Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo Z. J. (Z. J. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties, kuria Z. J. , kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. kovo 6 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, t.y. tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 24.00 val.bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. K. metu, sudavė pastarajam kojomis nenustatytą skaičių smūgių į liemenį, ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir lazda į galvą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis momens srityje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, dėl ko V. K. 2008 m. spalio 7 d. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė V. K. .

Z. J. , vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2008-11-05, 2008-11-06 Z. J. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Z. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2009-03-06 nutartimi Z. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Teismo posėdyje suimtojo kaltinamojo Z. J. gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamajam Z. J. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad Z. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: liudytojų, paties kaltinamojo parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, teismo medicininis (lavono) tyrimas bei kt.

Iš teismo nutarties matyti, kad Z. J. suėmimo terminas pratęstas tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Z. J. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į šias aukščiau paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad Z. J. praeityje 6 kartus teistas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tvirtų socialinių ryšių. Apygardos teismui pagrįstai leido manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors kaltinamasis Z. J. skundu prašo skirti jam įstatymų numatomas švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę Z. J. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę. Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Z. J. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.