Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiosioms S. G. ir B. G. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d., 145 str.2d., 22 str.1d. ir 187 str.2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. S. 2012-01-14 apie 15 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, B. G. priklausančiame name, tyčia konflikto metu B. G. glaisto maišu trenkė į dešinį šoną, o S. G. ranka sudavė į veido sritį, tampė ją už plaukų taip smurtaudamas B. G. ir S. G. sukėlė fizinį skausmą, bei paėmęs rankinį pjūklą ir juo mojuodamas sakė, kad ,,skersai ir išilgai jas supjaustys, taip grasino B. G. ir S. G. nužudyti

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad atsikėlė ryte apie 9 val. ir pradėjo gerti stiprų 8 laipsnių stiprumo alų. Sesuo S. tapetavo sienas, tvarkė namus. Jam nepatiko, kad sesuo pradėjo pjaustyti jo pirktą kilimą, todėl jis su seserimi pradėjo konfliktuoti ir su ja susimušė. Besimušdamas su seserimi jis glaisto paku pataikė motinai į šoną. Jis seserį S. tampė už plaukų ir su ranka trenkė jai į veido sritį. Grasindamas su seserimi ir motina susidoroti pasiėmė pielutę ir sakė, kad jas perpjaus skersai ir išilgai. Po to trenkė pielutę į krosnį, ir ši sulūžo. Tada išėjęs į lauką pasiėmė benzino, sumaišyto su tepalu, kanistrą ir šiuo skysčiu apšlakstė namo palangę iš lauko pusės. Kilimas, dėl kurio kilo konfliktas buvo lauke, toliau nuo namo, ant šio kilimo jis numetė degantį degtuką, tačiau kilimas neužsidegė gal dėl to, kad lauke snigo ir kilimas buvo drėgnas. Padegti namo palangės nebandė. Nuėjo ant kalniuko ir ten pasėdėjęs grįžo namo, kur ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina blogai ir labai gailisi dėl to, ką padarė. Viskas įvyko dėl to, kad buvo neblaivus. Atsiprašo savo motinos ir sesers.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad ji tvarkė suplyšusį kilimą lauke. Parėjusi į namą išgirdo triukšmą ir pamatė kaip brolis glaistu pataikė mamai B. G. . Tada ji puolė ginti mamą. Brolis sudavė jai smūgius, nuo kurių jai kaktoje atsirado guzas. Negalėdama nuo brolio apsiginti ji įkando broliui į rankos pirštą. Konflikto metu brolis išsakė grasinimus, kad jas su motina papjaus. Grasinimo metu buvo pasiėmęs pjūklelį, kuriuo mojavo. Paskui brolis pjūklelį trenkė į krosnį. Tada ji šį pjūklelį nuo brolio paslėpė. Paskui brolis pasakė, kad kaime bus fejerverkas ir išėjo į lauką. Ji išsekė broliui iš paskos ir žiūrėjo, ką jis toliau darys. Brolis nuėjo į rūsį, kuriame sudėti degūs skysčiai, ir ji pro namo kampą pamatė, kad brolis juos išsineša. Tada suprato, kad yra realus pavojus, nes brolis gali padegti namus, todėl paskambino į policiją. Grįžusi į namą liepė visiems pasiimti paltus. Ji taip pat matė, kaip brolis, eidamas iš namų, ant toliau nuo buvusio kilimo, numetė degtuką numetė. Kilimas buvo toliau nuo lango. Brolis labai keikėsi ir vadino jas necenzūriniais žodžiais. Tai ne pirmas toks brolio išsišokimas, tačiau tokio lygio anksčiau nebūdavo. Konfliktas kilo dėl brolio neblaivumo, kai brolis blaivus, jie nesipyksta. Ji broliui atleidžia ir nori su juo susitaikyti, nenori, kad brolis būtų nuteistas, tačiau norėtų, kad ateityje brolis taip nesielgtų.

Nukentėjusioji B. G. paaiškino, kad kaltinamasis jos sūnus. Tą dieną ji su dukra tapetavo kambarį. Dukra išnešė kilimą į lauką ir nukirpo kilimo įplyšusi kampą. Dėl to sūnus, kuris nuo ryto jau išgėrinėjo, pradėjo pykti ir kabinėtis. Ji, išgirdusi sūnų su dukra Sandra konfliktuojant, įėjo į kambarį ir tada sūnus metė į ją maišelį glaisto ir pataikė į šoną. Matė, kad sūnus tampė S. už plaukų. Ji pasislėpė ir nematė kaip sūnus joms grasindamas buvo pasiėmęs pjūklelį, tačiau girdėjo, kai sūnus sakė, kad jas papjaus. Kai sūnus nuėjo į rūsį, S. liepė visiems apsirengti, o ji užkabino duris, kad sūnus nebeįeitų į namo vidų. Kaip sūnus pylė degų skystį ant palangės, ji nematė. Sūnus joms grasindamas dėl girtumo nesuvokė ką daro, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Sūnaus atsiprašymą priima, nori su juo susitaikyti, nenori, kad sūnus būtų nuteistas.

2012-01-14 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariate gautais S. G. pareiškimais, kuriuose nurodyta, kad 2012-01-14, Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), B. G. namuose, brolis L. S. , būdamas girtas, konflikto metu, ją sumušė, grasino nužudyti, sukėlė fizinį skausmą (b.l. 1,5 )

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra atlikta 2012-01-14 18 val. 30 min., baigta 19 val. 18 min., įvykio vieta - B. G. priklausantis gyvenamasis namas. Nuo įėjimą į namą 189 cm atstumu ant žemės guli kiliminė danga, kuri apsnigta sniegu, ant jos jokių dėmių nesimato, tačiau šalia matosi neryškių kontūrų avalynės pėdsakas. Kieme jaučiamas stiprus specifinis kvapas, panašus į benzino kvapą. Priėjus prie laiptų kvapas jaučiamas intensyviau. Žiūrint į langą, esantį prie durų, ant stiklo matyti nubėgusio skysčio žymės. Ant medinio lango rėmo ir ant skardinės dažytos namo palangės, kuri pasnigta matyti nubėgusio skysčio žymės. Ant paminėtų vietų nuvarvėjęs skystis turi stiprų specifinį, panašų į benziną kvapą. Po palange ant apsnigtų laitų matyti nubėgusio skysčio likučiai. Ant kambario durų matyti raudonos spalvos žymių, panašių į kraują. Apžiūros metu nieko nepaimta. (b.l.6-11).

Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji B. G. pateikė plastikinę talpą su tamsios spalvos skysčiu, glaisto maišelį, pjūklą; paimti daiktai apžiūrėti: 5 l talpa iš viršaus sutepta, talpoje likę nedaug panašaus į benziną skysčio; glaisto maišelis 15 kg yra nepilnas, nedidelis kiekis glaisto nuimtas; pjūklas yra 40 cm ilgio, pjūklo rankena nulaužta ( b.l. 14-20 ).

Alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2012-01-14 15:34 val. L. S. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b.l. 28).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad ant L. S. kairės rankos mažojo piršto prie nago šaknies odos yra nubrozdinimas (b.l. 31-34).

Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad 2012-01-14 14:55 val. įregistruotas pranešimas, kad triukšmauja brolis, žada padegti namą (b.l. 58)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų: nukentėjusiųjų parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais (b.l.14-20), asmens apžiūros protokolu (b.lo.31-34 bei kaltinamojo paaiškinimu nustatyta, kad kaltinamasis, tyčia mesdamas sunkų daiktą (glaisto maišą) ir pataikydamas juo nukentėjusiajai B. G. į šoną ir tyčia tampydamas nukentėjusiąją S. G. už plaukų bei suduodamas ranką smūgius jai į veidą, sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str.1d. Kaltinamasis smurto prieš nukentėjusiąsias metu, taip pat grasino jas nužudyti ir paėmęs rankinį pjūklą, matant nukentėjusiajai S. G. , šiuo pjūklu mojavo žadėdamas papjauti nukentėjusiąsias, dėl ko šios turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir nukentėjusioji S. G. , siekdama apsisaugoti pati ir apsaugoti nukentėjusiąją B. G., šį pjūklą paslėpė nuo kaltinamojo. Nurodyti kaltinamojo veiksmai buvo vienkartiniai ir trūko trumpą laiką tarp 14-15 val. (kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio registravimo duomenys). Grasinimą padegti namus kaltinamasis išsakė kai buvo atlikęs grasinimo nužudyti nukentėjusiąsias veiksmus, todėl kaltinamojo L. S. veiksmai, atlikti grasinant nukentėjusiosioms, atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str.1d., o BK 145 str.2d. numatytą veiką, kaip nurodyta kaltinime. Veikos perkvalifikavimas kaltinamojo teisių nepažeidžia (BPK 256 str.4d.). L. S. , smurtaudamas prieš nukentėjusiąsias ir joms grasindamas nusikalstamus veiksmus jų atžvilgiu vienu metu, todėl jo padarytos veikos, numatytos BK 140 str.1d. ir 145 str.1d., sudaro nusikalstamų veikų idealią sutaptį.

L. S. taip pat kaltinamas, kad jis pasikėsino padegti motinos B.G. namus, t.y. pagrasinęs, kad ,,kaime bus fejerverkas“, nuėjo į rūsį, paėmė talpą su skysčiu, turinčiu benzino kvapą, juo aplaistė gyvenamojo namo virtuvės palangę iš lauko pusės ir bandė padegti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes ugnis neįsiplieskė, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str.1d. ir 187 str.2d., padarymu.

Kaltinamasis L. S. pripažino, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodė, kad degtuką numetė ne ant namo palangės, o ant drėgno kilimo, buvusio toliau nuo namo, tačiau degtukas užgeso. Kad kaltinamasis nebandė padegti degiu skysčiu užpiltos palangės patvirtino ir nukentėjusioji S. G. Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.6-11) užfiksuota, kad apsnigtas kilimas yra lauke už 1,89 m nuo gyvenamojo namo, kurio palangės aplaistytos degiu skysčiu, ant kilimo skysčio dėmių nėra. Šie įrodymai paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis bandė padegti gyvenamojo namo palangę, aplaistytą degiu skysčiu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes ugnis neįsipliekė. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus laikytina, kad kaltinamasis, aplaistydamas degiu skysčiu namo palangę, atliko pasikėsinimo padegti B. G. gyvenamąjį namą veiksmus, tačiau nusikalstamos veikos atsisakė savanoriškai. L. S. , atlikęs visus pasikėsinimo veiksmus, nebandė padegti gyvenamojo namo, degtuką numetė tik ant drėgno, toliau nuo gyvenamojo namo esančio kilimo, kuris pagal įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis nebuvo apipiltas degiu skysčiu. Byloje nėra duomenų, kad L. S. atsisakymą savanoriškai baigti pasikėsinimą padegti namus nulėmė kiti asmenys ar sunkiai įveikiamos kliūtys. Dėl nurodytų aplinkybių L. S. pagal BK 22 str.1d. ir 187 str.2d. išteisintinas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 3str.1d.1p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (LR BK 11 str.1d.,3d.), nusikaltimai smurtiniai, nukreipti prieš šeimos narius. Kaltinamasis, neteistas, dirba, psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų kabinete nestebimas (b.l.52), neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės bei į nukentėjusiųjų, kurios susitaikė su kaltinamuoju ir nesiekia, kad jis būtų nubaustas kriminaline bausme, poziciją. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam (BK 48 str.). Kadangi L. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, jos bendrintinos vadovaujantis BK 63 str 1d.,5d.1p., t.y. apėmimo būdu.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas, esant BK 38 str. 1d. numatytoms sąlygoms gali, tačiau neprivalo, asmenį, padariusį nusikalstamą veiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios S. G. ir B. G. susitaikė su kaltinamuoju L. S. , nenorėdamos, kad jis būtų nuteistas. Tačiau nukentėjusiosios nurodė, kad L. S. taip elgiasi ne pirmą kartą, nukentėjusioji S. G. prašė, kad kaltinamasis garantuotų, kad ateityje jis nesmurtaus prieš artimuosius. Byloje nepareikštas civilinis ieškinys ir nukentėjusiosios nereikalauja iš kaltinamojo – savo šeimos nario atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis smurtaudamas sugadino namo duris, sulaužė pjūklą, aplaistė skysčiu namo sieną. Kaltinamasis teismo posėdžio metu tik atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau nenurodė, ar pašalins savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Visa tai rodo, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinė talpa su tamsios spalvos skysčiu, glaisto maišelis, pjūklas, kurie saugomi Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariate grąžintini nukentėjusiajai B. G. .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnį 1dalį ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį ir per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnį 1 dalį ir nuteisti jį 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį ir per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį ir per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16 išbūtą laiką - 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnį 2dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: plastikinę talpą su tamsios spalvos skysčiu, glaisto maišelį, pjūklą, saugomus Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai B. G. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teismui.