Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „RAIMSTA“ ieškinį atsakovui R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, įmonė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui, kaip valdymo organo nariui, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

Pažymėtina, kad teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d.). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pažymėtina, kad teisė sudaryti tokį balansą perduotų administratoriui dokumentų pagrindu nepaneigiama ir pačiam administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Remiantis teisės aktų nuostatomis, įmonės vadovas įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

Atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad ginčo turto jam neperdavė ankstesnis įmonės vadovas R. J., tačiau nepateikė tokį atsikirtimą patvirtinančių įrodymų, nors įrodyti aplinkybę, esančią jo atsikirtimo faktiniu pagrindu, turėjo atsakovas. Teismo vertinimu, pats turto neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista. Be to, nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu turtas būtų buvęs nurašytas ar kaip kitaip panaudotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Kaip minėta, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad jam nekyla civilinė atsakomybė, nes jis bendrovės direktoriumi iki bendrovei iškeliant bankroto bylą buvo tik trumpą laiko tarpą. Pažymėtina, kad atsakovo vadovavimo bendrovei trukmė pati savaime nėra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį, nes ieškinio patenkinimą lemia tai, ar buvusiam direktoriui gali būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę žalą bendrovei. Todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovas, jei būtų elgęsis protingai ir apdairiai, tai pradėjęs laikinai eiti direktoriaus pareigas ir negavęs iš buvusio vadovo trumpalaikio turto, būtų ėmęsis priemonių išsiaiškinti, apie tokio turto buvimą ar nebuvimą.

Pažymėtina, kad BUAB „RAIMSTA“ vienintelė akcininkė buvo atsakovo sutuoktinė I. S., kuri ėjo ir bendrovės direktorės pareigas, o jai išėjus vaiko auginimo atostogų laikinai direktoriumi buvo paskirtas R. J.. Bankroto administratoriaus pateiktas 2014 m. kovo 18 d. sudarytas balansas pasirašytas atsakovo, nors atsakovas vienintelės akcininkės sprendimu laikinai direktoriaus pareigas paskirtas eiti tik nuo 2014 m. kovo 27 d. Nors atsakovas iškėlė versiją, kad minėtame balanse yra ne jo parašas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, visa tai rodo, kad nors atsakovas pagal įmonės dokumentus įmonės vadovo pareigas ėjo tik nuo 2014 m. kovo 27 d. (de jure vadovas), tačiau įmonė veikė jo vadovaujama ir iki šios datos (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi atsakovo argumentas, kad jis pats būdamas bendrovės kreditoriumi bankroto byloje, negalėjo atlikti veiksmų, kuriais butų sumažintas bendrovės turtas.

Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) ir jeigu byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, pirmiausia turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ieškovė žalos faktą ir dydį įrodinėja pateikto bendrovės balanso duomenimis, o atsakovas, teigdamas, kad ieškovė žalos fakto ir dydžio neįrodė, teigia, kad pateiktas balansas yra apskirai negaliojantis ir kad vien tik balansas negali patvirtinti, kad bendrovėje realiai buvo ieškovės nurodomas turtas.

Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 18 d. parengtas 2013 m. bendrovės sutrumpintas balansas, o 2014 m. gegužės 9 d. parengtas ne sutrumpintas balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, kurie abu atitinka finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus.

Teismas sutikdamas su ieškovės pozicija, kad UAB „Takana“ turėjo teisę sudaryti bendrovės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, atmeta atsakovo argumentus, kad BUAB „RAIMSTA“ ir UAB „Takana“ 2012 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 121142 galiojo tik iki nustatyto jos galiojimo termino, t. y. iki 2013 m. lapkričio 12 d. Šios sutarties 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties galiojimo terminui pasibaigus ir nė vienai šaliai nepareiškus raštiško nutraukimo, sutartis automatiškai lieka galioti iki atskiro pareiškimo. Byloje šalys nepateikė jokių raštiškų jų pranešimų ar pareiškimų, kad pasibaigus sutarties terminui sutartis buvo nutraukta. Priešingai, 2014 m. gegužės 14 d. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo akte UAB „Takana“ nurodė, kad tik nuo 2014 m. gegužės 14 d. nutraukia minėtą sutartį.

Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 str. 2 d.), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 str. 2 d.). Nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas, taip pat įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Nustatyta, kad bendrovės balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nepasirašytas atsakovo, tačiau tai paaiškintina tuo, kad jis sudarytas 2014 m. gegužės 9 d., t. y. po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo, kai atsakovas neteko savo įgaliojimų. Tačiau, kaip minėta, įmonės vadovas įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų teisingai įtrauktas į apskaitą, todėl prieš pasibaigiant jo įgaliojimams, atsakovas, kuriam, kaip bendrovės vadovui, buvo keliami aukštesni atidumo standartai, turėjo pareigą UAB „Takana“, rengusiai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikti tinkamus duomenis apie bendrovės turtą. Tačiau teismas vertina ir 2014 m. kovo 18 d. sudarytą bendrovės 2013 m. balansą, kurį atsakovas, teismo vertinimu būdamas de facto bendrovės vadovu, pasirašė. Šis balansas sudarytas Šiaulių apygardos teismui priėmus kreditoriaus UAB „Noble Group“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei (2014-02-25 teismo pranešimas) ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto areštą (2014-02-25 nutartis) (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-188-569/2016). Šiame balanse nurodyta, kad bendrovė turi trumpalaikio turto (į kurį įeina žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nors sutrumpintame balanse atskira eilute jie neišskiriami) už 68 293,85 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vertina, kad balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, patvirtina, kad bendrovė turėjo žaliavų ir komplektavimo gaminių už 6 935,82 Eur ir kad, atsakovui neperdavus šio turto bankroto administratoriui, ieškovei padaryta tokio dydžio žala.

Kaip minėta, priežastinis ryšys tarp juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju, atsakovui elgiantis neprotingai ir neatidžiai ir neišsaugojus bei neperdavus bendrovės turto, bendrovei buvo padaryta 6 935,82 Eur žala.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovas nebūdamas tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir neperduodamas bankroto administratoriui bendrovės trumpalaikio turto – žaliavų ir komplektavimo gaminių, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir padarė ieškovei žalos už 6 935,82 Eur. Įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti nurodytą žalos dydį, arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nėra, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 6 935,82 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2015 m. birželio 18 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 6 935,82 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 208,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti jos patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2016 m. sausio 21 d. sprendimo priėmimo, nepateikė, todėl ieškovei kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,54 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Šioje byloje 2015-06-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „RAIMSTA“, kodas 302749204, 6 935,82 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 82 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 935,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 208,00 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 7,54 Eur (septynių eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.