- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-2786-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22456-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., A. G., A. B.
- Advokatai
- Vilius Masiulis
- Kategorijos
- 3.4.4.19Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims A. P., A. G., A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., kaip ketvirtosios eilės įpėdinė, t. y. palikėjos A. M. sesuo, priėmė palikimą, t. y. 212/1058 žemės sklypo, kurio bendras plotas – 10,5800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjui 2003 m. vasario 13 d. testamento pagrindu M. K. paliko visą testatorei jos mirties dieną priklausiusį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko be susidėtų. Testatorė mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui I. K., buvo išduotas 2005 m. birželio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriame nurodytas testatorės vardu nekilnojamojo turto registre registruotas turtas. Tačiau minėtame paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą yra nurodytas ne visas nekilnojamasis turtas, kuris testatorei priklausė nuosavybės teise jos mirties momentu. Mirties momentu testatorei dar priklausė jos sesers A. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 212/1058 žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,5800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą testatorė M. K. pradėjo faktiškai valdyti, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį turtą. M. K., faktiškai pradėjo valdyti mirusios sesers turtą, į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pas jo močiutę, t. y. M. K. gyveno jos sesuo. Po sesers mirties visais reikalais rūpinosi M. K., tokiu būdu atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą juo naudojosi mokėjo mokesčius ir pareiškėjas.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas I. K. yra M. K. (toliau – testatorė) anūkas. Testatorė mirė (duomenys neskelbtini). Visą testatorei jos mirties dieną priklausiusį turtą testamento pagrindu paveldėjo pareiškėjas. A. M. yra testatorės sesuo. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,12 ha dalis registruota A. M. vardu. Pareiškėjas šiuo metu faktiškai valdomą žemės sklypo dalį jau daugiau kaip dešimtmetį yra perdavęs panaudai ūkininkui K. B..
CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.
Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. M. vaikų, sutuoktinio mirties metu neturėjo. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad ji gyveno pas seserį M. K., kur tikėtina liko jos daiktai po mirties. Realus turtas, kurį galėjo pradėti valdyti po A. M. mirties, buvo žemės sklypas. Į šį turtą nuosavybės teisės atkurtos tik po A. M. mirties. Minėtu turtu pareiškėjas naudojasi kaip savu, t. y. jį valdo ir disponuoja. Duomenų apie pretenduojančius į šį turtą asmenis nėra pateikta.
Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. M. mirties jo sesuo M. K. perėmė ir pradėjo valdyti mirusiosios turtą, t. y. faktiškai priėmė A. M. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. M. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad M. K. išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sesers mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad priimamas visas mirusiojo palikimas, draudžiama priimti palikimą iš dalies ar su tam tikromis išlygomis . Dėl šios priežasties, nors reikalavimas formuluojamas dėl konkretaus turto priėmimo, tačiau sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nedetalizuojamas koks turtas/jo dalis priimta faktiniu valdymu. Pagal teisinį reglamentavimą, laikytina, kad asmuo priėmė visą mirusiojo turtą, nors faktiškai pradėjo valdyti tik dalį turto.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip testamentinio įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas
nutaria:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.