Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo B. S. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Remiantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. 2012-08-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. liepos 11 d. 10.49 val. Kretingoje, Kęstučio g. ties namu Nr. 9, vairuodama savo automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) B. S. iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 234 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., skirtingai nei administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., gali būti padarytas tik tyčia. ATPK 10 str. numato, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Tiek šiuo metu, tiek ir prieš tai nurodytame, jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodytu laiku galiojančių Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 str. išaiškinta, kad eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi akivaizdu, kad ne bet koks transporto priemonių ar transporto priemonės kontaktas su kroviniu, keliu, jo statiniu, ar kitu įvykio vietoje buvusiu turtu laikomas eismo įvykiu, o tik toks, kurio metu dėl judančios transporto priemonės poveikio žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, iki šio momento ji nebuvo padariusi jokių administracinių teisės pažeidimų, įskaitant ir susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. 2012 m. liepos 11 d. apie 10.49 val. kartu su savo drauge G. P. iš tiesų buvo atvykusi į turgų ir pasistačiusi jai priklausantį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios adresas gali būti Kęstučio g. ties namu Nr. 9, Kretingos m. Išvažiuodama iš nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės ir joje manevruodama išgirdo pašalinį garsą, kuris galėjo būti susijęs su jos vairuojamo automobilio kontaktu su aikštelės atitvaru (bordiūru), tiek ir su byloje nurodytu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išgirdusi nurodytą garsą, ji pastatė savo automobilį ir išlipusi jį apžiūrėjo, tačiau nei ant savo automobilio, nei ant byloje minimo automobilio „Renault Megane Scenic“, nei ant aikštelės atitvaro nepamatė jokių apgadinimo požymių, dėl ko, būdama visiškai įsitikinusi, kad jos automobilio kontaktas, jeigu ir buvo su kuriuo iš prieš tai nurodytų objektų, nepadarė jokios žalos, tai yra nesugadino ir neapgadino nei nurodytų objektų, nei jokio kito toje vietoje buvusio turto, dėl ko tai nelaikytina eismo įvykiu, išvyko ilsėtis prie Platelių ežero Plungės r.

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., patvirtina jos automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir techninės būklės patikrinimas, kurio metu nustatytas nežymus kairio galinio sparno įbrėžimas, nežymus galinio bamperio kairės pusės įbrėžimas ir matomas neryškus mėlynos spalvos dažų likutis, bei Kretingos r. PK medžiaga apie automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Šiuo atveju nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme niekas net nebandė sulyginti nurodytų nežymių ir neryškių jos automobilio apgadinimų, kurių protokole nurodytoje vietoje galėjo ir neįžiūrėti dėl savo amžiaus ir tuo metu švietusios skaisčios saulės, nes jie, kaip ir nurodyta dokumentuose, labai nežymūs ir neryškūs su byloje minimo automobilio „Renault Megane Scenic“ apgadinimais, dėl ko teismo išvada apie minimų automobilių kontaktą paremta išimtinai tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai, nors, atsižvelgdama į prieš tai jau nurodytas aplinkybes, ji neatmeta teorinės galimybės, kad tie apgadinimai galėjo atsirasti nuo jau minėtų automobilių kontakto, kurių įvykio vietoje paprasčiausiai neįžiūrėjo.

Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., gali būti padaromas tik tyčia, kas reiškia, kad darydamas tokį pažeidimą asmuo ne tik privalo suvokti, kad jo veiksmai priešingi teisei, numatyti žalingas tokių veiksmų pasekmes ir jų norėti, arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti, taipogi turėti tam kažkokį tai tikslą bei motyvą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (KET 232 str.), eismo įvykio, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus ir kurio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neprivalo kviesti policijos pareigūnų ir už tai eismo įvykio savininkui negresia jokia administracinė atsakomybė, išskyrus pareigą eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams joje pasirašyti. Ji savo, kaip nurodytos transporto priemonės savininkės ir valdytojos, civilinę atsakomybę yra apdraudusi įstatymų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pamačiusi, jog vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel Corsa“ apgadino byloje minimą automobilį „Renault Megane Scenic“, neturėjo nei jokio tikslo, nei jokio motyvo pasišalinti iš protokole nurodytos vietos, o iš ten išvyko tik būdama įsitikinusi, kad jos automobilis nekontaktavo su nurodytu automobiliu „Renault Megane Scenic“, o jei ir kontaktavo, tai to kontakto metu nebuvo apgadinta nei viena iš paminėtų transporto priemonių. Šių aplinkybių analizė patvirtina tai, kad, nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, teismui nebuvo pateikta abejonių nekeliančių įrodymų, kad ji tyčia padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., kas neleidžia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu.

Jeigu šiame apeliaciniame skunde aprašyti jos, kaip vairuotojos, veiksmai teisiškai turi būti vertinami kaip administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., padarymas, mano, kad atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas jos elgesio aplinkybes skundžiamu nutarimu jai paskirta aiškiai per griežta administracinė nuobauda. ATPK 20 str. numato, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Ji supranta, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., kuomet eismo įvykio kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos yra priskiriamas prie šiurkščiausių (sunkiausių) administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, dėl ko už šį pažeidimą numatytos laibai griežtos administracinės nuobaudos. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas siekiant pažaboti piktybinį eismo įvykių, galimai sukėlusių sunkias, labai sunkias, o kartais ir negrįžtamas pasekmes, kaltininkų elgesį, kuomet pastarieji pasišalina iš eismo įvykio vietos siekdami išvengti jiems gresiančios atsakomybės ar pareigos atlyginti tokias neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kuri tam tikrais atvejais gali būti laikoma labai didele ir taip sutrukdyti policijos pareigūnams nustatyti tokias pasekmes sukėlusį asmenį. Nežiūrint to, yra įsitikinusi, kad teismas, nagrinėdamas bylas, tame tarpe ir administracines, įstatymą taiko ne formaliai, bet kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nes Konstitucijos 109 str. 1 d. numato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Ši konstitucijos nuostata yra skirta tam, kad bet kokią bylą nagrinėjantis teismas galėtų individualizuoti atsakomybėn traukiamam asmeniui taikomas valstybės poveikio priemones (bausmes, administracines nuobaudas). Būtent dėl šios priežasties ATPK bendrojoje dalyje yra 30¹ str., kurio 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numato, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. ATPK 27 str. 1 d. numato, kad specialiosios teisės, įskaitant teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Iš šios administracinės bylos medžiagos matyti, jog iki šios dienos ji nebuvo padariusi jokių administracinių teisės pažeidimų, įskaitant ir susijusių su transporto priemonių vairavimu, nors jos vairuotojo stažas - 45 metai, tai yra nuo 1967 metų. Paskirta administracinė nuobauda - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju ypatingai pasunkins jos gyvenimo sąlygas, kadangi 2012-11-06 ji pakliuvo į autoįvykį, kurio metu buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Šio eismo įvykio metu smarkiai nukentėjo, dėl ko skubos tvarka iškart po eismo įvykio buvo stacionarizuota į LSMUL KK MTS. Atlikus diagnostinius tyrimus buvo nustatyta, kad jai deformuotas dešinys petys, čiuopiama tuščia sąnarinė duobė, žastikaulio galva čiuopiama pažastyje. Judesiai per dešinį sąnarį negalimi. Dešinė čiurna sutinusi, skausminga ties išorine kulkšnimi, judesiai per čiurnos sąnarį labai skausmingi, riboti. Dėl nurodytų sužalojimų buvo operuota. Operacijos metu susiūta galvos srities žaizda. Dešinės čiurnos sąnarys imobilizuotas dorzaline gipso longete. Atlikus rentgenologinius tyrimus buvo konstatuotas dešinio žastikaulio išnirimas, dešinės išorinės kulkšnies lūžis be poslinkio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis be poslinkio. Atlikus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą konstatuota iki 1,3 cm storio poodinė minkštųjų audinių hematoma. Dėl šių sužalojimų stacionare buvo gydoma iki 2012-11-12. Po to išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui, nurodant 2012-11-20 pašalinti galvos žaizdos siūlus. Nustatytas 4 savaičių gulimas režimas, po 4 savaičių leidžiant sėdėti, o po 8 savaičių bandyti stotis ant kojų, bei rekomenduota nuo 2012-12-03 pradėti reabilitaciją II judamojo atramos aparato pažeidimo profilio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Būtent dėl šių patirtų sužalojimų negalėjo dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų sužalojimų, dėl kurių yra apsunkintas jos judėjimas (vaikščiojimas), iki šios dienos yra nedarbinga. Nuo 2012-12-03 iki 2012-12-23, taikant reabilitacijos programą reabilitacijos klinikoje „Medicus“, jos būklė kiek pagerėjo, truputį padidėjo jos fizinis aktyvumas, pagerėjo apsitarnavimas. Lūžusios dešinės čiurnos sąnario ir išnarinto mentės-peties sąnario judesiai tapo kiek laisvesni, bet negrįžo į tą padėtį, kokia buvo iki sužalojimo, dėl ko toliau rekomenduota BPG priežiūra ir tęsti antihipertenzinį gydymą, savarankiškai atlikti išmoktus kineziterapijos pratimus, sekančią ortopedo-traumatologo konsultaciją numatant po dviejų mėnesių. Visos šios aplinkybės, kurias patvirtina kartu su šiuo skundu apeliacinės instancijos teismui pateikiami rašytiniai įrodymai, neginčijamai patvirtina, kad šiuo metu jos judėjimas dėl patirtų sužalojimų yra labai ribotas, o nuvykimas visuomeniniu transportu į gydymo įstaigas, tai yra tiek pas BP gydytoją, tiek ir ortopedo-traumatologo konsultacijai, tiek ir į papildomas reabilitacijos procedūras visuomeniniu transportu, tai yra dėl skundžiamu nutarimu atimtos specialiosios teisės negalint vairuoti jai priklausančios transporto priemonės, būtų labai sudėtingas, o gal netgi neįmanomas, kas turėtų tiesioginės įtakos jos sveikatos būklei.

Atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas faktines įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui laikant, kad jos veiksmuose visgi yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., sudėtis, mano, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas ATPK 30¹ str. neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirtą piniginę nuobaudą sumažinant iki minimumo.

ATPK 272 str. 1 d. išvardintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, tame tarpe ir teisė dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą, teikti prašymus bei užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Būtent šioje dalyje nurodyta ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Ši procesinė teisės norma neturėtų būti taikoma vien tik formaliai, ką šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismui ji pateikė ne tik dokumentus, patvirtinančius, kad po sužalojimo 2012-11-06 eismo įvykyje negali vaikščioti, dėl ko negali dalyvauti 2012-11-14 teismo posėdyje, bet ir teismui adresuotą sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad dėl patirtų sužalojimų negali atvykti į teismą laikotarpiu nuo 2012-12-03 iki 2012-12-23. Kadangi nuo 2012-11-14 buvo nutrauktas susitarimas su jos interesus atstovavusia advokate, pateikdama sveikatos ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad 2012-12-10 teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų, nebūdama teisininke ir neturėdama teisinių žinių kartu su nurodyta pažyma nepateikė formalaus prašymo šios bylos nagrinėjimą 2012-12-10 teismo posėdyje atidėti. Mano, kad vien šis formalus ATPK 272 str. 1 d. pažeidimas šiuo atveju negali būti įstatyminiu pagrindu išnagrinėti šią administracinę bylą jai nedalyvaujant, ką padarė pirmosios instancijos teismas, ir tokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuris vienareikšmiškai suvaržė vieną pagrindinių jos procesinių teisių, negalima laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, kadangi jis turėjo tiesioginės įtakos išsamiam ir visapusiškam šios administracinės bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismui nusprendus nagrinėti administracinę bylą jai nedalyvaujant, ji neturėjo galimybės pateikti teismui prašymą iškviesti ir apklausti kartu su ja byloje minimo įvykio metu automobilyje buvusią liudytoją G. P., kas turėjo tiesioginės įtakos išsamiam ir visapusiškam šios administracinės bylos išnagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinis teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas B. S. procesines teises, o ginčijamo nutarimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kadangi byla žodinio proceso tvarka iš naujo bus nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, bylą žodinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinės instancijos teisme netikslinga, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasi B. S. skundžia Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutatimą, yra tai, kad byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, tokiu būdu pažeidžiant jos procesines teises.

Iš byloje esančio grąžinamojo pranešimo (b.l. 46) matyti, jog B. S. apie 2012-11-14 10.30 val. Kretingos rajono apylinkės teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Kretingos rajono apylinkės teisme 2012-11-14 gautos medicininės pažymos dėl neatvykimo į teismą (b.l. 50, 51), kuriose nurodyta, jog B. S. dėl ligos negali atvykti į teismą laikotarpiu nuo 2012-11-13 iki 2012-12-07. Vienoje iš pažymų (b.l. 50) nurodyta ligos priežastis T02.80. Remiantis Ligų kodų ir ligų aprašymų paieška TLK-10 diagnozių klasifikatoriuje (http://mdc.medcentras.lt/TLK-10.php) nustatyta, jog pagal šį kodą ligos diagnozė - lūžiai, apimantys kitus kūno sričių derinius, uždari. Atsižvelgus į tai, kad B. S. sirgo, bylos nagrinėjimas 2012-11-14 buvo atidėtas iki 2012-12-10 10.00 val. (b.l. 53). Apie 2012-12-10 10.00 val. teismo posėdį B. S. buvo tinkamai informuota, tačiau ji, ir vėl negalėdama dalyvauti teismo posėdyje, 2012-12-06 teismui atsiuntė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos Formos Nr. 094-1/a medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą (b.l. 59, 60). Minėtoje pažymoje nurodyta, jog B. S. laikotarpiu nuo 2012-12-03 iki 2012-12-23 negali atvykti į Kretingos rajono apylinkės teismą dalyvauti administracinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad B. S. pateikė medicininę pažymą, tačiau nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo B. S. nedalyvaujant (b.l. 63-64).

ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Apeliacinis teismas sutinka su Kretingos rajono apylinkės teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju B. S. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja ATPK 272 str. 1 d. nuostatos, tačiau kartu pažymėtina, jog įstatymas nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas negali būti taikomas formaliai, ką šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, jog B. S., kai administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama Kauno rajono apylinkės teisme, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose (b.l. 25, 27, 36). Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi (b.l. 40) B. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui. Pirmąjį teismo posėdį Kretingos rajono apylinkės teismas paskyrė 2012-11-14 10.30 val. Iš apeliaciniam teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų (b.l. 79, 80) matyti, jog B. S. 2012-11-06 autoįvykio metu nukentėjo kaip pėsčioji. Iš ligoninės ji išrašyta tik 2012-11-12, išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Nustatytas 4 savaičių gulimas režimas, po 4 savaičių galima sėdėti, o po 8 savaičių galima stotis ant kojų, taip pat rekomenduota nuo 2012-12-03 pradėti reabilitaciją. Akivaizdu, jog dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, t.y. dėl 2012-11-06 autoįvykio metu patirtos traumos B. S. negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, tai patvirtina teismui prieš kiekvieną posėdį jos pateiktos medicininės pažymos. Nors B. S. teismui pateikdama minėtas pažymas kartu nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja ATPK 272 str. 1 d. nuostatos, apeliacinis teismas laiko, jog pateikdama teismui pažymas dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, tokiu būdu parodydama, kad domisi proceso eiga, kartu ji išreiškė valią, kad byla nebūtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Iš pirminio B. S. paaiškinimo, esančio administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 1a), Kauno rajono apylinkės teismo posėdžio metu duotų jos paaiškinimų (b.l. 25, 27) matyti, jog B. S. savo kaltės nepripažino, taip pat nurodė, kad įvykio metu įvykio vietoje kartu su ja buvo G. P.. Tačiau apylinkės teismas, neišklausęs B. S. paaiškinimų, jos versijos, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pripažino ją kalta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš B. S. buvo atimta teisė būti išklausytai, gintis nuo jai inkriminuoto kaltinimo, teikti prašymus, įrodymus, užduoti klausimus nukentėjusiajam, kaltinimo liudytojams, kviesti gynybos liudytojus, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. S. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą B. S. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas B. S. procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažįstamas neteisėtu, todėl naikinamas, o B. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi B. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jos kaltės klausimas padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus bei nuobaudos individualizavimo klausimas šiuo metu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.