priemonės atitektų nuosavybės teise atsakovui, o paminėta dalis žemės sklypo nuosavybės teise ieškovei-nėra. Nėra tarp šalių ginčo ir šio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, ir, jog šalys gyventi skyrium pradėjo nuo 2007 metų, jog už perkamą 2009 metais 1625/3251 dalį 0.3251 ha valstybinės žemės sklypo mokėjo ieškovė asmeniniais investiciniais čekiais bei ieškovė tvarkė dokumentus, susijusius su minėto nekilnojamojo turto įregistravimu viešajame registre (b.l.37-53, 113-119). Ginčo dėl to, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje 1625/3251 dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. yra aukščiau įvardinti gyvenamasis namas su kitais statiniais, kurie ieškovei priklauso nuosavybės teise, t.y. ieškovės asmeninė nuosavybė, nėra (b.l.21-24, 34-35).
Šalys, jų atstovai teismo posėdžio metu sutiko ir neginčijo aplinkybių jog 0.3251 ha žemės sklypo 1625/3251 dalyje stovi šalių santuokos metu pastatyti savavališkai, be leidimo bei neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise mūriniai gyvenamasis namas ir garažas bei betoninis rūsys, užfiksuoti 2010-11-16 anstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.11-10-48 (b.l. 135-139).
Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, toks daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Jei daikto statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų statinių statybai, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį vadovaujantis CK 4.47 str.4 p. Pagal CK 4.253 str. 1d., registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Tuo tarpu pagal CK 4.103 str.6d., savavališkos statybos atveju, statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas. Kadangi, šalims būnant santuokoje, gyvenamasis namas, garažas ir rūsys buvo pastatyti neturint leidimo, savavališkai, todėl darytina išvada, kad šalys: ieškovė ir atsakovas kaip santuokoje įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe valdo statybines medžiagas, panaudotas mūrinių gyvenamojo namo ir garažo bei betoninio rūsio statybai, kurios (statybinės medžiagos) CK 3.88 str.1d.1p. prasme yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi būti padalintos tarp šalių (CK 3.127 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 str.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės atstovės argumentai, jog statybinės medžiagos negali būti dalintinu turtu. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog mūriniai gyvenamasis namas ir garažas bei betoninis rūsys buvo statomi atsakovo nurodytu laikotarpiu ir iš bendrų santuokinių lėšų patvirtino atsakovas bei liudytojai S. R., H. M., M. S., šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nei ieškovė, nei jos atstovė nepateikė.
Atsakovas prašydamas priteisti statybines medžiagas ieškovei, nurodė šių statybinių medžiagų vertę – 20000 Lt (patikslintame priešieškinėje dalyje dėl nurodytos statybinių medžiagų vertės bei bendro dalintino turto vertės ir kompensacijos paskaičiavimų klaidingai buvo nurodytos pinigų sumos), remdamasis statybinių medžiagų įsigijimo 1996 metų liepos mėn.-spalio mėn., 2001 metų kovo mėn.-birželio mėn., 2002 metų birželio mėn. dokumentais: čekių kvitais, važtaraščiais, sutartimis, kasos pajamų orderiais ir kt. (b.l.94-112). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo nurodyta statybinių medžiagų verte, be to, ieškovės atstovė nesutikdama su nurodyta verte nepateikė jokių oficialių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą statybinių medžiagų vertę. Todėl ieškovės atstovės argumentai, jog pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai neįrodo statybinių medžiagų vertės, jų panaudojimą statybai, jog jie nėra identifikuoti, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo į bylą pateiktose gyvenamojo namo, garažo ir rūsio lokalinėse sąmatose (priedas prie bylos Nr.1), kurių ieškovė ar jos atstovė neginčijo, nurodyta statybinių medžiagų kaina kelis kartus ženkliai viršija atsakovo priešieškinyje nurodytą statybinių medžiagų įvertinimą, vienok atsakovas šiose sąmatose nurodyta statybinių medžiagų verte nesivadovauja. Akivaizdu, jog atsakovo reikalavimas priteisti aukščiau nurodytas statybines medžiagas natūra ieškovei yra pagrįstas (CK 1.5 str.), kadangi, kaip jau pasisakyta, minėti neįteisinti pastatai yra žemės sklypo dalyje (0.3251 ha žemės sklypo 1625/3251 dalis), kuri nuosavybės teise atiteks ieškovei.
Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais, t.y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 str.2d., 3.123 str.1d.). Pagal CK 3.127 str.3d., jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Jokių įrodymų, patvirtinančių galimą nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant šalių santuokoje įgytą 1625/3251 dalį 0.3251 ha žemės sklypo, ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai (jog ji išpirko sklypo dalį, apmokėjo žemės mokestį valstybei, iš savo lėšų apmokėjo notarines ir sklypo registravimo bei teisines dokumentų tvarkymo išlaidas), kuriais remiantis ieškovė prašė nukrypti nuo lygių turto dalių principo ir priteisti jai visą 1625/3251 dalį (vidutinė rinkos vertė 70978 Lt) 0.3251 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. bei nepriteisti atsakovui kompensacijos. Atkreiptinas dėmėsys, jog ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti aukščiau nurodytą žemės sklypo dalį jos asmenine nuosavybe.
Taigi, laikytina, kad šalių santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą (kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) sudaro: 1625/3251 dalis 0.3251 ha žemės sklypo, kurios vertė yra - 70978 Lt, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; dvi transporto priemonės: VW Caravelle, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) - 4000 Lt vertės ir KMZ 8136 (duomenys neskelbtini), valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)- 850 Lt; statybinės medžiagos, panaudotos gyvenamojo namo, garažo, rūsio statybai – 20000 Lt vertės, viso turto už 95828 Lt. Pagal CK 3.127 str.1d., teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis CK 3.117 str.1d. prezumpcija, dalinant šalių santuokoje įgytą aukščiau išvardintą turtą, tokiu atveju, tiek ieškovei tiek atsakovui kiekvienam nuosavybės teise atitektų turto po ½ dalį, t.y. turto už 47914 Lt.
Kadangi ieškovei nuosavybės teise paliktina 1625/3251 dalis 0.3251 ha žemės sklypo, kurios vertė yra – 70978 Lt bei statybinės medžiagos 20000 Lt vertės, viso turto už 90978 Lt o atsakovui dvi transporto priemonės: VW Caravelle, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) - 4000 Lt vertės ir KMZ 8136, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)- 850 Lt, viso turto už 4850 Lt, tokiu atveju, remiantis CK 3.117 str.1d. prezumpcija, iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį priteistina atsakovui kompensacija sudarytų 86128 Lt. Vienok, kaip nurodė atsakovas, jis reikalauja iš ieškovės priteisti tik 20000 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 str.3d.). Manytina, kad toks atsakovo reikalavimas neprieštarauja CK 1.5, 1.137-1.138 str. str. nuostatoms bei nepažeidžia ieškovės teisių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 79, 88 str.str., 93, 96, 98, str.str.).
Ieškovės atstovė bei atsakovas prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už ieškinio padavimą yra sumokėjusi 2260 Lt žyminio mokesčio (b.l.3,8), atsakovas už priešieškinį sumokėjo 837 Lt žyminio mokesčio (b.l.87-89). Abi šalys buvo atstovaujamos advokatų. Ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.73, 74-75), bei 82 Lt Registro Centras išlaidas ir Regitros išlaidas – 60,40 Lt. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo nėra pagrindo priteisti 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi į bylą nepateikta įrodymų, jog G. P., kuri nurodyta 2010-07-28 pinigų priėmimo kvite Nr.378511 (b.l.74), kaip asmuo sumokėjęs adv. V. I. už ieškovę D. D., būtų turėjusi ieškovės įgalinimus tai atlikti. Duomenų, kad ieškovė ar jos įgaliotas asmuo apmokėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti – nepateikta. Be to, nėra aišku, kokiu pagrindu yra prašoma iš atsakovo priteisti būtent 82 Lt VĮ „Registro Centras“ išlaidų. Ieškovės pirminis ieškinys teisme gautas 2010-03-30 (b.l.4-7), patikslintas ieškinys teisme priimtas 2010-05-07 (b.l.10-13). Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė ieškovės 2009-11-11 gautus duomenis iš VĮ „Registro Centras“ apie ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą bei iš VĮ „Regitra“ apie ieškovei ir atsakovui priklausančias transporto priemones (b.l.20-31). Už šių duomenų gavimą ieškovė sumokėjo VĮ „Registro Centras“ – 22 Lt (11Lt ir 11 Lt) (b.l.47-52) ir VĮ „Regitra“ – 60,40 Lt (32,40 Lt ir 20 Lt). Būtent šios pinigų sumos yra laikytinos ieškovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Ieškovės pateikta VĮ „Registrų Centras” 2009-05-06 sąskaita apie ieškovės nuosavybės teisių įregistravimą registre (b.l.44-46) nėra laikytina bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje byloje. O pagal pateiktą 2009-11-12 sąskaitos šviesokopiją, (b.l. 53) pakartotinai iš atsakovo vėl priteisti 11 Lt dėl kurių jau pasisakyta aukščiau, nėra pagrindo.
Atsakovas neprašė priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei duomenų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepateikė. Taigi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro viso 2342,40 Lt, atsakovo – 837 Lt.
Esant aukščiau išdėstytom aplinkybės bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, šalių išlaidos ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu paskirstytinos tarp ieškovo ir atsakovės proporcingai šalių patenkintiems reikalavimams: ieškovei 66,66 proc., atsakovui 80 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1561,60 Lt žyminio mokesčio ir 54,93 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 1616,53 Lt, o atsakovui iš ieškovės 669,60 Lt žyminio mokesčio. Taip pat valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteistinos pašto išlaidos: iš ieškovės –11,16 Lt, iš atsakovo –5,59 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti M. (M.) D., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. D., a.k(duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes –D., D..
Padalinti M. (M.) ir D. D. santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kitą turtą sekančiai:
priteisti ieškovei D. D., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 1625/3251 dalį 0,3251 ha žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), 70978 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. ir natūra statybines medžiagas 20000 Lt vertės, panaudotas gyvenamojo namo, garažo bei rūsio, esančių 1625/3251 dalyje 0,3251 ha žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., statybai, viso turto už 90978 Lt (devyniasdešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus), o atsakovui M. (M.) D., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. D. priteisti 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) piniginę kompensaciją;
priteisti atsakovui M. (M.) D., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise dvi transporto priemones: VW Caravelle, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės ir KMZ 8136, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini), 850 Lt vertės, viso turto už 4850 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt litų).
Priteisti iš atsakovo M. (M.) D., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. D., a.k(duomenys neskelbtini) 1616,53 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiolika litų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. D., a.k(duomenys neskelbtini), atsakovui M. (M.) D., 669,60 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus 60 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. D., a.k(duomenys neskelbtini), 11,16 Lt (vienuolika litų 16 ct), o iš atsakovo M. (M.) D., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,59 Lt (penkis litus 59 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.