Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-07-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2341-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-15
Bylos Nr.
2A-2341-464/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
S. F.
Atsakovas
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2341-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05686-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovui S. F., jo atstovams P. G. ir K. G.,atsakovo atstovams V. L. ir A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. F. 2012-11-20 su ieškiniu (t.1, b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2012-10-30 įsakymą dėl atleidimo iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ - į Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką. Nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą įvairiuose padaliniuose nuo 1994-01-01, nuo 2001-04-01 - Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareigose. 2012-10-26 gavo atsakovo reikalavimą iki 2012-10-26 9:00 val. pateikti pasiaiškinimą, kur buvo kaltinamas 2012-10-24 43-iame kelyje dviejuose vagonuose po autosankabos sijelės pakabomis nepašalinęs pašalinių daiktų (bėgvinių). 2012-10-26 paaiškino darbdaviui, kad nurodytu laiku dirbdamas 23-24 d. naktinėje pamainoje, neturėjo nurodymo šalinti bėgvinių, dirbo kitą jam pavestą darbą, bėgvinius pašalino kiti stoties darbuotojai. 2012-10-30 ieškovui įteiktas tos pačios dienos atsakovo įsakymas Nr.P(VRSS)-399 dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2012-10-30 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Įsakyme minima daug tariamų darbo drausmės pažeidimų, kurie užfiksuoti operatyviniuose pasitarimuose, jis kaltinamas nepagarbiu elgesiu su kolegomis, nebendradarbiavimu, profesinės etikos reikalavimų nepaisymu, kas lėmė darbdavio nepasitikėjimą ieškovu kaip darbuotoju. Tačiau atleidimo įsakyme turėjo būti nurodytas konkretus vienkartinis šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl neaišku, už ką atsakovas jį atleido. Be to, atsakovas ir anksčiau ne kartą prašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ sutikimo paskirti jam drausmines nuobaudas, jų negavęs, ginčijo nesutikimus teisme. Teigia, kad atsakovas taiko dvigubus standartus – jį baudžia, o kitų darbuotojų už tuos pačius veiksmus nebaudžia. Kadangi ieškovas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, tikroji jo atleidimo iš darbo priežastis yra ieškovo ir įsteigtos profesinės sąjungos persekiojimas už atsakovo administracijos netinkamos veiklos kritiką.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-12-10 atsiliepimu (t.1, b.l.165-170) nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad 2012-10-01 atlikęs techninės dokumentacijos pildymo patikrinimą darbdavys nustatė, kad ieškovas nepasirašė Vagonų techninės priežiūros žurnale (V-14 forma) už 23 kelyje suformuoto sąstato techninės priežiūros pradžią ir pabaigą, už 63 kelyje suformuoto traukinio Nr.3029 ištisinį stabdžių bandymą, už 23 kelyje traukinio Nr.2605 ištisinį stabdžių bandymą. Tuo ieškovas pažeidė Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos reikalavimus, Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr.1 reikalavimus. Be to, 2012-10-24 atlikdamas 43-ame kelyje suformuoto sąstato techninę priežiūrą ir nustatęs, kad vagonai Nr.42346379 ir Nr.42347039 yra techniškai netvarkingi, t.y. aptikęs pašalinius daiktus (bėgvinius) po autosankabos sijelės pakabomis, ieškovas apie juos pranešė operatorei, bet pašalinti atsisakė, tvirtindamas, kad tai ne jo darbas. Bėgvinius pašalino ieškovo porininkas V. K.. Tuo ieškovas pažeidė darbdavio įsakymu Nr.Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 3.6.2.1 p. nuostatas ir Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių 80 p. įtvirtintus bendruosius darbo tvarkos reikalavimus, Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 1 p. ir 8 p. reikalavimus. Už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ieškovui skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra tiksliai nurodyta, jog ieškovas, atsisakydamas pašalinti bėgvinius, pažeidė nurodytas konkrečias darbo instrukcijos, taisyklių drausmės statuto nuostatas, t.y. šiurkštus darbo drausmės pažeidimas aiškiai įvardintas. Atsakovas pateikė ieškovui visus reikiamus dokumentus, skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo - atsakovas pagal DK 238 str. atsižvelgė į ieškovo darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, į darbuotojo kaltę ir į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, taip pat į tai, kaip šis darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovui darbdavio 2010-05-03 įsakymu Nr.P(VRSS)-167, 2011-04-12 įsakymu Nr.P(VRSS)-110 jau buvo skirtos drausminės nuobaudos. Be to, atsakovas mėgino spręsti ieškovo drausminės atsakomybės klausimą ir vėliau, ne kartą kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimo skirti jam drausmines nuobaudas ir atsisakymą jį duoti ginčijo teisme. Nepriklausomai nuo to, kad teisminiai procesai nebuvo baigti, atsakovas turėjo teisę atsižvelgi ir į ankstesnį ieškovo darbą bei nutraukti darbo sutartį su ieškovu, kam profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas nebuvo reikalingas. Taigi skirdamas drausminę nuobaudą, atsakovas atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltą grėsmę eismo saugai, į tai, kad ieškovas sąmoningai ignoravo instrukcijoje nustatytų darbų atlikimą, o taip pat į ankstesnes ieškovui darbdavio skirtas drausmines nuobaudas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-22 sprendimu (t.5, b.l. 18-31) ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dirbo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkte vagonų tikrintojo remontininko pareigose. 2012-10-30 įsakymu dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Nr.P(VRSS)-399 atsakovas skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2012-10-30 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. Išanalizavęs įsakymo dėl atleidimo iš darbo turinį, teismas padarė išvadą, kad atleidimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą sąlygojo du atskiri ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai, t.y. 2012-10-18 operatyvinio pasitarimo metu aptartas ieškovo 2012-09-30 nepasirašymas vagonų techninės apskaitos žurnale (V-14 forma) už 23 kelyje suformuoto sąstato techninės priežiūros pradžią ir pabaigą, už 63 kelyje traukinio Nr.3029 ištisinį stabdžių bandymą ir už 23 kelyje traukinio Nr.2605 ištisinį stabdžių bandymą, bei 2012-10-26 operatyvinio pasitarimo metu aptartas darbuotojo atsisakymas 2012-10-23/24 naktinės pamainos metu pašalinti aptiktus pašalinius daiktus - išimti iš vagonų bėgvinius, kurie abu atsakovo buvo įvertinti kaip šiurkštūs. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas pažeidė savo darbo pareigas, tiesiogiai nustatytas darbdavio lokaliniuose teisės aktuose ir nevykdydamas teisėtų darbdavio nurodymų (reikalavimų). Pirmuoju atveju, t.y. nepasirašydamas vagonų techninės apskaitos žurnale (V-14 forma), ieškovas pažeidė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintojo remontininko pareiginiuose nuostatuose Nr.1 5 p. įtvirtintas pareigas, 2012-05-25 įsakymu Nr.Į(VRRS)-98 patvirtintas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių 80 p. reikalavimus, 2011-06-22 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Krovinių vežimo direkcijos įsakymu Nr.Į(DK)-149 patvirtintos Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 168 p., 189 p., 239 p., 243 p. detalizuotas vagonų tikrintojo remontininko pareigas. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad žurnale nepasirašė. Jo pateiktą pasiaiškinimą darbdaviui, jog pasirašyti žurnale neturėjo galimybės dėl didelio darbo krūvio, teismas įvertino kaip neįtikinamą, kadangi paskutinio stabdžių bandymo pabaiga nurodyta 6:23 val., o darbo laikas baigėsi 7 val. Kadangi geležinkelio transporto įmonės veikla kvalifikuojama kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), be to, ji susijusi su visuomenės ir ūkio subjektų poreikių tenkinimu, darbdavys turi pareigą užtikrinti aukštus saugos standartus ir reikalauti darbuotojų jų laikytis ar taikyti drausminę atsakomybę. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovo dirbto darbo specifika ir reikšmingumas geležinkelio eismo saugai lemia jam taikomus griežtesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, o dokumentacijos vedimas ir kontroliavimas yra reikšmingas darbdaviui kaip atsakomybės už atliktą sąstatų techninę priežiūrą garantas. Nors duomenų, kad atsakovas patyrė realią žalą dėl ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, byloje nėra, tačiau vien darbuotojo atliekamos nurodyto pobūdžio funkcijos ir jų svarba konkrečios įmonės veiklai apsprendžia darbdavio pasitikėjimo konkrečiu darbuotoju buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, nepasirašydamas žurnale, sistemingai pažeidinėja darbdavio lokalinius aktus (tokių atvejų buvo ir anksčiau) ir neprisiima atsakomybės už atliktą sąstatų techninę priežiūrą. Tuo atveju, kai toks darbuotojas netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų dokumentacijos pildymo pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.

Dėl antrojo darbo pareigų pažeidimo atvejo teismas nurodė, kad iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos bėgvinių šalinimas faktiškai buvo atliekamas ne vagonų tikrintojų remontininkų, o kitų stoties darbuotojų – ratstabdininkų ir derintojų. Tačiau šios nustatytos aplinkybės nepaneigia darbdavio išvados, jog atsisakydamas pašalinti bėgvinius ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, atsisakydamas vykdyti tiesioginį darbdavio per operatorę perduotą nurodymą ieškovui ir jo porininkui V. K. bėgvinius išimti. Ginčas, ar bėgvinio išėmimas yra remontas ar ne, teisinės reikšmės neturi. Neišimdamas bėgvinių, nors jam buvo duotas toks tiesioginis teisėtas nurodymas, ieškovas pažeidė atsakovo lokalinius aktus ir padarė darbo drausmės pažeidimą. Tačiau atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, jog iki tol šį darbą atlikdavo kitų pareigybių darbuotojai, teismas padarė išvadą, kad šis pažeidimas pats savaime nevertintinas ir nekvalifikuotinas kaip šiukštus, juolab, kad ieškovas pašalinius daiktus sankaboje aptiko ir ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti, t.y. pranešė apie tai operatorei, o bėgviniai buvo pašalinti kitų stoties darbuotojų. Dėl šios darbuotojo darbo pareigos neįvykdymo nebuvo sutrikdytas traukinių eismas ir neatsirado žalos.

Atsakovui įrodžius, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo vienas jo įvardintas darbo drausmės pažeidimo atvejis pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip šiurkštus, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepažeidžiant DK 240 str. ir 241 str. nustatytos tvarkos bei terminų. Prieš ją skirdamas, atsakovas raštu pareikalavo, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, darbuotojo pasiaiškinimus gavo, apie priimtą įsakymą dėl atleidimo iš darbo informavo darbuotoją pasirašytinai. Pagal darbdavio suformuluotą ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, ieškovas iš darbo buvo atleistas už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl DK 134 str. 1 d. nuostatos, kad profesinės sąjungos pirmininkas jo kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimo, atsakovas galėjo netaikyti. Teismas, atsižvelgęs į Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d., ieškovo argumentą, kad atsakovas negalėjo atleisti iš darbo ieškovo, nes tam turėjo gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimą, atmetė. Taip pat atmetė kaip neįrodytą ieškovo argumentą, kad jis iš darbo atleistas būtent už profsąjunginę veiklą. Ieškovas tiek savo, tiek profesinės sąjungos vardu kėlė įvairių darbdavio pažeidimų klausimus, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, susisiekimo ministerijos tyrimo atsakymas nebuvo gautas, o atliktuose darbdavio tyrimuose nustatyta, kad didžioji dalis skundų nėra pagrįsti. Paties ieškovo pateikti garso ir vaizdo įrašai, etikos komisijos posėdžio protokolai, liudytojų paaiškinimai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas dėl savo asmeninių savybių - agresyvumo, iššaukiančio ir nepagarbaus elgesio, susistumdymų, nepagarbių replikų teisėtų tikslų siekia abejotinomis priemonėmis. Ieškovo bendravimą su kitais bendradarbiais pakeltu tonu ir nepagarbiai, konfliktus, teismas įvertino kaip ieškovą apibūdinančias savybes, į kurias taip pat gali būti atsižvelgiama, parenkant drausminės nuobaudos rūšį. Išvardintas asmenines ieškovo savybes teismas vertino kaip ieškovo elgesį, trukdantį jam tinkamai atlikti savo tiesiogines pareigas ir galintį nulemti darbdavio nepasitikėjimą juo kaip darbuotoju. Be to, ieškovas jau ne pirmą kartą nepasirašė už savo darbo tinkamą atlikimą žurnale (V-14 forma), pasiaiškinimuose darbdaviui nurodydamas įvairiausias priežastis, jam anksčiau buvo taikytos drausminės nuobaudos, o trys apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos tarp darbdavio ir profesinės sąjungos dėl sutikimo skirti drausmines nuobaudas S. F. nedavimo, taip pat yra būtent dėl jo ankstesnio nepasirašymo vagonų techninės apskaitos žurnale (V-14 forma), dėl neetiško elgesio su kolegomis, grasinimo panaudoti fizinį smurtą ir kt.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui ir pagal DK 242 str. 2 d. nuostatas negali būti vertinama kaip per griežta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas S. F. apeliaciniu skundu (t.5, b.l. 37-42) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įmonėje renkamų darbuotojų įstatymų nustatytas garantijas nuo darbdavio darbuotojų atstovų persekiojimo ir keršto, o šališkai darbdavio naudai vertindamas įrodymus teismas pažeidė DK 4 str. 4 d., 11 str. 2 d. ir 35 str. 1 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas pasisakė, kad ieškovas atleistas už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą – 2012-10-24 atsisakymą pašalinti bėgvinius, teismas, atsakovui neprašant, ieškovo atsakomybę vertino pagal du darbo drausmės pažeidimus. Teismas buvo akivaizdžiai šališkas, atleidimo įsakyme nurodytus daugybinius kaltinimus, t.y. nevienkartinius darbo drausmės pažeidimus, pripažino vienkartiniu šiurkščiu ir tokiu būdu neteisėtą atleidimą pripažino teisėtu ir atmetė ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2013-10-02 reikalavimas pasiaiškinti dėl 2012-09-30 darbo drausmės pažeidimo ieškovui įteiktas laiku. Tačiau teismas neįvertino, kad reikalavimo pasiaiškinti dėl 2012-09-30 darbo drausmės pažeidimo ieškovui niekas neįteikė, dėl to jo parašo ten ir nėra. Nežinodamas kada ir kuriuo laiku buvo apžiūrėti traukiniai, ieškovas negalėjo surašyti tinkamo pasiaiškinimo. Toks formalus kasdieninio dokumentų pildymo trūkumas, kaip nepasirašymas V-14 formos žurnale, teismo kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas tik dėl ieškovo profsąjunginės veiklos.

3. Skundžiamame sprendime ieškovo elgesys vertinamas neatsižvelgiant į jo pateiktus įrodymus apie kitų darbuotojų daromus analogiškus pažeidimus. Taip pat nepagrįstai paminėtos jau negaliojančios ieškovo drausminės nuobaudos. Teismas nepaisė DK 134 str. 1 d. ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. nustatytos renkamų darbuotojų darbinių teisių didesnės apsaugos nuo darbdavio savivalės, nutraukiant darbo sutartį ar skiriant drausmines nuobaudas.

4. Teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti duomenis apie ieškinyje nurodytas tikrąsias atleidimo priežastis, tačiau jų nerinko ir dėl to priėmė netinkamą sprendimą. Sprendime surašyti nelogiški ir prieštaringi argumentai apie ieškovo darbo drausmės pažeidimų kvalifikavimą šiurkščiais. Apelianto manymu, bėgviniai yra visuotinai taikomas vagonų sankabos technologinis įrankis, skirtas dviejų vagonų skirtingo aukščio sankabų išlyginimui. Todėl bėgviniai negali būti įvardijami kaip pašaliniai daiktai, o jų išėmimas nėra vagonų remontas, kurį privalo atlikti ieškovas. Atsakovas nepateikė teismui prašomų bėgvinių pašalinimo saugių darbo metodų ir priemonių naudojimo instrukcijos, nei karto neapmokė ir neinstruktavo kaip saugiai reikėtų atlikti šiuos darbus. Nei ieškovo pareigų aprašyme, nei jokiame kitame atsakovo lokaliniame darbuotojų saugos ir sveikatos norminiame akte nėra jokios užuominos apie bėgvinių pašalinimą arba nurodymo, kad bėgvinių buvimas vagonų sankaboje yra gedimas, kurį reikia šalinti. Teismas taikė dvigubus standartus, pripažinęs, kad ieškovas, pranešęs operatorei apie bėgvinius, buvo atleistas pagrįstai, o ieškovo porininkas V. K., nepranešęs ir melagingai pasirašęs žurnale, kad jis pašalino bėgvinius, nors to ir nedarė, nebuvo drausmine tvarka nubaustas. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas ir teismas skundžiamu sprendimu siekė susidoroti su ieškovu už jo profsąjunginę veiklą ir atsakovo kritiką.

5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas dar ir dėl to, kad teisėja E. S. priėmė du sprendimus dėl įrašų žurnale ieškovo nenaudai. Pirmasis teisėjos sprendimas civilinėje byloje Nr.2-4733-614/2012 buvo 2013-03-14 peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. Nurodytoje byloje nei teismas, nei atsakovas kaltinimo dėl nesavalaikio įrašo nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, tačiau šioje byloje teismas, neprašant atsakovui, įrašą žurnale savo iniciatyva kvalifikavo kaip šiurkštų pažeidimą. Todėl teisėja, priėmusi vieną sprendimą ieškovo nenaudai, turėjo nusišalinti, tačiau parodė suinteresuotumą ir iniciatyvą sugriežtinti kaltinimus bei palaikyti savo ankstesnį apskųstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013-04-16 atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l. 44-48) prašo Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-22 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas nepaisė DK 134 str. 1 d. ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. nuostatų. Teismas sprendime teisingai nustatė, kad atsakovo 2012-10-30 įsakyme, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo, nurodytas ne vienas, o net keli padaryti darbo drausmės pažeidimai. Sprendime pasisakydamas dėl 2012-09-30 šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į ieškovo darbo specifiką ir reikšmingumą geležinkelio saugai, jam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Pasirašymas žurnale (V-14 forma) už atliktą vagono patikrinimą ir už stabdžių bandymą patvirtina darbuotojo atsakomybės prisiėmimą už tinkamai atliktą darbą. Nors teismas ir padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo antrąjį, 2012-10-24 pažeidimą vertinti kaip šiurkštų, tačiau atsakovui įrodžius bent vieną apelianto šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teismas įvertino ir kitas drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas.

2. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovas ar teismas persekioja ir siekia susidoroti dėl ieškovo veiklos profesinėje sąjungoje, tokie teiginiai grindžiami tik jo paties prielaidomis.

3. Skundo argumentai apie neva galimą teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi yra nepagrįsti. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4733-614/2013 atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti profesinės sąjungos 2012-07-02 atsisakymą leisti skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Joje teismas nenagrinėjo galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, t.y. nenagrinėjo darbo drausmės pažeidimo turinio, ar jis gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ar ne. Ieškovas nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą teisėjai. Todėl teismui išnagrinėjus šią bylą visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas buvo šališkas vien dėl anksčiau nagrinėtos civilinės bylos Nr.2-4733-614/2012 tarp tų pačių šalių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o bylos nagrinėjimą šios instancijos teisme riboja apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su teismo sprendimu motyvai ir teisiniai argumentai. Išklausiusi šalių ir jų atstovų paaiškinimų dėl skundo argumentų bei išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas atsakovo įsakyme dėl apelianto atleidimo iš darbo nurodytą faktinį tokio atleidimo pagrindą, neatsižvelgė į atsakovo poziciją dėl apelianto padarytų darbo drausmės pažeidimų vertinimo, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog darbo santykius atsakovas nutraukė nepažeisdamas įstatymų (CPK 185 str.). Tokiu atveju teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, apelianto reikalavimus patenkinant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantą (ieškovą) ir atsakovą darbo santykiai siejo nuo 1995-03-24, iki atleidimo šis dirbo VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku (t.1, b.l. 174, 175), o darbo sutartis su juo nutraukta 2012-10-30 Vaidotų geležinkelio soties viršininko įsakymu Nr. P(VRSS)-399 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p., paskyrus drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo) už sistemingą darbo pareigų pažeidimą (t.1, b.l. 9-10). Šią drausminę nuobaudą apeliantas ir ginčijo teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio nepatenkino. Apelianto pastabų dėl teismo šališkumo ar suinteresuotumo palaikyti savo kitoje byloje išsakytą poziciją, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo ir profesines sąjungos ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti apeliantui nuobaudą, teisėjų kolegija pagrįstomis nepripažįsta. Viena vertus, teismo nušalinimo teise nesinaudota, nors apeliantui buvo žinoma su kitos bylos nagrinėjimu susijusi aplinkybė, kita vertus, jokių objektyvių pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymų ar duomenų, įvardintų CPK 64 str.- 66 str., apeliaciniame skunde nepateikiama. Įstatymų leidėjas nenustato draudimo teismui nagrinėti bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo suinteresuotumo (šališkumo) nepatvirtina. Taigi prielaidų teismui nusišalinti nuo šio ginčo nagrinėjimo nebuvo, o tokie skundo argumentai teisiškai yra ydingi.

Įstatymu įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų atlikimą. Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo taip pat yra drausminės nuobaudos rūšis (DK 237 str.1 d. 3 p.) ir gali būti skiriama arba tiesiogiai įstatymo numatytais atvejais (DK 235 str. 2 d. 1 p.–10 p.), arba tuomet, kai darbuotojo nusižengimą šiukščiu pripažįsta pats darbdavys, kadangi įstatymų leidėjo sudarytas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Taigi darbdaviui yra suteikiama diskrecijos teisė kiekvieną kartą įvertinti darbuotojo elgesį darbe ir kvalifikuoti jį kaip šiurkštų kurių nors darbo pareigų, nustatytų tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose pažeidimą (neatlikimą) arba kitokį šiurkštų nusižengimą darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Atleidimas iš darbo, kaip drausminė nuobauda, už tokio pobūdžio darbo drausmės pažeidimą skiriama, kai pažeidimas padaromas vieną kartą (DK 136 str. 3 d. 2 p.), kitais nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar darbo drausmės pažeidimo atvejais atleisti iš darbo galima tik už nevienkartinį darbo drausmės pažeidimą, jeigu anksčiau taikytos darbuotojui drausminio poveikio priemonės neužtikrino tinkamo darbo pareigų vykdymo ir jeigu nuobaudos nebuvo paskirtos seniau, nei per pastaruosius dvylika mėnesių iki naujo drausmės pažeidimo padarymo.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas (darbdavys), skirdamas apeliantui (darbuotojui) griežčiausią iš galimų drausminių nuobaudų, įsakyme apie jo atleidimą nurodė du apelianto padarytus darbo drausmės pažeidimus – jo nepasirašymą Vagonų techninės priežiūros apskaitos žurnale (V-14 forma) ir jo atsisakymą pašalinti vagonų techninės priežiūros metu aptiktus pašalinius daiktus (bėgvinius) (t.1, b.l. 9-10). Kuris iš šių dviejų pažeidimų nulėmė darbo santykių pabaigą pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., įsakymo turinys aiškiai identifikuoti neleidžia. Pirmosios instancijos teismas DK 235 str. 1 d. aspektu įvertino abu pažeidimus ir, atsižvelgdamas į ankstesnį darbuotojo tokių pačių pareigų pažeidimo faktą, į svarių argumentų tokiam darbuotojo elgesiui pateisinti nenurodymą jo pasiaiškinimuose, į dokumentų pildymo reikšmę atsakovo vykdomai ūkinei veiklai, pripažino, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra vien darbuotojo nepasirašymas žurnale. Antrasis darbdavio įsakyme įvardintas darbo drausmės pažeidimo faktas - atsisakydamas vykdyti teisėtą darbdavio reikalavimą pašalinti bėgvinius, teismo vertinimu, nors ir yra darbo drausmės pažeidimas, tačiau realiai nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir ne toks sunkus, kad jį būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų pažeidimą, sudarantį prielaidas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas neabejotinai pažeidė lokalinius darbdavio teisės aktus ir jais nustatytas konkrečiais jam tenkančias pareigas abiem atvejais, nekartodama teismo sprendime išsamiai išdėstytų motyvų. Apeliacinio skundo argumentai, kad jo elgesys darbe nuolat buvo vertinamas griežčiau, nei kitų darbuotojų, kurie arba visiškai nebaudžiami, ar baudžiami švelnesnėmis nuobaudomis, reiškia apelianto persekiojimą už jo vykdomą profsąjunginę veiklą, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Kiekvieną padarytą drausmės pažeidimo atvejį darbdavys pagal įstatymą privalo individualizuoti (DK 238 str.) tiek skirdamas drausminę nuobaudą, tiek ir apsispręsdamas jos visiškai neskirti, jeigu mano, kad tinkamą darbo pareigų atlikimą ateityje padės užtikrinti ir kitos priemonės (neskiriant nuobaudos), pavyzdžiui, pokalbis su darbuotoju. Teisinė darbdavio pareiga už kiekvieną drausmės pažeidimą privalomai skirti nuobaudą visiems be išimties darbuotojams neegzistuoja. Apelianto atveju, byloje pakanka duomenų (t.1, b.l. 51-81, 84-95131-136,142-148, t.2, b.l. 1-24, 26, 56-152) kolegijos išvadai susiformuoti, kad atidesnį ir griežtesnį darbdavio požiūrį į jį sąlygojo ne apelianto vykdoma visuomeninė veikla, o paties apelianto nepagarbus ir darbo aplinkoje nederamas elgesys su darbdaviu bei kitais darbuotojais, jo nelojalumas darbdaviui ir bendrovės vadovams, jo netinkamas požiūris į atliekamas pareigas, kas neatitinka ir DK 35 str. nustatytų darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Be to, drausminės nuobaudos apeliantui buvo skiriamos ir anksčiau, nei jis tapo įsteigtos atsakovo bendrovėje profesinės sąjungos vadovu (t.1, b.l. 48-49, t.2, b.l. 23-24, 56-60). Taigi nei apelianto statusas (profesinės sąjungos pirmininkas), nei beveik kiekviename jo pasiaiškinime nuolat akcentuojama darbdavio pareiga gauti profesinės sąjungos sutikimą drausminei nuobaudai paskirti, anaiptol nereiškia, kad apeliantas (darbuotojas) yra atleidžiamas nuo savo paties pareigų dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, laikytis technologinės drausmės ir pan., vykdymo (DK 228 str. – 232 str.) ar turi absoliutų imunitetą nuo drausminės atsakomybės jam taikymo. Tokios kategorijos darbuotojams yra įtvirtintos papildomos įstatyminės garantijos (prieš sprendžiant jų drausminės atsakomybės klausimą gauti sutikimą), bet jos iš esmės neeliminuoja drausminės atsakomybės jiems taikymo galimybės. Kita vertus, tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepaisė DK 134 str. 1 d. ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. nustatytos renkamų darbuotojų darbinių teisių didesnės apsaugos nuo darbdavio savivalės, nutraukiant darbo sutartį ir skiriant drausmines nuobaudas, nagrinėjamojoje situacijoje nėra pagrįsti. Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nenumatyta, kad skiriant būtent tokios rūšies drausminę nuobaudą, kaip atleidimas iš darbo, būtų reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Todėl atsakovas, ketindamas atleisti apeliantą iš darbo pagal jo suformuotą atleidimo pagrindą, nei minėto įstatymo nuostatų, nei DK 134 str. įtvirtintų garantijų nepažeidė, o pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas atleidimą iš darbo apsprendusiu pažeidimu nepagrįstai pripažino nepasirašymą žurnale, nors atsakovas teisme įvardijo visai kitą atleidimo iš darbo priežastį - bėgvinių nepašalinimą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta teisingais. Kaip minėta, konkretaus darbo drausmės pažeidimo pripažinimas ar nepripažinimas šiukščiu pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė. Darbdavio įvertinimas nėra galutinis, ir kilus dėl to teisminiam ginčui, pažeidimo pobūdį taip pat tenka pareiga įvertinti teismui kaip darbo ginčą nagrinėjančiai institucijai. Teismo funkcija tokioje situacijoje apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys pagrįstai suteikė vienam ar kitam jo paties įvardintam pažeidimui šiurkštaus nusižengimo darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai reikšmę. Teismas savo nuožiūra nenagrinėja klausimo, ar negalėtų būti įvertintas kaip šiurkštus ir kuris nors kitas darbo pareigų pažeidimas, jeigu tokiu jo nepripažino pats darbdavys. 2012-10-30 (t.1, b.l. 9-10) įsakyme neišskirta, kuris konkretus šiukščiu įvertintas darbo drausmės pažeidimas sąlygojo atleidimą, o šio įsakymo formuluotės suteikia pagrindą vertinimui, kad atsakovas nurodytus abu darbo pareigų pažeidimo atvejus vertino kaip pažeidimų visumą (sutaptį) ir atleido apeliantą iš darbo už sistemingą darbo drausmės pažeidinėjimą, galiausiai nulėmusį atsakovo nepasitikėjimą savo darbuotoju, atliekančiu svarbias, padidintos drausminės atsakomybės reikalaujančias darbo funkcijas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad, nesant vieno konkretaus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nei pažeidimų skaičius, nei ankstesnių pažeidimų padarymo faktas nėra teisiškai aktualūs DK 235 str. 2 d. 11 p. ir 136 str. 3 d. 2 p. nuostatų taikymui. Padarytų kitokio pobūdžio darbo drausmės ar pareigų neatlikimai savo kiekybe nekeičia pažeidimo kokybės, t.y. jų visuma, nesant bent vieno šiukštaus darbo drausmės ar pareigų neatlikimo, nedaro pažeidimo šiurkščiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-26 c.b. Nr. 3K-3-201/2012). Šiame kontekste pažymėtina, kad kuomet įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas teisme tikslino savo poziciją dėl apelianto atleidimo ir atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 167), parengiamajame teismo posėdyje (t.2, b.l. 46-47), teismo posėdyje, teikdamas paaiškinimus (t.4, b.l. 218), ar per baigiamąsias kalbas (t.5, b.l. 15) nurodė, kurį konkretų apelianto padarytą pažeidimą jis laikė šiurkščiu, t.y. būtent šio atsisakymą pašalinti bėgvinius. Tokiais veiksmais, pasak atsakovo, buvo pažeistas traukinių eismo grafikas ir sukelta grėsmė eismo saugai. Į bylą pateikti atsakovo operatyvinio pasitarimo protokolai, kuriais grindžiamas įsakymas apie apelianto atleidimą iš darbo, taip pat liudija, kad šis pažeidimas yra pripažintas šiurkščiu. Antai 2011-10-18 operatyvinio pasitarimo darbotvarkėje nurodyta, kad bus svarstomas vagonų tikrintojo remontininko S. F. pasikartojantis nepasirašymas Vagonų techninės priežiūros apskaitos žurnale, akcentuojami jo padaryti praeityje analogiški drausmės pažeidimai, neetiškas apelianto elgesys darbe ar mokymuose. Spręsti jo drausminės atsakomybės - atleidimo iš darbo - klausimą taip pat buvo pasiūlyta ne už tokio pažeidimo įvertinimą šiurkščiu, o už Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 168, 189, 239, 243 punktų reikalavimų bei už vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų 5.2 p. reikalavimų sistemingą nevykdymą ir neatsakingą požiūrį į darbą (t.2, b.l. 1-3). Kitame, 2012-10-26 operatyviniame pasitarime (t.2, b.l. 8-11) atsakovas apsvarstė Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V reikalavimų pažeidimą, įvertindamas apelianto atsisakymą pašalinti bėgvinius kaip grėsmę eismo saugumui, normalios įmonės veiklos sutrikdymą, padariusį 707,14 Lt materialinių nuostolių atsakovo įmonei. Tokio apelianto padaryto pažeidimo pasekmė - atsiradęs nepasitikėjimas juo bei siūlymas skirti drausminę nuobaudą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. būtent už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad su bėgviniais susijusi situacija nesąlygoja darbuotojo veiksmų vertinimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, ir tokia teismo sprendime padaryta išvada apeliacinės instancijos teismui nėra skundžiama, teismas savo nuožiūra svarstyti antrojo pažeidimo (t.y. sistemingo nepasirašinėjimo žurnale) šiurkštumo aspektu ar dėl jo padarymo konstatuoti, kad atleidimas buvęs teisėtas, negalėjo. CPK 417 str. įtvirtintas aktyvesnis teismo vaidmuo darbo ginčuose yra nustatytas darbuotojo, o ne darbdavio naudai. Už sistemingą darbo pareigų nevykdymą darbuotojas gali būti atleistas iš darbo tik kitu - DK 136 str. 3 d. 1 p.- pagrindu, ir tik egzistuojant kitoms sąlygoms (paskirtoms ankstesnėms nuobaudoms). Atsakovas tokia savo teise galėjo pasinaudoti sulaukęs jo inicijuotų trijų teisminių ginčų baigties dėl nepagrįsto profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą paskirti drausminę nuobaudą, kurie, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, buvo išspręsti jo naudai. Faktas, kad dėl apelianto vykdomos visuomeninės veiklos darbdavio galimybė taikyti apeliantai atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus yra apsunkinta, neatleidžia nuo įstatymu darbdaviui įtvirtintos pareigos, esant kartotiniams pažeidimams ar jų daugetui, pirmiausi paskirti darbuotojui nuobaudą ir tik tuomet spręsti atleidimo už sistemingą darbo drausmės pažeidinėjimą klausimą, jei buvusios taikytos nuobaudos neskatina darbuotojo savo pareigas atlikti tinkamiau.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas iš darbo buvo atleistas nenustačius šiurkštaus jo darbo pareigų pažeidimo. Todėl ieškinys atleidimą pripažinti neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintinas (DK 297 str. 3 d., iki 2013-01-01 gal. įst. red.). Alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikymo galimybė nevertintina, nepaisant pakankamai įtemptų darbo sutarties šalių santykių. Tokia galimybe apeliantas jau galėjo pasinaudoti, atsakovui pasiūlius sudaryti taikos sutartį ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei penkių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją (t.5, b.l. 250-253, t.5, b.l. 13). Kadangi apeliantas siekė atkurti darbo santykius, pasiūlymo kompensuoti už atleidimą pinigais jau yra atsisakęs, taigi pakartotiniu šio klausimo nagrinėjimu darbo teisės normų taikymo tikslai - pašalinti darbuotojo teisių pažeidimą - realiai nebūtų įgyvendinti.

Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Mokėtina suma apskaičiuotina pagal CPK 80 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nustatytas taisykles, t.y. 144 Lt už ieškinio padavimo metu buvusį indeksuojamą neturtinio pobūdžio reikalavimą (ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo) ir 766 Lt (25 534,03 Lt x 3 proc.) nuo patenkintų turtinių reikalavimų sumos. Minėta 25 534,03 Lt suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį, t.y. nuo apelianto atleidimo iš darbo 2012-10-31 iki 2013-07-15 įskaitytinai, apskaičiuojama pagal 2994,73 Lt vidutinį jo vieno mėnesio darbo užmokestį (t.5, b.l. 12) už 8 priverstinės pravaikštos mėnesius ir pagal 143,29 Lt (2994,73 Lt : 20,9; Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2013 metais patvirtinimo) jo vienos dienos darbo užmokestį už 11 darbo dienų. Pažymėtina, kad minėta 25 534,03 Lt suma yra aktuali tik žyminio mokesčio apskaičiavimui. Darbdavys vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuoja iki tos dienos, kai sprendimą įvykdo, taip pat iš galutinės sumos išskaičiuoja mokėtinas už darbuotoją privalomas įmokas į valstybės ir SODROS biudžetus.

Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios (21,30 Lt, t.1, pažyma ) ir apeliacinės (13,20 Lt, t.5, b.l. 50) instancijos teismuose, iš viso 34,50 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti S. F. atleidimą iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir grąžinti jį į pirmesnį darbą Vaidotų geležinkelio stotyje Vagonų techninės priežiūros punkte į VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareigas.

Priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 2994,73 Lt per mėnesį, už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2012 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos S. F. naudai.

Priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ 910 Lt žyminio mokesčio ir 34,50 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius