Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7641-1088/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2YT-7641-1088/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03160-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7641-1088/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03160-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo B. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. K.. Pareiškėjui 2007 m. sausio 24 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į turtą, likusį po motinos J. K. mirties, kurį sudarė ir 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2006 m. pabaigoje pareiškėjas atsikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini), ir čia gyveno su savo šeima bei kartu su tėvu B. K., prižiūrėjo senyvo amžiaus tėvą, rūpinosi turtu. B. K. 2007 m. kovo 7 d. padovanojo pareiškėjui 5/8 dalis, o 2008 m. liepos 24 d. pareiškėjas nupirko iš savo brolio E. K. 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui B. K. paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po B. K. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – neįrengtos palėpės 14/100 dalis negyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šia patalpos (palėpės) dalimi pareiškėjas naudojosi atsikėlęs su šeima gyventi į butą (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu ir naudojasi ja iki šiol. Pareiškėjas naudojosi palėpės dalimi, manydamas, kad tai yra bendro naudojimo patalpa (kuria naudojasi ir kiti namo gyventojai, pasiskirstę naudojamą plotą dalimis), kad ji nėra registruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriame būtų atskirai išskirta/registruota dalis kaip B. K. nuosavybė, be to, būdamas gyvas tėvas patikino, kad jokio kito turto neturi. Pareiškėjas naudojosi ir dabar naudojasi palėpės 14/100 dalimi, ją prižiūrėjo ir prižiūri. Ir tik kitiems namo gyventojams pradėjus tvarkyti turto dokumentus, 2020 metų pradžioje pareiškėjas sužinojo, kad palėpės patalpos nuosavybės teise priklauso B. K.. Paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėjas, kaip teisėtas įpėdinis ir faktinis turto naudotojas, nedelsiant ėmėsi veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas įsitikintų pareiškėjo prašymo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. K. yra B. K. sūnus. B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2020 m. vasario 12 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas R. K. yra vienintelis gyvas palikėjo B. K. vaikas (įpėdinis), kitas sūnus E. K. yra miręs, palikėjo šeiminė padėtis: miręs našliu, kitų įpėdinių nėra. Pagal 2007m. sausio 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 674, pareiškėjas paveldėjo jo motinai J. K. priklausiusį turtą: 1) 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 3,6400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2007 m. kovo 7 d. Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 7564, B. K. padovanojo sūnui R. K. 5/8 dalis, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 5380, E. K. pardavė, o R. K. nupirko 3/16 dalį, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2020 m. vasario 4 d. išrašo duomenimis, registre nėra registruota B. K. palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarų biurui faktų. Valstybės įmonės Turto banko atsiliepime nurodyta, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. K. palikimo perėjimą valstybei. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. vasario 4 d. išrašo duomenimis, nekilnojamasis turtas – palėpės 14/100 dalis negyvenamojoje patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas B. K. vardu. Pareiškėjo teigimu, 14/100 palėpės dalimi jis naudojosi nuo atsikėlimo gyventi į butą (duomenys neskelbtini) – išmūrijo dvi plytų sienas pagal naudojamos patalpos dalies perimetrą (4,84 kv. m ploto), įstatė duris suformuodamas atskirą sandėliavimo patalpą. Patalpa naudojasi bei prižiūri iki šiol. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas papildomai pateikė 2008 m. sausio 28 d. Statybos darbų sutartį, 2008 m. kovo 24 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, 2008 m. kovo 24 d. pinigų priėmimo kvitą, fotonuotraukas. Esamos palėpės stogas yra kiauras, todėl planuojama jį remontuoti ir tam skirti lėšų. Pareiškėjas ilgą laiką naudojasi palėpės 14/100 dalimi, sandėliuoja čia savo daiktus, ją tvarko ir išlaiko (dengia išlaidas už suvartotą elektros energiją).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. K. po tėvo B. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (namo gyventojai rašytiniai patvirtinimai, statybos darbų sutartis, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kt.) leidžia prieiti išvadą, kad R. K. atsiradusiu palikimu, nekilnojamuoju turtu – dalimi palėpės naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo, valdė kaip savo nuosavybę. Teismas vertina, kad tokiu būdu R. K. aktyviais veiksmais priėmė palikėjo palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savu (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo negalima priimti dalimis, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors turto dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), o priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikėjo mirties dienos. Pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu remiantis tikimybių pusiausvyros principu daroma išvada, kad pareiškėjas turtu pradėjo naudotis ir juo rūpintis iš karto po tėvo B. K. mirties, t. y. kad R. K. po tėvo B. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė