Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-397/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
1S-128-397/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-397/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, kuria nuteistojo M. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2016 m. gruodžio 8 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-1321 pakeitimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį ir subendrinta bausmė nustatyta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2017 m. birželio 1 d.2016 m. gruodžio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-1321 nutarta netaikyti nuteistajam M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, stokoja savitvardos (ypač apsvaigęs nuo alkoholio), jo problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki, rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. N. skundą, nurodant, kad nuteistasis teistas septynis kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai, išvadų dėl ankstesnių teistumų jis nedaro, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl nėra pagrindo spręsti, kad M. N., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taikant lygtinį paleidimą, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.Skunde nuteistasis M. N. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir /ar pareigas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, teismas nutartyje neaptarė jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, galimybės integruotis laisvėje, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Nuteistojo teigimu, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones, lankė reabilitacinę programą „Smurtas artimoje aplinkoje“, „Anoniminiai alkoholikai“. Yra skatintas už gerą darbą du kartus, bausmės atlikimo metu buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi, taip pat lygtinio paleidimo tikslais. Apylinkės teismas nenurodė nei vienos priežasties, kodėl jo atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas. Nuteistojo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Savo gyvenimo tikslų jis pasiryžęs siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Be to, nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo ilgas laiko tarpas, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.Nuteistojo M. N. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog M. N. po truputį koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo profesinį išsilavinimą – metalo apdirbimo, staklininko, suvirintojo specialybes. Šiuo metu M. N. dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, t. y. vykdo sudarytą pataisos planą. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas. Bendraudamas su administracijos pareigūnais, jis būna mandagus, taktiškas, bendrauja noriai, elgiasi ramiai, pagarbiai, neišsiskiria iš aplinkinių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Nagrinėjamu atveju, nuteistajam M. N. nustatyta vidutinė, t. y. 54 balų, nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti atidžiai svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė šios išvados. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad M. N. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų, pirmą kartą jis nuteistas būdamas devyniolikos metų, šis teistumas jam jau aštuntas, būtent dėl to, vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 25 balai yra nekintami, vis dėlto, 29 dinaminius balus nuteistasis dar gali mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. N. kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo tai nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu M. N. atlieka bausmę dėl smurtinio nusikaltimo – savo motinos sugyventinio sumušimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek prieš svetimus asmenis, tiek prieš artimus šeimos narius nuteistasis smurtauja nebe pirmą kartą, anksčiau jis yra teistas už smurtą prieš motiną bei žmoną. Taigi nuteistojo puoselėjamos vertybės prasilenkia su visuotinai priimtinomis, M. N. negerbia net artimiausių šeimos narių sveikatos, jų teisėtų interesų gyventi saugioje aplinkoje. Nuteistojo socialiniai ryšiai yra silpni. Su žmona jis gyvena atskirai, nors nėra išsiskyrę, iš šio ryšio turi nepilnametę dukrą, prie kurios auginimo, materialinio aprūpinimo, auklėjimo neprisideda. Iki suėmimo gyveno su sugyventine, kuri nuo jo laukiasi vaiko. Ar M. N. lankomas pataisos namuose, bylos medžiagoje duomenų nėra, nors teigiama, kad ryšiai su šeimos nariais palaikomi. Pateikta medžiaga liudija ir tai, kad dauguma M. N. padarytų nusikalstamų veikų yra padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Dabartinis nusikaltimas, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę - asmens sumušimas - įvykdytas taip pat būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis dalyvavo „Anoniminių alkoholikų“ programoje, skirtoje alkoholio vartojimo įpročiams ir jų valdymui koreguoti, pataisos įstaigoje nėra pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sudalyvavimas vienkartinėje programoje dar nereiškia, jog turimi įpročiai iš tiesų pasikeitė, juo labiau, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis alkoholį vartojo itin neatsakingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, kad M. N. lengvai išsiprovokuoja konfliktui, kurio metu gali naudoti smurtą. Problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, nuteistasis identifikuoja, tačiau jų sprendimo įgūdžiai silpnoki, pasekmių suvokimas nepakankamas. Be to, nors M. N. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, teigia suprantantis, jog pasielgė netinkamai, tačiau savo elgesį yra linkęs pateisinti, sumenkinti savo indėlį nusikaltimo įvykdyme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visas šias mąstymo problemas bei deramo elgesio įgūdžių stoką tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra itin aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. N. nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos) ir du apsauginiai veiksniai (darbinė veikla, dalyvavimas priklausomybių nuo alkoholio vartojimo prevencinėse programose), taigi jo nusikalstamą elgesį didinančių veiksnių nustatyta dvigubai daugiau nei galinčių jį apsaugoti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Be to, teisėjų kolegija įvertina tai, jog nuteistasis turi skolų – neapmokėtų baudų, ir nors pataisos namuose jis dirba bei gauna stabilų atlyginimą, tačiau šių įsiskolinimų nedengia, kas rodo, jog M. N. stokoja gebėjimo efektyviai tvarkyti gaunamas lėšas bei pajamas. Finansinis nestabilumas gali trukdyti sėkmingai probacijai, juo labiau, kad bylos duomenimis nuteistojo sugyventinė niekur nedirba, gyvena iš pašalpų. Pats nuteistasis taip pat aktyviai nesiieško darbo, pataisos įstaigoje nėra gauta duomenų, patvirtinančių, kad paleistas lygtinai jis būtų įdarbintas vienoje ar kitoje įmonėje. Aukštesnysis teismas įvertina ir nuteistojo gyvenimo sąlygas, kas taip pat turi reikšmės lygtinio paleidimo tikslų įgyvendinimui. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis iki sulaikymo gyveno su motina bei sugyventine motinai priklausančiame name, po galimo lygtinio paleidimo taip pat grįžtų gyventi į motinos namus, kurią, jau minėta, ne kartą buvo sumušęs. Nors M. N. motina nelaiko pykčio, sutinka sūnų priimti gyventi pas save, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės ir toliau kilti įvairiems konfliktams, kadangi motinos ir sūnaus santykiai nėra itin artimi. Grįžimas į tą pačią aplinką, kurioje ne kartą buvo smurtauta, teisėjų kolegijos vertinimu, nebus apsauginiu faktoriumi renkantis dorą, sąžiningą gyvenimą be smurto.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo M. N. skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nuteistojo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas