Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-116/2009

2.4.; 1.2.4.5.; 1.1.8.1.1.

2009 m. gegužės 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 9 d. apie 21val. 30 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, J. S. bendrabučio kambaryje, kumščiu suduodamas nukentėjusiajam V. P. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir padarydamas jam kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio komplekso lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas paakiuose, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

LR BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. teisiamas ketvirtą kartą (b.l. 44-46, 47-48, 49-50, 54-70), naują nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neišnykus teistumui, yra baustas administracine tvarka (b.l. 71-74), nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi savo šeimos (b.l. 78), nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, nukentėjusysis jam neatleido, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų pastaruoju neturi (b.l. 77). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. Š. realią laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu yra labai švelni - pagal LR BK 138 str. 1 d. E. Š. nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, t.y. laisvės atėmimo bausme, artima minimaliai (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai), kai minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus E. Š. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka LR BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi, tuo kas išdėstytu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

n utaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.