- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- I-3024-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00695-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Žemės ūkio ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“, V. M.
- Advokatai
- Justinas Poderis, Martynas Pečiulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjų E. N. individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai „Aistra“ atstovui Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkui Alfonsui Bargailai, uždarosios akcinės bendrovės „Starkis“ atstovui E. G., uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“ atstovui A. R., uždarosios akcinės bendrovės „Spika“ atstovams G. G. ir A. Ž., akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ atstovui A. M., atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Tadui Bankauskui ir Tomui Zolubui, trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovei Irutei Osičnienei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ atstovui advokato padėjėjui Justinui Poderiui, trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. N. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai „Aistra“, uždarosios akcinės bendrovės „Spika“, uždarosios akcinės bendrovės „Starkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“ ir akcinės bendrovės „Senoji Baltika“ skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl protokolo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys - Žemės ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrov „Banginis“, V. M. gamybinė komercinė firma „Stilma“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos žuvys“, uždaroji akcinė bendrovė „Monistico“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsun“, uždaroji akcinė bendrovė „Strimėlė“, uždaroji akcinė bendrovė „Rikneda“, akcinė bendrovė „Laivitė“) .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. N. IĮ, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V1-175 sudarytos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-13(6.1) (toliau – ir Protokolas) 2.8 punktą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusiais su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1180/2013, kuriuo Lietuvai 2014 metams buvo paskirtos žvejybos Baltijos jūroje kvotos. 2013 m. gruodžio 30 d. įvyko Komisijos posėdis ir priimtas protokolas, kurio 2.8 punkte nustatytos 2014 m. žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jūroje, skiriamos laikinos, 50 procentų nuo visų atvirojoje Baltijos jūroje žvejojantiems žuvų išteklių naudotojams paskirtų žvejybos kvotų metinės žvejybos kvotos, kurios paskirstytos pagal 2013 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-097 patvirtintas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjų įsitikinimu, Taisyklėse nustatyta kvotų skirstymo tvarka išimtinai naudinga UAB „Banginis“, o pareiškėjai neteko didelės dalies kvotų ir patyrė nuostolių. Pareiškėjai vadovaujasi Taisyklių 17 ir 19 punktais ir pažymi, kad pagal naujas Taisykles kvotos naudotojams skiriamos 3 metų laikotarpiui pagal 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio vidurkį, o vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 procentų visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio. Taigi, skundžiamo protokolo duomenimis, E. N. IĮ suteikta 0 t strimelių ir 0 t šprotų, UAB „Prekybos namai „Aistra“ – 47 t strimelių ir 106 t šprotų, UAB „Spika“ – 9 t strimelių ir 293 t šprotų, UAB „Starkis“ - 3 t strimelių ir 1 t šprotų, UAB „Stekutis“ suteikta 15 t strimelių ir 1 t šprotų, AB „Senoji Baltija“ suteikta 0 tonų strimelių ir 260 t šprotų, UAB „Banginis – 1159 t strimelių ir net 4570 t šprotų kvotos. Anot pareiškėjų, tokią situaciją lėmė aplinkybė, kad būtent 2007–2012 m. UAB „Banginis“ šprotų ir strimelių sugautas kiekis buvo didžiausias. Tokiu būdu skirstant kvotas, UAB „Banginis“ nepagrįstai suteikiamos išimtinės teisės į didžiausią šprotų ir strimelių kvotą, toks kvotų paskirstymo būdas prieštarauja Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad žvejyba reglamentuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcentavo, kad nustatant kvotas neturi būti pažeidžiamos ne tik Taisyklės, bet ir Žuvininkystės įstatymas, kiti teisės aktai.
Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Taisyklėse ir ginčijamame Protokole UAB „Banginis“ suteikiamos išimtinės teisės į strimelių ir šprotų kvotą ir tokiu būdu atimama iš kitų ūkio subjektų galimybė konkuruoti ir jie yra priversti pasitraukti iš atitinkamos rinkos. Mano, kad Taisyklės galimai prieštarauja ir Konkurencijos įstatymo nuostatoms.
Pareiškėjai, remdamiesi Protokolo duomenimis, nurodė, kad 2014 metams E. N. IĮ, YUAB „Starkis“ ir UAB „Stekutis“ naujos redakcijos Taisyklės užkirto galimybę gauti šprotų ir strimelių žvejybos kvotas visiems laikams. Žvejoti šiems ūkio subjektams Protokolu paskirtus žuvų kiekius ekonomiškai nenaudinga.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2013-11-13 pateikė išvadas dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinio vertinimo, kuriose siūlė tobulinti Taisyklių, Įsakymo dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos ir Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamento nuostatas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2013-12-23 išleido įsakymą Nr. 3D-886, kuriuo pakeitė Taisykles (2013-03-15 įsakymo Nr. 3D-197 redakcija). Apie tai, jog minėtas įsakymas įsigalioja 2013-12-31, buvo žinoma Komisijai ir pažymėta Protokole. Komisija, skirstydama žvejybos kvotas, vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, todėl, pareiškėjų nuomone, Komisijos 2013-12-30 Protokolo 2.8 punktas pripažintinas negaliojančiu ( 1 t. 41-48 b. l. ).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Europos Bendrija delegavo valstybėms narėms teisę nuspręsti, kaip paskirstyti savo kvotas tarp žvejų. Kvotų pasidalijimas nacionaliniu lygmeniu, t. y. paskirstymas tarp nacionalinių žvejų, Bendrijos teisės nėra reguliuojamas, o tai reiškia, kad valstybės narės turi plačią diskreciją, nustatydamos priemones kvotoms paskirstyti. Vadovaujantis 2013-11-19 Tarybos Reglamentu Nr. 1180/2013 Lietuvai 2014 metais skirtos tokios žvejybos Baltijos jūroje kvotos: 44109 t menkių, 3291 t strimelių ir 12010 t šprotų. Komisija, vadovaudamasi Taisyklėmis ir Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 „Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“, pasiskirstė žuvų išteklių naudotojams žvejybos kvotas 2014 metams. Pagal Taisyklių 19 punktą žuvų išteklių naudotojui suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio. Pagal Taisyklių 22 punktą nė vienas žuvų išteklių naudotojas negali gauti visų tam tikros rūšies žvejybos kvotų, o žvejybos kvotos ir perleidžiamosios žvejybos teisės dydis priklauso nuo 2007–2012 m. sugavimų. Komisijos kompetencijai priskirta nagrinėti žuvų išteklių naudotojų prašymus dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir skirti jas žuvų išteklių naudotojams. Atsakovės teigimu, maži kvotų kiekiai (E. N. IĮ – 0 t strimelių ir 0 t šprotų, UAB „Starkis“ – 3 t strimelių ir 1 t šprotų) susidarė todėl, kad šios įmonės 2007-2012 metais arba visai nežvejojo šprotų, strimelių, arba jų sugavimai buvo labai maži, todėl vadovaujantis Taisyklių 19 punktu ir atsižvelgiant į nustatytus perleidžiamųjų teisių dydžius buvo paskirstytos tokios žuvų kvotos.
Paaiškino ir tai, kad Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo ir nešališkumo principais. Komisija, 2013 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-13(6.1) paskirstydama kvotas žuvų išteklių naudotojams, savo kompetencijos neperžengė ir įgyvendino įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Skundžiamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, jį priimant nebuvo pažeisti nei pareiškėjų, nei kitų įmonių interesai. Pažymėjo, kad žvejybos kvota Lietuvai skiriama metams ir kiekvienais metais ji paskirstoma iš naujo, todėl nesvarbu, ar įmonės žvejybos kvotas panaudojo, ar ne, žvejybos kvotos atgaline data negali būti atstatomos, o bet koks žvejybos kvotų perskirstymas iš esmės pažeistų teisėtai žvejojančių įmonių interesus ir destabilizuotų verslinės žvejybos būklę Lietuvoje.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, kad Komisija, skirstydama kvotas žuvų išteklių naudotojams, vadovavosi dar neįsigaliojusiu žemės ūkio ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 3D-886, kuriuo patvirtinta nauja Taisyklių redakcija. Tvirtino, kad Komisija priimdama ginčijamą Protokolo punktą, vadovavosi tuo metu galiojusiomis Taisyklėmis, patvirtintomis 2013-03-15 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197. Akcentavo, kad tiek naujojoje Taisyklių redakcijoje, tiek galiojusioje iki 2013-12-31, žvejybos kvotų skirstymo principas nepasikeitė (1 t. 151-156 b. l.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjams šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) buvo apskaičiuotas pagal 2007–2012 m. atvirojoje Baltijos jūroje sugautą šprotų ir strimelių kiekio dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atvirojoje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio. Atitinkamai tokiu būdu buvo apskaičiuota perleidžiamos žvejybos teisės dalis ir kitiems žuvų išteklių naudotojams. Atkreipė dėmesį, kad žuvų išteklių naudotojams perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai yra nustatomi trejiems metams ir yra nekintantys (išskyrus, jei perleidžiamoji žvejybos teisė perduodama pagal Taisyklių 21 punktą arba atšaukiama pagal Taisyklių 24 punktą).
Nurodė, kad siekiant apsaugoti nykstančius žuvų išteklius, ES yra ribojama žvejyba. Tuo tikslu ES teisėje yra nustatyti žvejybos laivų žvejybos pajėgumų ribojimai. Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įstatymo tikslo - užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus – įgyvendinimą. Individualios žvejybos galimybės (kvotos) skirstomos pagal nustatytas perleidžiamąsias žvejybos teises, kas atitinka ES bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas. Ministerijos nuomone, Taisyklių nuostatos nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, nes esamu teisiniu reguliavimu yra siekiama įgyvendinti anksčiau nurodytus tikslus. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 9 punkte nustatyti atvejai, kai kvotas gali gauti nauji naudotojai (1 t. 165-170 b. l.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“ prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai iš esmės painioja sąvokas „perleidžiamoji žvejybos teisė“ ir „žvejybos kvota“. Remdamasis Taisyklių 2.2 ir 17 punktų nuostatomis nurodė, kad perleidžiamosios žvejybos teisės nustatymas tiesiogiai nesuteikia ūkio subjektui teisės į konkrečias žvejybos kvotas bei teisės gauti žuvies išteklius, o tik suteikia teisę perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo metu kiekvienais metais pretenduoti į tam tikrą Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybių dalį arba šią teisę perleisti kitiems asmenims. Pareiškėjams, UAB „Banginis“ bei kitiems suinteresuotiems asmenims perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai 2013-2015 metų laikotarpiui buvo nustatyti 2013-03-25 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. V1-28. Įsakymas yra galiojantis. Žvejybos kvotos ūkio subjektams yra nustatomos kiekvieniems kalendoriniams metams pagal jų turimą perleidžiamųjų žvejybos teisių dalį bei Lietuvos Respublikai tiems metams skirtas žvejybos galimybes. Pažymėjo, kad žvejybos kvotos nustatymas ūkio subjektui suteikia teisę vykdyti faktinę žvejybą nuo kvotos suteikimo momento. Atitinkamai, Komisija žvejybos kvotas ginčijamu protokolu skyrė remdamasi Taisyklių 26 ir 37 punktais, kurie protokolo priėmimo dienai buvo galiojantys ir neginčyti teismine tvarka.
Dėl ginčijamo akto teisėtumo taip pat nurodė, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokie Komisijos veiksmai, jų manymu, yra neteisėti, neteigė, kad Protokolo 2.8 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Taisyklėms, neginčijo kvotų skirstymo procedūros ir/ar Komisijos kompetencijos. Mano, kad ginčijamu Protokolu nebuvo pažeistos jokios pareiškėjų teisės. Panaikinus ginčijamo Protokolo 2.8 punkto dalį ūkio subjektams, tarp jų ir pareiškėjams, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos 2014 metams būtų suteikiamos ta pačia proporcija, kadangi jos skiriamos remiantis Įsakymu ir Tarybos reglamentu Nr. 1180/2013. Be to, pareiškėjai nereiškia jokių reikalavimų dėl ginčijamo protokolo dalies, kuria jiems skirtos žvejybos kvotos, panaikinimo. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčijamo protokolo 2.8 punkto panaikinimas dalyje, kuria jai suteiktos žvejybos kvotos niekaip neįtakos pareiškėjams suteiktų žvejybos kvotų dydžio pasikeitimo.
UAB „Banginis“ manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-492-4/2014 neturi jokios įtakos ginčijamo protokolo 2.8 punkto galiojimui, kadangi nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas perleidžiamųjų žvejybos teisių nustatymo kriterijų (Taisyklių 19 p.) teisėtumo klausimas, o 26 ir 37 punktų teisėtumas nebuvo tiriamas. Be to, šis teismo sprendimas negali būti taikomas atgaline data (2 t. 88-93 b. l.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Laivitė“ su pareiškėjų skunde išdėstytais motyvais sutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Protokolu žvejybos Baltijos jūroje kvotos naudotojams paskirstytos pagal 2013-03-15 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintas Taisykles, todėl sumažėjo bendrovei skiriamos žuvies kvotos, ji negavo planuotų pajamų ( 1 t. 172-175 b. l.).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjų E. N. IĮ ir UAB „Prekybos namai „Aistra“ atstovas, pareiškėjo UAB „Starkis“ atstovas, pareiškėjo UAB „Stekutis“ atstovas, UAB „Spika“ atstovai, AB „Senoji Baltija“ atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad žvejybos kvotų paskirstymas remiantis Taisyklėmis padarė didelę žalą pareiškėjams ir kitiems ūkio subjektams, užsiimantiems žvejyba Baltijos jūroje. Kai kurie ūkio subjektai apskritai nutraukė veiklą. UAB „Banginiui“, pagavusiam 2007-2012 metais didžiausią šprotų ir strimelių kiekį, buvo paskirtos didžiausios žvejybos kvotos 2014 metams. Toks kvotų paskirstymo principas prieštarauja ne tik Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, bet ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. UAB „Banginis“ įgijo dominuojančią padėtį aptariamoje rinkoje. Nurodė, kad Taisyklių atitikimą Konkurencijos įstatymui tyrė Konkurencijos taryba ir priėmė nutarimą, kuriuo nustatyti minėto įstatymo pažeidimai. LVAT taip pat pripažino Taisyklių nuostatas prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams, todėl ir Protokolas, priimtas vadovaujantis Taisyklėmis, negali būti laikomas pagrįstu, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamiesi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjai ginčija ne Protokolo atitinkamo punkto teisėtumą, o Taisyklių, kurių pagrindu priimtas šis Protokolo punktas, teisėtumą. Atkreipė dėmesį, kad tiek LVAT sprendimas, tiek Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriais remiasi pareiškėjai, skundžiamo protokolo priėmimo metu nebuvo priimti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė remtis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Banginis“ atstovas teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą.
Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ atstovas teismo posėdyje sutiko su pareiškėjų skundu. Paaiškino, kad žvejybos kvotų 2014 metams paskirstyme matyti aiški disproporcija tarp atskirų ūkio subjektų, kuri UAB „Banginis“ sukuria išskirtines sąlygas aptariamoje rinkoje. Mano, kad toks skirstymas neteisėtas. Kvotos buvo paskirstytos remiantis istoriškumo kriterijumi. Taisyklių 19 p., kuriame nustatytas istoriškumo principas, LVAT buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymui. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-05-15 priėmė sprendimą dėl 2013 metų kvotų skirstymo. Teismas nurodė, kad negalima vadovautis Taisyklių 19 p., pripažintu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktu. Nors šis Taisyklių punktas nebuvo tiesiogiai nurodytas ginčijamame Protokole, tačiau juo buvo remiamasi. Mano, kad neturi būti paliktas galioti toks administracinis aktas, kuriame remtasi neteisėta teisės norma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-19 Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1180/2012 Lietuvai buvo paskirstytos žvejybos Baltijos jūroje kvotos: 4109 t menkių, 3291 t strimelių, 12 010 t šprotų ir 1 651 vienetai lašišų.
2013-12-30 įvyko Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24, posėdis, kurio rezultatai nurodyti surašytame protokole Nr. ŽKB-13(6.1) (1 t. 16-20 b. l.). Iš nurodyto protokolo turinio matyti, kad Komisija antru klausimu svarstė atviros Baltijos jūros žuvų išteklių naudotojų prašymus ir skirstė žvejybos Baltijos jūroje kvotas atvirosios Baltijos jūros žuvų išteklių naudotojams 2014 metams. Protokolo 2.8 punktu Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 26 ir 37 punktais paskirstė 2014 metų metines žvejybos kvotas žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jūroje, ir skyrė: AB „Senoji Baltija“ 453 t rytinių menkių, 49 t vakarinių menkių, 0 t strimelių ir 280 t šprotų; V. M. GKF „Stilma“ - 63 t rytinių menkių, 7 t vakarinių menkių, 43 t strimelių ir 4 t šprotų; E. N. IĮ - 126 rytinių menkių, 14 t vakarinių menkių ir po 0 tonų strimelių bei šprotų; BUAB „Baltijos žuvys“ – 153 t rytinių menkių, 16 t vakarinių menkių, 57 t strimelių ir 186 t šprotų; UAB „Monistico“ - 135 t rytinių menkių, 14 t vakarinių menkių, 96 t strimelių ir 381 tonas šprotų; UAB „Banginis“ - 106 tonas rytinių menkių, 11 t vakarinių menkių, 1 159 t strimelių ir 4570 t šprotų; UAB „Prekybos namai „Aistra“ 73 t rytinių menkių, 8 t vakarinių menkių, 47 t strimelių ir 106 t šprotų; UAB „Spika“ 172 t rytinių menkių, 19 t vakarinių menkių, 9 tonų strimelių ir 293 tonų šprotų, UAB „Starkis“ – 79 t rytinių menkių, 8 t vakarinių menkių, 3 t strimelių ir 1 t šprotų; UAB „Stekutis“ – 76 t rytinių menkių, 8 t vakarinių menkių, 15 t strimelių ir 1 toną šprotų; UAB „Ramsun“ – 53 t rytinių menkių, 6 t vakarinių menkių, 16 t strimelių ir 33 t šprotų; UAB „Strimėlė“ – 53 t rytinių menkių, 6 t vakarinių menkių, 116 t strimelių ir 33 t šprotų; UAB Rikneda“ – 75 t rytinių menkių, 8 t vakarinių menkių, 4 t strimelių ir 78 t šprotų; AB „Laivitė“ – 53 t rytinių menkių., 6 t vakarinių menkių, 16 t strimelių ir 33 t šprotų ( 1 t. 19 b. l.).
Pareiškėjai kelia ginčą dėl paminėtame Protokolo 2.8 punkte nustatytų žvejybos kvotų paskirstymo teisėtumo. Teigia, kad toks skirstymas neatitinka Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio nuostatų, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, konkurencijos teisės principų. Atsižvelgiant į nurodytą žvejybos kvotų paskirstymą, vienas ūkio subjektas – UAB „Banginis“ įgijo dominuojančią padėtį verslinės žvejybos rinkoje, nes 2007-2012 metais sugavo daugiausiai žuvies, o kiti Protokolo 2.8 punkte nurodyti ūkio subjektai, negavę pageidaujamų kvotų, patyrė nuostolių.
Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 38 dalį žvejybos kvota – žuvų išteklių naudotojams skiriama žvejybos limito dalis. Žemės ūkio ministro 2013-03-15 įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintos Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2013-03-17 iki 2013-12-31) nustatė žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams tvarką. Pagal Taisyklių 4 ir 4.2 punktus teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje turi naudotojai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-803 patvirtintos Lietuvos Respublikos žvejybos laivų įtraukimo į žvejojančių laivų įtraukimo į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklėmis), darytina išvada, kad antrajai žvejybos laivyno daliai gali būti priskiriami žvejybos laivai, kurių pagrindinio variklio galia ne didesnė kaip 700 kW, kadangi būtent nuo variklio galios priklauso žvejybos laivų priskyrimas laivyno daliai. Taisyklių 9 punkte buvo įtvirtinta, jog nauji naudotojai, atitinkantys taisyklių 4 punkte nustatytas sąlygas, žvejybos atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje kvotas gali gauti šiais atvejais: 9.1. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę; 9.2. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu; 9.3. kai naudotojas reorganizuojamas; 9.4. kai naudotojas, teisėtais pagrindais valdantis į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, įsigyja perleidžiamąją žvejybos teisę ar jos dalį arba teisę naudoti žvejybos kvotą ar jos dalį iš kito šią perleidžiamąją žvejybos teisę turinčio Lietuvos Respublikoje registruoto naudotojo.
Taisyklių 26 punkte, kuriuo remiantis, buvo priimtas administracinis aktas (Protokolo 2.8 p.), nurodyta, kad Komisija pirmajame einamųjų metų komisijos posėdyje, atsižvelgdama į naudotojams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perdavimą kitiems naudotojams, apskaičiuoja kiekvienam naudotojui tenkančią žvejybos kvotą, sumažina žvejybos kvotas šių taisyklių 14 ir 25 punktuose nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja naudotojus komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka.
Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad perleidžiamoji žvejybos teisė – Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nustatytam laikotarpiui naudotojui suteikiama arba atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikai paskirtos tam tikros žuvų rūšies žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotos dalį (procentais), kurią jos turėtojas gali perleisti kitam naudotojui šiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Taisyklių 17 punktas nustatė, kad naudotojams, teisėtais pagrindais valdantiems į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktus ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims. Pagal Taisyklių 19 punktą, kiekvienam taisyklių 17 punkte nurodytam naudotojui suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio. Pagal Taisyklių 22 punktą vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 proc. visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 buvo patvirtinti žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai (procentais).
Kaip matyti, Taisyklių 19 punkte įtvirtintas perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio apskaičiavimo principas yra tiesiogiai susijęs su žvejybos kvotų skyrimu. Perleidžiamosios žvejybos teisės dydis tiesiogiai lemia skiriamų žvejybos kvotų dydį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Taisyklių 26 punktas negali būti vertinamas atskirai nuo Taisyklių 19 punkto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir kelia ginčą dėl to, kad remiantis perleidžiamąja žvejybos teise, apskaičiuota pagal to naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį, ginčijamu administraciniu aktu buvo paskirstytos žvejybos kvotos 2014 metams.
Atsakovė, atsakydama į pareiškėjų skundo argumentą dėl mažų kvotų kiekių pareiškėjams E. N. IĮ, UAB „Starkis“ ir kitiems ūkio subjektams, pažymėjo, kad tokie paskirti kiekiai susidarė todėl, kad šios įmonės 2007-2012 metais arba visai nežvejojo šprotų, strimelių, arba jų sugavimai buvo labai maži, todėl vadovaujantis Taisyklių 19 punktu ir atsižvelgiant į nustatytus perleidžiamųjų teisių dydžius buvo paskirstytos tokios žuvų kvotos. Tai reiškia, kad skirstant žvejybos kvotas 2014 metams buvo vadovaujamasi Taisyklių 19 punktu, kuriame įtvirtintas istoriškumo principas (atsižvelgta į 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį). Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo argumentas, kad Taisyklių 19 punktu nebuvo vadovaujamasi priimant Protokolo 2.8 p. nurodytą sprendimą, paneigtinas paties atsakovo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-27 sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 pripažino, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 19 punkte nustačius, kad ūkio subjektui „suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio“, yra esmingai ribojama ūkio subjektų, užsiimančių ar pageidaujančių užsiimti šprotų ir strimelių žvejyba Baltijos jūroje, ūkinės veiklos laisvė, kadangi ūkio subjektams, kurie 2007–2012 m. negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, yra iš esmės ribojama galimybė užsiimti atitinkama žvejyba ateinančiais metais (pagal šį kriterijų naudotojams, 2007–2012 m. sugavusiems mažai strimelių ar šprotų, suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) būtų mažas, o nauji naudotojai pagal Taisyklių 9 punktą kvotas gali gauti tik itin ribotais atvejais). Tokio pobūdžio ūkinės veiklos ribojimas, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina bei Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 punktu, gali būti nustatytas tik įstatyme, todėl žemės ūkio ministras, poįstatyminiame teisės akte, t. y. Taisyklių 19 punkte, nustatydamas esmines ūkinės veiklos sąlygas ir ribojimo kriterijus, veikė ultra vires ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (b. l. 159-162, II t.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad 2014-12-30 Komisijos posėdžio protokolo 2.8 punktas, kuriame, atsižvelgus, be kita ko, į Taisyklių 19 punktą, naudotojams nustatytos 2014 metų žvejybos kvotos, negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui.
Atsakovo atstovas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, akcentavo, kad ginčijamas Komisijos Protokolo 2.8 punktu išdėstytas sprendimas priimtas iki nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo norminėje byloje, o tai reiškia, kad Taisyklių 19 punktas buvo teisėtas ir galiojo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pažymėjo, kad ,,<...> tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (pvz., vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai“.
Nagrinėjamu atveju 2014 metų žvejybos kvotų skirstymo procedūra pagal atsakovo administracinį aktą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo norminėje administracinėje byloje oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta, kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą iškeldami ginčą, todėl 2014 metų žvejybos Baltijos jūroje kvotų paskirstymo teisiniai santykiai tarp pareiškėjų ir Tarnybos nėra pasibaigę. Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus Taisyklių 19 punktą prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, bei konstatavus, kad ši teisės norma yra neatsiejamai susijusi su Taisyklių 26 punktu, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu kvotų paskirstymas naudotojams 2014 metams, todėl yra pagrindas panaikinti Komisijos 2013-12-30 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.8 punktą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjai prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusiais su bylos nagrinėjimu.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus pareiškėjų skundą, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai už skundo padavimą teismui sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) žyminį mokestį (b. l. 31, I t.). Patenkinus skundą, pareiškėjams iš atsakovo priteistina 28,96 Eur (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Kitų atstovavimą ar kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjai teismui nepateikė.
Taigi, pareiškėjams iš atsakovo iš viso priteistina 28,96 Eur (100 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsakovas Tarnyba pateikė teismui prašymą dėl 10 406 Lt (3013,79 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-29 nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, parengimą, priteisimo (2 t. 178 b. l.). Tarnyba nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-730/2014 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-29 nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.
Bylos rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-29 nutartimi buvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ( 1 t. 179-181 b. l.). Šią pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovas atskiruoju skundu ginčijo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (2 t. 1-13 b. l.), kuris 2014-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-730/2014 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-29 nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė (2 t. 80-85 b. l.).
Aukščiau paminėtos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos proceso šalies teisę į bylinėjimo išlaidų atlyginimą, teismo įsitikinimu, sieja su galutiniu sprendimu administracinėje byloje ir tuo, kurios proceso šalies naudai jis yra priimtas. Nors nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-18 nutartimi atsakovo atskirąjį skundą išsprendė jo naudai, tačiau galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjų naudai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjų E. N. individualios įmonės, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltika“skundą tenkinti.
Panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2013 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-13(6.1) 2.8 punktą.
Priteisti pareiškėjų E. N. individualios įmonės, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltika“ naudai iš Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 100 (vieną šimtą) litų, kas atitinka 28,96 (dvidešimt aštuonis Eur, 96 Eur ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.