Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-03 · Administracinė byla Nr. A-602-367-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
A-602-367-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01411-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
L. T.
Atsakovas
Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A602-367/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. ir atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1-2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA) nuo 2012 m. gegužės 1 d. mokėti pareiškėjai paskirtą 3537,26 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 67 564,86 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos.

Pareiškėja nurodė, kad jai nuo 2010 m. sausio 30 d. paskirta 3537,26 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija (toliau – ir Pensija), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas), laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nusprendė, kad minėtas pensijos ribojimas yra antikonstitucinis, todėl NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4-46) pripažintas netekusiu galios 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas ir 2012 m. vasario 24 d. pareiškėjai išmokėta 2829,81 Lt teisėjų valstybinė pensija. 2012 m. kovo 16 d. NTA direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-7-(4-46) pripažintas netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymas ir pensiją nurodyta skaičiuoti pagal buvusį 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą, nepaisant to, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pareiškėja nurodė, kad jai nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. buvo išmokėta 27 941,16 Lt vietoje jai priklausančių 95 506,02 Lt, dėl to jai padaryta 67 564,86 Lt žala.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NTA, ir NTA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-29).

Nurodė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, iki šiol nėra naujo teisinio reglamentavimo, todėl NTA neturi galimybės skirti, mokėti ir perskaičiuoti valstybinių pensijų, kad šios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu nurodyta mokėti valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, tuo tarpu 2012 m. vasario 17 d. įsakymu nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir TVPĮ), Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir VPĮ) ir Laikinuoju įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra naujo teisinio reglamentavimo ir pakankamai biudžeto lėšų, 2012 m. kovo 16 d. priimtas įsakymas, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymas ir pensijas nurodyta skaičiuoti ir mokėti pagal teisinį reglamentavimą, buvusį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos. Teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus priimti atitinkami teisės aktai. Pažymi, kad tenkinus pareiškėjos reikalavimus, būtų pažeistas valdžių pasidalijimo principas, be to, būtų išspręstas klausimas dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, tokiu būdu teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu. Pareiškėjos reikalavimas priteisti žalą ir palūkanas taip pat nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nėra nurodyta, jog teisiniams santykiams dėl teisėjų valstybinių pensijų privaloma taikyti šio kodekso nuostatas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 45-50) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai L. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 2 768,63 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį 2010 m. sausio 30 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. Priteisė pareiškėjai L. T. iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 29 536,80 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį 2010 lapkričio 16 d. – 2012 m. balandžio 30 d. Įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją L. T. nuo 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 30 d. paskirta 3 537,26 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija (b. l. 3). Išmokant pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją, 2010-2012 m. buvo taikomas pensijos dydžio 1,3 ribojimas ir ribojimas, atsižvelgiant į Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas. Remiantis atsakovės 2012 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. 3R-684 (b. l. 36), pareiškėjai nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. buvo išmokėta 9 110,84 Lt teisėjų pensija; remiantis atsakovės 2012 m. gegužės 31 d pažyma Nr. 3R-685 (b. l. 35), pareiškėjai nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 19 987,70 Lt teisėjų pensija.

2010 m. birželio 29 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame konstatuota, kad teisėjų valstybinių pensijų įstatyminis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai; nutarimas įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d.

2010 m. lapkričio 17 d. NTA direktorius, vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, įgyvendindamas teisėtų lūkesčių principą, įvertindamas, kad iki šiol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, bet siekdamas užtikrinti viešojo administravimo subjekto – NTA – pareigų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodė mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Taip pat nustatė, kad įsakymas galioja iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 31). 2012 m. vasario 17 d. NTA direktorius įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) nurodė apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.; nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybines pensijas apskaičiuoti įvertinus kiekvienus teisėjo darbo stažo metus ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. lapkričio 16 d.; nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Minėtu įsakymu NTA direktorius pripažino netekusiu galios 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) (b. l. 4). 2012 m. kovo 16 d. NTA direktorius įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) pripažino netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodė teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) (b. l. 5).

Pareiškėja reiškė reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, juos grįsdama iš esmės tuo, jog taikant teisės normas, prieštaraujančias Konstitucijai, jai nepagrįstai mokama mažesnio dydžio teisėjų valstybinė pensija.

1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2009 m. gruodžio 31d.) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-531 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytas pensijos dydžio ribojimas 1,3. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. 2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija: 1) asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio; 2) asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio; 3) asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai; 6) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d., tačiau NTA direktorius 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) nurodė ir toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai.

Teismas darė išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai pripažintini prieštaraujantys Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendras dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymą, nebuvo pakeista. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, todėl NTA nebuvo pagrindo pareiškėjai skiriamą teisėjų valstybinę pensiją perskaičiuoti remiantis Valstybinių pensijų įstatyme numatytu ribojimu, numatančiu, kad maksimali asmens valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama ne visa teisėjų valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigė pareiškėjos teisės į neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimą. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 67 564,86 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas negautomis pajamomis, t. y. suma, sudaranti pareiškėjai paskirtą, bet neišmokėtą valstybinę teisėjų pensiją. Teismas darė išvadą, kad tokiu atveju neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis – 2 768,63 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos. Pareiškėjai už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. priteistina neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis – 29 536,80 Lt iš atsakovės NTA.

III.

Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55-59), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, kad Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėja prašo, t. y. negali mokėti paskirtos pensijos nesant naujo teisinio reglamentavimo ir atitinkamo finansavimo.

Pažymi, kad teisėjų valstybinė pensijos nepriemoka susidarė ir nebuvo išmokėta dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas – po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo, pagal teisės aktus turėdami pareigą atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012). Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, todėl skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, ji vadovaujasi įstatymais. Teisėjų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, be to, teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka atlyginama valstybės iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškoma iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės), o ne iš Nacionalinės teismų administracijos.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į argumentą dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją. Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Nr. A143-53/2010). Taip pat teismas gali įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

2012 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją, ir įvertinus esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose, kurių atsiradimo tikimybė yra didelė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 271 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą, teismo sprendimo įvykdymą atideda arba išdėsto, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. ABTĮ nereglamentuoja teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, pagal analogiją taikytinos CPK normos.

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64-66), kuriame prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą: sprendimo 4 dalyje nurodytą pastraipą „kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo” išbraukti iš sprendimo rezoliucinės dalies ir pakeisti taip: “įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją L. T. nuo 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valsatybinę pensiją 3537,26 Lt dydžio, toliau kaip tekste iki pastraipos „iki to laiko....”

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad nesutinka su teismo sprendimo 4 dalies pastraipa. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuoti ir išmokėti L. T. teisėjų valstybinę pensiją iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Tokių atitinkamų įstatymo normų nėra, todėl teismas negali įpareigoti pensiją mokėti iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo įsigaliojimo. Pareiškėja nurodo tokio reikalavimo skunde nekėlusi. Mano, kad priimtame sprendime nurodymas iki kada mokėti jai teisėjų valstybinę pensiją, pažeistų jos teises ir teisėtus reikalavimus.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu (b. l. 78-81) į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog nėra aišku, kada įstatymų leidėjas priims naują teisinį reguliavimą, susijusį su teisėjų valstybinėmis pensijomis.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 83-85) į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su L. T. apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais ir pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, jog jei teismas sprendimu įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Pagal konstitucinę jurisprudenciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Be to, teismas, patenkindamas pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą apskaičiuojant ir išmokant jos teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, bei nenurodyti laiko, iki kada tokia pensija turėtų būti mokama, t. y. iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, faktiškai išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2941/2012). Teismas, įpareigodamas pareiškėjai mokėti nustatyto dydžio pensiją – 3537, 26 Lt, neatsižvelgtų į Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime aiškiai pasisakė, kad minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjos skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad NTA direktoriaus 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 30 d. paskirta 3537,26 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija (b. l. 3). Iš Nacionalinės teismų administracijos pateiktų pažymų apie L. T. nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gautą teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 95-97) matyti, kad pareiškėjai faktiškai buvo mokama mažesnė nei 3537,26 Lt dydžio Pensija dėl jai pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų. Pareiškėjai Pensija šiuo laikotarpiu buvo išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą, numatytą VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. taikytas 1,5 dydžio ribojimas, numatytas TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje), ir Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir sprendė, kad teisėjų valstybinės pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo 2010 m. lapkričio 16 d. buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, todėl priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 2 768,63 Lt Pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Tuo tarpu 29 536,80 Lt Pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. pareiškėjai priteisė iš Nacionalinės teismų administracijos. Teismas taip pat įpareigojo NTA pareiškėjai nuo 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant ir išmokant Pensiją netaikyti TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Pažymėtina, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (VPĮ 1 str. 1 d. 5 p.). VPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus, pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek paminėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek paminėtą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad jį paskelbus iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo užpildytas nebuvo, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol. Pažymėtina, jog buvo atliktos tik prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų korekcijos, tačiau jos neaprėpia teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo reguliavimo.

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos pensija taip pat buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi, pareiškėjai ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą) nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), tai yra, perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo tik Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275)), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjai dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nei VPĮ, nei TVPĮ nustatytas pensijos ribojimo dydis, t. y. pareiškėjos pensijos dydis neribotinas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymas apie L. T. 2010 m. sausio 30 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 95-97), darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo mokama sumažinta pensija inter alia dėl to, kad buvo taikomos antikonstitucinėmis pripažintos įstatymų nuostatos, t. y. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088). Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti.

Pažymėtina, jog nors pareiškėja skunde reikalavo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., tačiau ji taip pat prašė įpareigoti NTA nuo 2012 m. gegužės 1 d. mokėti jai visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 30 d., tačiau jis taip pat įpareigojo NTA nuo 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją netaikyti TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijos dydžio ribojimų. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apgynė pareiškėjos teises, pažeistas dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo, už ilgesnį laikotarpį nei tik iki 2012 m. balandžio 30 d. Pareiškėjos skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo, tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl laikytina, jog yra pagrįsta priteisti pareiškėjai pensijos nepriemoką už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jos teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

NTA pažymos apie L. T. nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gautą teisėjų valstybinę pensiją patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo apskaičiuojant pareiškėjos teisėjų valstybinę pensiją, susidarė 44 961,96 Lt pensijos nepriemoka – ši suma ir yra priteistina pareiškėjos naudai.

Minėta, jog pirmosios instancijos teismas Pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. priteisė iš Nacionalinės teismų administracijos. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatavo, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, taip pat teismo aptarti pensijos nepriemoką nulėmę įstatymų leidėjo veiksmai, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi ne tik iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, bet ir po to, priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog visa susidariusi Pensijos nepriemoka yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo NTA nuo 2012 m. gegužės 1 d. pareiškėjai apskaičiuojant ir išmokant Pensiją netaikyti TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijos dydžio ribojimų iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Pareiškėja apeliaciniu skundu su tokiu įpareigojimu nesutinka, manydama, kad nurodymas iki kada mokėti jai teisėjų valstybinę pensiją, pažeistų jos teises ir teisėtus reikalavimus bei prašydama nurodyti konkretų Pensijos dydį – 3537,26 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi tokio dydžio Pensija būtų apskaičiuota netaikant pensijos dydžio ribojimo, numatyto VPĮ ir TVPĮ, bei netaikant Laikinojo įstatymo 1 priedo formulės. Minėta, jog Pensijos ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta taikyti 1 priede nurodytą formulę, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl mokėtinas Pensijos dydis yra 2829,81 Lt – t. y. paskirtą 3537,26 Lt Pensiją perskaičiavus pritaikant Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Byloje esančioje Nacionalinės teismų administracijos pažymoje (b. l. 94) nurodyta, jog būtent tokio dydžio Pensija pareiškėjai yra išmokama nuo 2013 m. sausio 1 d. Todėl darytina išvada, jog nebelieka pagrindo įpareigoti NTA mokėti nustatyto dydžio Pensiją, kadangi ji šią pareigą jau atlieka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas atmetant pareiškėjos skundo dalį dėl NTA įpareigojimo mokėti 3537,26 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

Pažymėtina, kad atsakovas NTA apeliaciniame skunde prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas buvo vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

Šiuo atveju atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Nacionalinė teismų administracija teismui nepateikė argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjos teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NTA ateityje mokėti pareiškėjai nustatyto dydžio Pensiją bei priteisiant visą dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. susidariusią Pensijos nepriemoką iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjos L. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai L. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 44 961,96 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjos L. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasVeslava Ruskan