Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsniu ir tarnybinio patikrinimo išvada.

5. Nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - Vilniaus TM) Šalčininkų kelio poste (toliau - Šalčininkų KP) 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. numerių atpažinimo sistema (toliau - NAS) užfiksavo per Šalčininkų KP į Lietuvos Respubliką atvykstantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). NAS suformuotoje užduotyje nurodė: „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. Nr. 868788441“. NAS suformuota užduotis nebuvo įvykdyta, nes 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.44 val. automobilis, neatlikus numatytų kontrolės veiksmų, išvyko iš Šalčininkų KP muitinio tikrinimo vietos ir pačio posto.

6. Teismas pažymi, kad Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2018 birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau - Statutas). Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 39 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas - tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 6 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017).

6.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2003 m. spalio 4 d.) 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių tikslas yra sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Taisyklių 21 punktas). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį (LVAT administracinėje byloje Nr. A-333-146/2015).

6.2. Vadovaujantis Statuto pakeitimo 2018 m birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo“, nuo 2019 m sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas Statuto pagrindu, t. y. pareigūnai, kurie iki Statuto įsigaliojimo ėjo pareigas finansų ministro valdymo sričių statutinėse įstaigose (Muitinės departamente, bei Muitinės departamentui pavaldžiose muitinės statutinėse įstaigose), nuo 2019 m sausio 1 d. laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka.

6.3. Analizuojant tarnybinę atsakomybę ir jos taikymą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“ Vadovaujantis šia nuostata, nuo 2019 m sausio 15 d. tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas).

6.4. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 patvirtintų Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Posto vidaus tvarkos taisyklės), 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ dirbant vadovavimo muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymo darbo bare (4, 5 darbo vietos), 4 darbo vietai (posto vadovaujančio pareigūno darbo vieta, atvykstančių į LR lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo baras) nustatyti reikalavimai: organizuoti sklandų pareigūnų darbą atvykimo bare, teikti siūlymus pamainos viršininkui atlikti pamainos paskirstymo į darbo vietas grafike pakeitimus, atsižvelgiant į transporto priemonių ir prekių srautus eismo juostose, pareigūnų pietų pertraukų, poilsio laiką ir kitas situacijas (2 punktas); vykdyti rizikos valdymą darbo bare pagal rizikos valdymo patvirtintas taisykles, tikrinimus - pagal kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisykles. Konsultuoti posto pareigūnus, parenkant tikrinimo būdus, bei atrenkant prekes ir transporto priemones detaliam muitiniam tikrinimui (3 punktas); užtikrinti NAS tinkamą naudojimą, organizuoti ir kontroliuoti NAS pranešimų nurodymų vykdymą bei priima sprendimą išleisti (arba sulaikyti) transporto priemonę iš patikrinimo zonos. Darbui su NAS sistema šioje darbo vietoje turi „naudotojo - pareigūno“ teises (4 punktas); kontroliuoti poste atliekamų transporto priemonių, krovinių detalų fizinį tikrinimą ir informuoti pamainos viršininką apie tikrinimo eigą ir rezultatus (7 punktas); 5 darbo vietoje dirbančiam pareigūnui (darbo su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis specializuotai darbo vietai) nustatytos darbo funkcijos: NAS darbo vietoje, vadovaudamasis nustatytomis muitinės posto vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, stebėti NAS naudotojo sąsają ir joje fiksuotus įvykius (1 punktas); susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonės ar konteinerio tikrinimo būdą bei papildomais nurodymais (2 punktas); operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės punkto (toliau - PKP) teritorijos (3 punktas); informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį (4 punktas); duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką (5 punktas); kontroliuoti duomenų įvedimą arba pačiam įvesti į NAS duomenis apie muitinio tikrinimo būdus, rezultatus ir kitą tikrinimą apibūdinančią informaciją (6 punktas); 6 darbo vietoje (atvykstančių į LR lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo bare) pareigūno funkcijos: atlikti atvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus (1 punktas); atsakyti už atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių, prekių, ir asmenų (keleivių) gabenamų daiktų kontrolę, muitinį tikrinimą, nustatyta tvarka įforminti muitinės dokumentus (...) (2 punktas); Vertinti riziką, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, taikyti rizikos profilius (3 punktas); atrinkti bei suderinęs su vadovaujančiu pareigūnu nukreipti transporto priemones detaliam tikrinimui (4 punktas); Jeigu darbo vietoje yra NAS KDV, operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš PKP teritorijos ir informuoti vadovaujantį pareigūną (8 punktas); Atlikti tikrinimus ir kitus veiksmus pagal NAS pranešimuose nurodytus tikrinimo būdus bei instrukcijas, užpildyti atitinkamus NAS privalomus laukelius ir įvesti duomenis apie atliktą patikrinimą į RIKS, sukuriant Deklaracijos žodžiu bylą. Apie atliktus tikrinimus ir jų rezultatus informuoti NAS pranešimuose nurodytus asmenis bei vadovaujantį pareigūną ir jo sprendimu išleisti (arba sulaikyti) transporto priemonę iš patikrinimo zonos (9 punktas).

6.5. Posto vidaus tvarkos taisyklių 4 priede „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postuose posistemio naudojimo taisyklių“ nurodyta, kad NAS naudotojas- pareigūnas savo darbo vietoje, vadovaudamasis nustatytomis muitinės posto vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, stebi NAS naudotojo sąsają ir joje fiksuotus įvykius (6.1 papunktis); susipažįsta su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonės ar konteinerio tikrinimo būdą bei papildomais nurodymais ( 6.3 papunktis); nedelsdamas imasi priemonių, kad ieškomai transporto priemonei ar konteineriui nebūtų leista išvykti iš muitinės posto, kol nebus įvykdyti NAS pranešimo nurodymai (6.4 papunktis); turimomis ryšio priemonėmis informuoja atsakingą už pavedimo muitiniam tikrinimui davimą pareigūną ir (arba) muitinės posto arba pamainos viršininką ar juos pavaduojantį asmenį apie NAS pranešimą (6.6 papunktis).

6.6. Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 punkte nustatyta: muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti RIKS ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 54 punkte nustatyta: muitinį tikrinimą atliekantys muitinės pareigūnai privalo atlikti rizikos profiliuose nurodytus tikrinimus pagal nurodytus tikrinimo būdus ir tikrinimo instrukcijas, nepriklausomai nuo to, kokia forma tie nurodymai pateikiami (parodomi RIKS, NAS ekranuose, pateikiami popierine profilio forma, perduodami SMS žinute ar kitaip).

6.7. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius teisės aktus. Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 (pareiškėjas susipažinęs 2019 m. kovo 7 d.), nurodyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: atlieka per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą vadovaudamasis teisės aktais (5.1 papunktis); muitinės posto viršininko, posto viršininko pavaduotojo arba pamainos viršininko pavedimu organizuoja ir vadovauja muitiniam tikrinimui posto muitinio tikrinimo vietose arba darbo baruose taip, kad būtų užtikrintas tinkamas muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų vykdymas (5.14 papunktis). Statuto 21 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus (1 punktas), laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (5 punktas), atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose (6 punktas). Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 papunktyje nurodyta, kad pareigūnai, vykdydami teisės aktų ir pareigybių aprašymų nustatytas pareigas bei funkcijas, vadovaudamiesi pavyzdingumo principu, privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai.

7. Pareiškėjas neigia padaręs pažeidimus, mano, kad patikrinimas atliktas neįvertinus visų įvykio aplinkybių, neįrodžius kaltės, neatsižvelgus į galimus sistemos techninius trikdžius, pažymėjo, jog muitinės patalpose savo pareigas atliko ir kiti pareigūnai - A. N., S. Z., D. Č., kurie lygiai taip pat buvo atsakingi už NAS sistemos duomenų stebėjimą.

8. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, patikrinimas atliktas vadovaujantis teisės aktais.

9. Teismas šioje byloje vertina pareiškėjo teisinės atsakomybės klausimą, tačiau nevertina kitų asmenų atliekamų veiksmų teisėtumo. Be to, iš bylos medžiagos, atsakovo atstovės pasisakymo teismo posėdyje, nustatyta, kad dėl kitų pareigūnų taip pat buvo pradėti tarnybinio patikrinimo veiksmai, jiems įsakymais paskirtos nuobaudos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojamoje dalyje išdėstomos visos nustatytos aplinkybės - nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nerūpestingumu, kadangi pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, tokiu būdu laiku nepamatė kompiuteryje pateiktos NAS informacijos, NAS pranešimą pamatė tik tuomet kai apie tai pareiškėją informavo įvažiavimui vadovaujanti pareigūnė D. Č. ir automobilis jau buvo išleistas iš PKP. Įvertinus visus pareiškėjo veiksmus matyti, kad pareiškėjas neatsakingai analizavo NAS kompiuteryje pateiktą informaciją (informaciją studijavo vos 3 sekundes), ir kaip reikalauja NAS taisyklės nestebėjo NAS sąsajos ir joje fiksuotų įvykių (per visą nurodytą laikotarpį į NAS kompiuterį pažvelgė tik vieną kartą), todėl ir nematė NAS pateiktos informacijos, bei neatliko visų kitų reikalaujamų atlikti tolimesnių veiksmų. Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių nebūtų galėjęs tinkamai atlikti savo pareigas. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė yra tai, kad transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išleista iš posto teritorijos neatlikus privalomo atlikti pagal NAS nurodymus muitinio tikrinimo. Todėl, jeigu pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs jam pavestas pareigas ir operatyviai sureagavęs į garsinį bei vaizdinį NAS pranešimą dėl transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptikimo, informaciją apie aptiktą įtartiną numerį pateikęs vadovaujančiai pareigūnei D. Č., atsakingiems pareigūnams suformavęs pavedimą bei nedelsiant ėmęsis priemonių, kad minėta transporto priemonė be patikros neišvyktų iš PKP teritorijos, tai minėtai transporto priemonei būtų atliktas tinkamas muitinis tikrinimas pagal NAS nurodytus tikrinimo būdus ir patikrinimo instrukcijas. Teismui įvertinus į bylą pateiktą vaizdo medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, aiškiai matyti, kad jis nereagavo į NAS signalą, tuo metu užsiėmė kita veikla. Darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia apčiuopiamą (juntamą) žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas (sukelta ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras). Teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad minėta transporto priemonė buvo patikrinta, nes lengvasis automobilis turėjo būti patikrintas ne tik apžiūros būdu, bet vadovaujantis teisės aktais ir kitais būdais (rentgeno kontrolės priemonėmis ir atliekant akcizinių prekių paiešką). Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodytas priežastinis ryšys ir padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė (transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išleista iš posto teritorijos neatlikus, privalomo atlikti pagal NAS nurodymus, muitinio tikrinimo).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, tarnybinio patikrinimo metu 2019 m. birželio 26 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Muitinės informacinių sistemų centrą (toliau - MISC), dėl informacijos ar 2019 m gegužės 2 d., NAS užfiksavus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sistema veikė korektiškai. 2019 m birželio 27 el. paštu gautame atsakyme nurodyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. jokių NAS sutrikimų registruota nebuvo ir jokių darbų vykdoma nebuvo, pagal įvykių ir veiksmų registrus matyti, kad įtartinas numeris užfiksuotas 15:24, pranešimai apie įtartiną numerį išsiųsti 15:25, o programos „loguose“ nėra jokių įrašų apie klaidas ir sutrikimus. Papildomai MISC 2019 m. liepos 3 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad NAS sistema rodo, kad įtartinas numeris buvo užfiksuotas ir iškart sugeneruotas įvykis prisijungusiems sistemos vartotojams. Komisija, analizuodama posto pareigūnų darbą su NAS nustatė, kad pravažiavus atpažintam įtartinam automobiliui, naudotojui apie tai pranešama garsiniu signalu ir operatorius naujai atsidariusiame lange privalo patvirtinti įvykį įvesdamas patikrinimo bei rezultatų kodų informaciją („NAS posto pareigūnų naudotojo vadovas v 1.1“ 3.1 papunktis), taip pat numeriai, kurie sistemos buvo atpažinti kaip įtartini, rodomi raudonai („NAS posto pareigūnų naudotojo vadovas vi. 7“ 3.2 papunktis). Darytina išvada, kad 5 darbo vietoje dirbantys pareigūnai, NAS atpažinus įtartiną numerį, informaciją apie tai gavo garsiniu signalu ir kompiuterio ekrane, pažymint informaciją spalvine priemone, raudona spalva. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, todėl atmeta pareiškėjo teiginį dėl galimų sistemos trikdžių.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. 5.24 val., kai į Šalčininkų kelio postą atvykus transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NAS pateikus garsinį ir vaizdinį pranešimą apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, t. y. rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška, patikrinus neišleisti, informuoti MK (duomenys neskelbtini)“, šio nurodymo neįvykdė, sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros. Šias savo veiksmais jis pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1., 5.14 punktus ir kitus teisės aktus. Muitinės departamento direktoriaus komisija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstė nustatytas aplinkybes, pateikė teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą. Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodė, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadą, procesų dalyvių paaiškinimus, laiko, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nerūpestingumu, nes jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. pareiškėjas nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, tokiu būdu laiku nepamatė kompiuteryje pateiktos NAS informacijos, NAS pranešimą pamatė tik tuomet kai apie tai jį informavo D. Č. ir automobilis jau buvo išleistas iš PKP. Teismui išanalizavus atsakovo pateiktą filmuotą medžiagą aiškiai matyti, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. 5.24 val., kai buvo gautas NAS garsinis signalas dėl automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo (Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška, patikrinus neišleisti, informuoti MK (duomenys neskelbtini)), šio nurodymo neįvykdė, užsiėmė kitais darbais, apie šį pranešimą nepranešė savo kolegai A. N., jis tuo metu atlikinėjo automobilio patikrinimą, sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad girdėjo NAS signalą, matė įrašą, kad reikalingas minėto automobilio detalus patikrinimas, tačiau tai girdėjo ir kiti muitinės pareigūnai, taip pat jo kolega A. N..

15. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija neatitinka byloje surinktiems įrodymas (atsakovo pateikta filmuota medžiaga, pareiškėjo ir atsakovo atstovės paaiškinimai ir kt.), iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėjas tinkamai nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, nesusipažino su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktus tikrinimo būdus bei papildomus nurodymus, operatyviai nereagavo į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno (D. Č.) ar pamainos viršininko apie gautą aukščiau minėtą NAS pranešimą bei apie jo turinį, nedavė pavedimo, atsakingam pareigūnui (A. N.), atlikti transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kad jis negalėjo tinkamai atlikti savo pareigas.

16. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. lP-631. Todėl paskirta pareiškėjui nuobauda (papeikimas) yra teisėta, nėra pagrindo jos švelninti.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą, Muitinės departamento 2019 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 1P-631, paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.