Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovui M. Ž., jo atstovėms advokatei K. M., įgaliotajai atstovei O. U., atsakovo K. K. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, nedalyvaujant atsakovui K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims notarei J. K., antstoliui M. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. Ž. ir jo atstovės advokatė K. M. ( 1t., b.l. 15, 147) ir įgaliotoji atstovė motina O. U. ( 1t., b.l. 14) prašo pripažinti negaliojančiu 2009-04-26 vekselį, nutraukti 2009-04-26 vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą antstolio M. L. vykdomojoje byloje Nr.0022/10/15429 bei panaikinti Kauno 25-ojo notarų biuro notarės J. K. 2009-08-28 vykdomąjį įrašą not. Reg. Nr.1889. Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas atsakovo K. K. nepažįsta, pinigų iš jo nesiskolino, bendravo tik su Ž. G., kuris sakė, kad pinigų reikia bendram M. Ž. ir Ž. G. verslui. Pasirašė Ž. G. duotus dokumentus, vėliau Ž. G. pasakė, kad ne tokius pasirašė, dar atvežė kažką pasirašyti, tokio dokumento kaip byloje esantis vekselis nepasirašė, 30000 Lt negavo, šių pinigų niekada neturėjo. 2009-04-26 nebuvo Kaune, buvo kaime, pasirašyti vekselio ir paimti 30000 Lt jis negalėjo, vekselį pasirašė atbuline data – iki rugpjūčio 10d. Dėl sveikatos būklės, dėl susirgimų, kartais neprisimena įvykių, nesupranta savo veiksmų reikšmės, nesuprašo vekselio pasirašymo pasekmių, vekselio pasirašymas neatitinka ieškovo valios, o tik pašalinių žmonių valią, ieškovas nieko nežinojo apie vekselį iki tol, kol antstolis nepradėjo vykdyti išieškojimo. Ž. G. teikė pasiūlymus ieškovui, įkalbėjo skolintis pinigų. Tarp M. Ž. ir atsakovo nebuvo jokių paskolos santykių, nesudaryta rašytinė paskolos sutartis, nors paskolos suma yra 30 000 Lt, neįrodyta ieškovo prievolė K. K.. Atsakovas neįrodė, kad jis turėjo 30000 Lt, neįrodė, kad pardavė laimėtą loterijoje automobilį už 20000 Lt. Automobilio dokumentai pagal „Teleloto“ viešai paskelbtas taisykles įteikiami filmavimo metu studijoje, o ne iki filmavimo studijoje. Atsakovas neįrodė, kad jis filmavimo metu 2009-04-26 jau turėjo pinigus – 20000 Lt už parduotą automobilį, ir kad, gaudamas minimalų atlyginimą, per nepilnus metus susitaupė 10000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo, atsakovo paaiškinimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. Ž. pagal 2009-04-26 pasirašytą vekselį gavo iš K. K. 30000 Lt, kuriuos privalo sumokėti iki 2009-08-25 ( 1t., b.l. 5), 20009-08-28 Kauno m. 25-ojo notarų biuro notarės J. K. vykdomuoju įrašu nutarta iš skolininko M. Ž. išieškoti 30000 Lt nesumokėtą vekselio sumą, išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu bei 6 procentų metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos nuo vekselio sumos, skaičiuojant nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo( 1t., b.l. 6), 2010-05-06 patvarkymu antstolis M. L. areštavo M. Ž. pinigines lėšas ( 1t., b.l. 7), 2008-07-15 darbo sutartimi nustatyta, kad K. K. dirba nuo 2008-07-16 ( 2t., b.l. 98-100) mokant jam Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį, K. K. 2009-04-26 laimėjo loterijoje automobilį „Mitsubishi Colt“ ( 2t., b.l. 101-106).

LR CK 1.89 str. numatytas sandorio, sudarymo asmens, nesuprantančio savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pripažinimas negaliojančiu ir tokio sandorio negaliojimo pasekmės. Byloje įrodymų, kad ieškovas 2009-04-26 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nepateikta. Byloje esantys medicininiai duomenys ( 1 t., b.l. 8-12, 2 t., b.l. 35, 36- 43) apie ieškovo sveikatą, patirtą traumą, blogą mokymąsi, atmintį, specialųjį ugdymą, nežymų raidos sutrikimą, antros invalidumo grupės turėjimą, neįrodo, kad jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Atmestas ieškovo motinos pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-5727-848/2010 dėl sūnaus M. Ž. pripažinimo neveiksniu, Kauno apygardos teismas 2011-06-08 paliko tokį sprendimą nepakeistą ( 2 t., b.l. 32, 33-34), iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. Ž. atlikta kompleksinė teismo psichologijos- psichiatrijos ekspertizė, kad nustatyti, ar 2009-02-05 jis suprato savo veiksmų reikšmę ir sugebėjo juos valdyti, tačiau ekspertai pateikė išvadą, kad M. Ž. 2009-02-05 suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, jis gali būti teisiamas ir apklausinėjamas ( 1t., b.l. 154-157). Tokia teismo ekspertų išvada apie M. Ž. psichinę būklę tik 2 mėn. anksčiau, nei pasirašytas vekselis, įrodo, kad ieškovas nėra asmuo, kuris nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Todėl tokio asmens sudaryti sandoriai nepripažintini negaliojančiais LR CK 1.89 str. pagrindu, nes neįrodyta sandorio vekselio pasirašymo metu ieškovo psichinė būklė, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

Pagal LR CK 1.89 str. 1 d. sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau tuo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik pagal šio fizinio asmens ieškinį. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu, tai yra sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo stabilumo tikslui prieštarautų.

Ieškovas patvirtino su Ž. G. kalbėjęs apie tai, kaip pradėti bendrą verslą, nupirkti bankrutavusią įmonę. Ieškovas tikėjosi pradėti verslą, gauti pelno. Darytina išvada, kad šiam tikslui reikėjo pinigų. Ieškovas nurodė, kad su Ž. G. susipažino 2009 m. liepos mėn., vekselis pasirašytas 2009-04-26, ieškovas nurodė, kad vekselį galėjo pasirašyti atgaline data – iki rugpjūčio 10 d., kelis kartus pasirašinėjo Ž. G. duotus dokumentus, Ž. G. sakė, kad pasirašė ne tuos, todėl reikia dar pasirašyti. Nagrinėjimo teisme metu Ž. G. nebuvo apklaustas liudytoju, nes paskutinėje žinomoje jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas, teismui šalys nepateikė duomenų, kur šiuo metu gyvena Ž. G., kur galima jį rasti, pačios į teismo posėdį liudytojo Ž. G. neatsivedė.

Ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti vekselį negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, nes vekselio pasirašymo metu jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu, nes jis neatitiko ieškovo vidinės valios.

Būtina pažymėti skirtingą šių dviejų civilinės teisės institutų – sandorio ir vekselio – teisinę prigimtį ir iš to kylančius teisinius padarinius. Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemonė. Šioje byloje vekselio apmokėjimo terminas tiksliai apibrėžtas – iki 2009-08-25 t.y. po šios datos galimas priverstinis išieškojimas, yra visi privalomi paprastojo vekselio rekvizitai (ĮPVĮ 77 str., 78 str.). Įstatyme vekselis apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Abstraktumas reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo (tam tikro sandorio) ir yra be išlygų. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Skolininkas (mokėtojas) gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį tik remdamasis vekselio formaliais trūkumais. Dėl šių vekselio savybių skolininkas negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis). Taigi vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, t. y. tik Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme griežtai apibrėžtais pagrindais. Toks vekselio teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal Civilinio kodekso nuostatas dėl sandorių negaliojimo.

Paprastasis vekselis – vertybinis popierius, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Įstatymas nenumato galimybės pripažinti vekselį negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovo išrašytas vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio reikalavimus paprastajam vekseliui, todėl nėra pagrindo jo laikyti neturinčiu vekselio galios pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs kliūčių, trukdžiusių suprasti trumpo ir aiškaus dokumento turinį, daro išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas vekselį, turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. Jei jis abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, jis turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu, artimu giminaičiu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Išnagrinėjus ieškovo sveikatos būklę, nenustatyta, kad pasitarti dėl vekselio pasirašymo su artimaisiais ( motina), teisininkais, jis negalėjo dėl sveikatos problemų, nėra įrodyta, kad ieškovas buvo neveiksnus ar vekselio pasirašymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti. Ieškovas ėmė ginčyti vekselį pradėjus vykdyti išieškojimą pagal šį dokumentą. Ieškovo santykių su Ž. G. teismas nenagrinėja, ieškovui manant, kad jis buvo apgautas, ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, galima kreiptis į policijos komisariatą dėl sukčiavimo ar kitų nusikaltimų.

Kadangi dėl nurodytų vekselio savybių jame nėra įtvirtinti vekselio davėjo ir kitų asmenų abipusiai atsakomybės santykiai ir įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą nesiejamas su tam tikrų sutartinių ar kitokių prievolių tarp vekselio davėjo ir vekselyje nurodytų asmenų buvimu ar nebuvimu, tai vekselio davėjas negali ginčyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai. Besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą reiškia ir tai, kad vekselyje negali būti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybės, su kurių atsiradimu, išnykimu ir pan., būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdymas. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam pagal vekselį atsirado tam tikros pareigos, negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jo ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Taigi vekselio prigimtis ir savybės, užtikrinančios vertybinio popieriaus viešą patikimumą, ĮPVĮ nustatytas specifinis su vekseliu susijusių santykių teisinis reglamentavimas leidžia vekselio davėjui reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui tik šiame įstatyme nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais; dėl to teismas nevertina ieškovo argumentų apie vekselio pasirašymą dėl suklydimo, jam nesitikint, kad toks veiksmas sukels teisinių padarinių. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas K. K. tyčia, sąmoningai veikė ieškovo nenaudai, buvo susitaręs su Ž. G. veikti prieš ieškovą ( CPK 135 str. 1 d. 2 p., ĮPVĮ 19 str.). Prievolinių santykių, kaip nurodo ieškovas, nebuvimas tarp jo ir atsakovo, nedaro vekselio negaliojančiu.

Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, ši praktika paminėta LAT civilinių bylų skyriaus nutartyje 3K-3-216/2007, tačiau šios bylos aplinkybės yra skirtingos, nei nagrinėjamos bylos. Ieškovas savo prievolę sumokėti ginčo vekselyje nurodytą sumą ginčija pirma, kad jo ir atsakovo K. K. nesiejo asmeniniai ir paskolos santykiai, antra, kad vekselis neatitiko vidinės ieškovo M. Ž. valios, jis nesuprato, ką pasirašo, nesuprato iš vekselio kylančios prievolės. Tačiau jokio ekonominio spaudimo ir apgaulės nenustatyta, neįrodyta, kad atsakovo K. K. veiksmai buvo pagrįsti ekonominiu spaudimu ir apgaule, dėl ko ieškovas šių veiksmų įtakoje pasirašė vekselį.

Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas vykdyti. Kai vekselis perduodamas vykdyti, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atlyginimo

Atsakovas K. K. byloje turėjo 2000 Lt išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti ( 1t., b.l. 27, 2 t., b.l. 130-131 ) ( CPK 88 str. 1d. 6p., 93 str. 1d., 98 str. ). Ši suma neviršija rekomendacijų dėl maksimalių išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, nustatytų 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu ir 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis atsakovui būtų: už atsiliepimo į ieškinį surašymą – 2400 Lt (3 x 800 Lt) (Rekomendacijų 8.9 punktas), tačiau už atsiliepimo šioje byloje surašymą atsakovas advokatei sumokėjo 1400 Lt; už atstovavimą teisme – 600 Lt (0,15 x 800 Lt x 5 val.), atsakovas advokatei už atstovavimą šioje byloje sumokėjo 500 Lt, ir 100 Lt už pasirengimą bylos nagrinėjimui, iš viso 2000 Lt. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti sumą – 2000 Lt – pagal Rekomendacijas, atsižvelgusi į bylos pobūdį (ginčas kilo dėl vekselio galiojimo), bylos sudėtingumą, atsakovo advokatės darbo ir laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas.

2010-05-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0022/10/15429 sustabdymą ( 1 t., b.l. 16) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ( LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo M. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui K. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 2000 Lt ( du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

2010-05-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0022/10/15429 sustabdymą, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą .