Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-225-570/2009 pagal pareiškėjos O. A. skundą dėl antstolio Artūro Auglio procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys S. A. ir UAB „Eskala“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašė (b.l.2-4) pripažinti neteisėtais antstolio A. Auglio veiksmus ir panaikinti jo 2008-08-18 priimtą patvarkymą Nr. 0023/08/01104 „Dėl skolos išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą“, 2008-08-18 turto arešto aktą vykdomojoje byloje, 2008-07-28 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad anstolis A. Auglys 2008-06-19 pradėjo išieškojimą iš O. A. ir jos sutuoktinio turto pagal išieškotojo UAB „Escala“ prašymą ir pateiktą 1996-03-05 vykdomąjį raštą suėjus 3 m. senaties terminui vykdomajam dokumentui pateikti. Senaties terminą prašė skaičiuoti nuo 1996-03-05. Šis vykdomasis raštas vykdymui pateikiamas antrą kartą, 2002m. anstolis V. Milevičius, priimdamas vykdyti šį vykdomąjį raštą, jį priėmė taip pat pažeisdamas terminą, per kurį vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas vykdyti (LR CPK 387 str. 1964 m. redakcija), todėl 2002-12-17 anstolio V. Milevičiaus surašytas asmens ir turto neradimo aktas ir atlikti vykdymo veiksmai buvo neteisėti, t. y. atlikti praleidus senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti, todėl turėtų būti laikomasi nuostatos, jog vykdomasis raštas nuo 1996 m. kovo mėnesio nebuvo pateiktas vykdymui. Kitų duomenų, kad vykdomasis raštas būtų pateiktas vykdymui iki 2002 m. nėra. Esant tokiai situacijai vykdomoji byla turėtų būti nutraukta. Tačiau anstolis 2008-08-18 priėmė ginčijamą patvarkymą, kuriuo likviduotos O. A. individualios gamybinės komercinės įmonės skolos išieškojimą nukreipė į O. A. ir jos sutuoktiniui S. A. dalinės nuosavybės teise priklausantį 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės mieste, areštuodamas visą butą. Tokius veiksmus jis atliko savo iniciatyva, nesikreipdamas į teismą dėl išaiškinimo, ar galima individualios įmonės skolą išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Todėl minėti patvarkymai yra neteisėti ir naikintini.

Išieškojimas negali būti atliekamas ir dėl to, kad nebeliko skolininko, nes O. A. įmonė likviduota į turtą, kuris niekada nepriklausė skolininkui - O. A. gamybinė komercinė įmonė buvo likviduota 2000-07-14 savininkės sprendimu, kaip neturinti skolų įmonė, todėl išieškotojas praleido visus terminus priverstiniam skolos išieškojimui. Turtas, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas, lygiomis dalimis priklauso savininkams O. A. ir S. A., kurie Marijampolės rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. išduotame vykdomajame rašte nėra nurodyti kaip skolininkai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos O. A. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų atmetė, antstolio A. Auglio prašymą tenkino, išaiškino, kad atsakomybės subjektai pagal prievolę UAB “Escala" yra abu sutuoktiniai O. A. ir S. A., todėl O. A. gamybinės komercinės įmonės skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą; priteisė valstybei iš pareiškėjos O. A. 32,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad asmens ir turto neradimo aktas buvo surašytas 2002-12-17, ir tą pačią dieną vykdomasis raštas kartu su šiuo aktu grąžintas išieškotojui. Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas prasidėjo įsigaliojus naujos redakcijos CPK 2003-01-01, iki naujo CPK įsigaliojimo nebuvo suėję 1964 m. CPK kodekse numatytas trejų metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, todėl šio vykdomojo rašto pateikimui vykdyti taikytinas 10 metų senaties terminas, kuris nėra pasibaigęs. Kadangi prievolė kilo iš IĮ veikos, kuri pajamas gavo ir veiklą vykdė santuokos metu, skola atsirado tvarkant bendrą šeimos įmonę, todėl atsakomybės subjektai pagal prievolę UAB "Escala" yra abu sutuoktiniai, o O. A. gamybinės komercinės įmonės skola gali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto. Iš vykdomoje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad pareiškėja O. A. ir S. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. įsigijo mainų būdu po 1/2 dalį 2000-05-04, t.y. santuokos metu ir IĮ veiklos laikotarpiu. Duomenų, kad 1/2 dalis buto, yra asmeninė S. A. nuosavybė, nebuvo, todėl teismas konstatavo, jog išieškojimas pagal IĮ prievoles gali būti nukreiptas į S. A. vardu registruotą 1/2 dalį buto ir antstolio 2008-08-18 priimtas patvarkymas Nr. 0023/08/01104 "Dėl skolos išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą", 2008-08-18 turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0023/08/01104, 2008-07-28 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo Nr. 0023/08/01104 turi būti vykdomi. Likviduojant įmonę, savininkė O. A. nuslėpė faktą, kad turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų (b.1.66), todėl įmonė ir buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Tačiau tai nesudaro jokių kliūčių, nesant įmonės, jos prievolių vykdymą nukreipti į įmonininko turtą.

Atskiruoju skundu pareiškėja O. A. (b. l. 92-95) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti 2008-08-27 pareiškėjos skundą. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi dėl sekančių priežasčių:

Dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti.

Pradinis išieškotojas, „Litimpeks" banko Marijampolės skyrius, 1996 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Teismo antstolių kontorą prie Marijampolės rajono apy­linkės teismo, prašydamas skolos išieškojimą iš O. A. individualios gamybinės komerci­nės įmonės nukreipti į išmokamą O. A. kompensaciją už žemę ir mišką. Tačiau byloje nė­ra duomenų, kad išieškotojas pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 1996-03-05 iš­duotą vykdomąjį raštą ir kad pagal šį išieškotojo kreipimąsi būtų pradėta vykdomoji byla ir atlikti kokie nors išieškojimo veiksmai. Prie civilinės bylos Nr. 2-225-570/2008 prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. 2-2103/2002 esantys dokumentai patvirtina, kad vykdomasis raštas 2002 metais dar kartą buvo pateiktas vykdymui teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, su prašymu vykdyti išieškojimą iš O. A., darbovietė AB „Mūras“. Minėtoje vyk­domojoje byloje esantys dokumentai patvirtina dvi reikšmingas aplinkybes: 1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1996-03-05 išduotas vykdomasis raštas pateiktas vyk­dyti praleidus LR CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti. 2. Vykdomasis raštas pateiktas išieškoti ne iš to skolininko, iš kurio išieškojimas pagal šį dokumentą galėjo būti vykdomas. Nei pareiškėja O. A., nei O. A. individuali gamybinė komercinė įmonė niekada neturėjo jokių sąsajų su akcine bendrove „Mūras". Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad ar antstolis V.Milevičius vykdė šį vykdomąjį dokumentą nepažeisdamas senaties terminų vykdomajam dokumentui pateikti teismas nustatyti negali, nes jo veiksmai negali būti iš naujo revizuojami ar skundžiami. Tokie teismo argumentai prieštarauja vienam iš teisės principų, nustatančiam, kad iš neteisės negali kilti teisė. Vykdomasis dokumentas, kuris, nesant svarbios priežasties, nebuvo teiktas vykdyti per įstatyme nustatytą terminą, negrįžtamai praranda vieną iš esminių vykdomojo dokumento savybių - priverstinį vykdytinumą.

Dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Pagal LR CPK 593 straips­nyje nustatytą tvarką antstolis kreiptis į teismą turi su pareiškimu. Šioje civilinėje byloje antstolis nėra pareiškimu iniciavęs proceso, nurodyto LR CPK 589 straipsnio 1 dalyje. Antstolis prašymą teismui išaiškinti galimybę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių O. A. ir S. A. turtą yra išreiškęs 2008-09-11 atsiliepime į 2008-08-27 skundą „Dėl antstolio Artūro Auglio procesinių veiksmų", todėl antstolis prašymą išreiškė netinkamai ir tokiu būdu išreikšto prašymo nagrinėti ir priimti dėl jo sprendimą teismas negalėjo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 100) suinteresuotas asmuo UAB „Escala“ su skundu nesu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-12 nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 102-103) antstolis A. Auglys prašo pareiškėjos skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti senaties terminas nėra praleistas, kadangi nuo 2002-12-17 (asmens ir turto neradimo akto surašymo data) iki 2003-01-01 (kai įsigaliojo dabar galiojantis CPK) nepraėjo 3 metai, o nuo 2002-12-17 iki 2008-06-19 (kai vykdomasis dokumentas buvo pakartotinai pateiktas vykdymui antstoliui Artūrui Augliui) nepraėjo 10 metų. Todėl vykdomasis dokumentas vykdymui buvo priimtas teisėtai. Įstatymas nenumato antstoliui pareigos ir/ar teisės revizuoti kito antstolio atliktus veiksmus. Prašymas išaiškinti galimybę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą buvo išreikštas antstolio Artūro Auglio 2008-09-11 atsiliepime į skundą dėl antstolio procesinių veiksmų bei žodžiu teismo posėdyje. Tokiam prašymui pareiškėjos atstovas advokatas Audrius Bandzaitis neprieštaravo ir su juo sutiko. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja O. A. formaliais pagrindais bando vilkinti vykdomąją bylą ir taip trukdyti realiai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti.

CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) 10 str. 1, 6 d. nuostatas vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2003-01-01 Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus 2002 m. vasario 28 d. Civilinio proceso kodeksui (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal 2002 m. vasario 28 d. Civilinio proceso kodeksą. Civilinio proceso kodeksą nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai nustatė, jog vykdomasis dokumentas buvo vykdomas iki 2002 m. gruodžio 17 d., iki teismo antstolis V.Milevičius surašė asmens ir turto neradimo aktą. Šio antstolio veiksmai CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka skundžiami būti nebegali, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis V. Milevičius Marijampolės rajono apylinkės teismo 1996-03-05 vykdomąjį dokumentą vykdė pasibaigus senaties terminui. Kadangi vykdomojo rašto pateikimo antstoliui A. Augliui metu (2008 m. birželio 19 d.), senaties terminas prasidėjo įsigaliojus naujos redakcijos Civilinio proceso kodeksui (2003-01-01), o iki jo įsigaliojimo nebuvo suėję 1964 m. Civilinio proceso kodekse numatytas trejų metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas (2002-12-17 asmens ir turto neradimo aktas), pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, jog taikytinas 10 metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nėra pasibaigęs (CPK 607 str.).

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Pagal LR CPK 589 straipsnį jeigu teismo procesinio sprendimo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką; teismas antstolio prašymą nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtinti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, kuriais vadovaujantis teismas siekia, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nutarties, nes anstolis netinkamai pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas išaiškinti galimybę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą buvo pateiktas antstolio A. Auglio 2008-09-11 atsiliepime į pareiškėjos skundą bei nagrinėjant bylą žodžiu teismo posėdyje 2008-12-29 (b. l. 83-85), dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. Bandzaičiui, kuris antstolio prašymui neprieštaravo. Antstoliui A. Augliui pareiškimu kreipiantis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir taip iniciavus atskirą procesą tarp tų pačių šalių, būtų pažeisti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.).

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Būtent toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. Milkintienė v. B. Laktionkina, Nr. 3K-3-705/2003; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. Kuliešo v. E. Kavarskienė ir kt., Nr. 3K-3-512/2004). Nagrinėjamoje byloje O. A. gamybinė komercinė įmonė buvo įregistruota 1992-07-19, t. y. O. A. ir S. A. santuokos metu, įmonės duodamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prieš individualios įmonės kreditorius turi atsakyti abu sutuoktiniai.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.