Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-12634-842/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-08
Bylos Nr.
e2YT-12634-842/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00733-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Pareiškėjas
S. Ž.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, M. Ž., I. Ž., I. V., S. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12634-842/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00733-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, M. Ž., I. Ž., I. V., S. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei D. Ž., priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir D. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine susilaukė 4 bendrų vaikų: M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. C., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 1966 m. faktiškai gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį kartu, santuokos metu, pasistatė. Nuo 2014 m. spalio 23 d. šiuo adresu deklaruoja ir gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė D. Ž. mirė. Nurodė, jog žinodamas, kad 1,6100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70,13 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentuose tik pareiškėjas yra nurodytas kaip savininkas, buvo įsitikinęs, kad po sutuoktinės D. Ž. mirties jokio turto neliko, todėl nėra paveldimo turto ir po sutuoktinės mirties neprivalo imtis jokių veiksmų. Tačiau pareiškėjui paaiškėjo, kad jo vardu registruotas aukščiau nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo sutuoktinei D. Ž. nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio turto, todėl po D. Ž. mirties liko nekilnojamasis turtas – ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pareiškėjas, būdamas mirusios sutuoktiniu, yra paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinis. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad aš priėmiau palikimą po sutuoktinės D. Ž. mirties, pradėdamas faktiškai visą turtą valdyti. Po sutuoktinės mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Testamento pareiškėjo sutuoktinė nebuvo sudariusi. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, būdamas labai ligotu ir senu žmogumi, pareiškėjas palaidojo sutuoktinę savo lėšomis, padengė visas laidojimo išlaidas, pareiškėjo lėšomis sutvarkytas sutuoktinės kapas, pastatytas paminklas. Pareiškėjas mokėjo ir moka už elektros energiją, šiukšles, kitus mokesčius, tvarkosi kiek gali po mirusios sutuoktinės likusiose valdose. Pareiškėjui esant ligotam, jam padeda vaikai. Pareiškėjas nurodė, jog nėra linkęs saugoti mokėjimo kvitų, visus išmeta, todėl turi galimybę teismui pateikti tik paskutinius kvitus už namo elektros energijos apmokėjimą. Ginčo dėl palikimo po sutuoktinės mirties priėmimo tarp pareiškėjo ir jo vaikų nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, jog būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po sutuoktinės mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos D. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuoti asmenys M. Ž., I. Ž., I. V., S. C. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo S. Ž. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutinka bei patvirtina, kad būtent tėvas po motinos mirties valdė ir rūpinosi žeme, gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

6. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys)

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sudarė santuoką. D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje. Gyventojų registro duomenimis, palikėja turėjo keturis vaikus: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); I. V., gim. (duomenys neskelbtini); S. C., gim. (duomenys neskelbtini).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023-03-15 išrašas), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra įregistruotas tik S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) tačiau nurodytas turtas yra įgytas santuokos metu (žemės sklypas – 1996-12-31 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 85-1366, o išvardinti pastatai – 2013-12-30 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. PŽ-71 pagrindu), todėl priklausė pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10. Palikimas po D. Ž. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjų paaiškinimus liko turto – ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateiktas mokėjimo už elektros energiją kvitas patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti kaip savo – pareiškėjas liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir išlaikė likusį nekilnojamąjį turtą.

13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po D. Ž. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įregistruotų mirusios D. Ž. testamentų nėra. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomos priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po D. Ž. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo interesais, todėl valstybei iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 79,68 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti išpareiškėjo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 79,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė