- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- eI2-11971-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03130-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Y. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Y. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-06-05 sprendimą Nr. 24S138617 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760319711, galiojantį iki 2025-12-21.
2. Paaiškina, kad Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas esą Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teigia, kad ši Sprendimo išvada motyvuojama tuo, jog pareiškėjo darbdavio pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 850 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjui nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo dienos nė vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, kas Migracijos departamento teigimu yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pabrėžia, kad su tokiais Migracijos departamento teiginiais nesutinka, nes jis neturėjo tyčios ir siekio teikti Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas paaiškina, kad 2024-02-14 tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) “Biastera” (toliau – ir Bendrovė) buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į darbą Bendrovėje tinkuotojo pareigoms. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui.
4. Teigia, jog 2024 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais Bendrovė neturėjo darbo, kas buvo sąlygota objektyvių priežasčių - šaltuoju sezonu metu darbdavio turimų užsakymų kiekis buvo ženkliai sumažėjęs, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta pilna darbo laiko norma. Pareiškėjas akcentuoja, kad ne viso darbo užmokesčio gavimas buvo sąlygotas ne jo neteisėtų veiksmų, o objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių – darbdavys neužtikrino pareiškėjui pilno darbo laiko normos, nurodytos darbo sutartyje. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas paaiškino, kad buvo priverstas išeiti nepamokamų atostogų.
5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje siekė gauti tikslu dirbti ir gauti darbo pajamų. Taip pat pažymi, kad turėjo itin dideles finansines išlaidas vien tam, kad būtų sutvarkyti visi reikalingi dokumentai tikslu gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Objektyviai turėjo tikrą siekį ir tikslą dirbti darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis, tam, kad bent būtų padengtos jo turėtos išlaidos, t. y. jo veiksmuose nėra kaltės ir tyčios apgauti Migracijos departamento.
6. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad yra užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos Respublikos darbo teisinių santykių teisinio reglamentavimo, todėl nežinojo, kad vien tai, jog jis negauna viso darbo užmokesčio (dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių) gali būti vertinama, kaip buvimo Lietuvoje taisyklių ir sąlygų pažeidimas.
7. Tvirtina, jog, gavęs Migracijos departamento Sprendimą, patyrė didelį šoką. Po Sprendimo gavimo nedelsiant kreipėsi į Bendrovę su prašymu sumokėti jam visą neišmokėtą darbo užmokestį, tikslu, kad būtų atkurtas jo status quo. Paaiškino, kad Bendrovė sutiko su pareiškėjo reikalavimu bei įsipareigojo sumokėti jam visą darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį už vasario – balandžio mėnesius. Pareiškėjas vertina, kad Sprendimu jam sukeliamos neigiamos pasekmės yra neproporcingos siekiamiems tikslams.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad neginčija fakto, jog Migracijos departamento priėmimo dieną pareiškėjo gautas darbo užmokestis nesiekė vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau ir – MMA), tačiau ši situacija skundo padavimo dieną iš esmės pasikeitė, nes Bendrovė sutiko su pareiškėjo reikalavimu bei įsipareigojo sumokėti jam visą darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį už vasario – balandžio mėnesius
Atsiliepimas
9. Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėtie“ (toliau – ir UTPĮ), nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo. Be to, pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytas aplinkybes.
11. Migracijos departamentas paaiškina, jog pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
12. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 850 Eur. Tačiau, pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių UTPĮ reikalavimų.
13. Paaiškino, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. 760319711 buvo išduotas 2023-12-21, o įteiktas 2023-12-29. Tačiau darbo sutartis sudaryta tik 2024-02-15, nepaisant to, jog tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas Bendrovėje bus įdarbintas 2023-11-20. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ar įrodymų, kodėl darbo sutartis nebuvo sudaryta tarpininkavimo rašte nurodytą datą.
14. Be kita ko pažymi, kad nustačius, jog pareiškėjui dirbant Bendrovėje nuo įsidarbinimo 2024-02-15 iki 2024-06-07 Migracijos departamento atlikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenų patikrinimo nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos UPTĮ nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš UTPĮ kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu.
15. Migracijos departamentas pažymi, jog priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą; Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais, duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti skundžiamą Sprendimą.
17. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:
17.1. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis.
17.2. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą (Nr. 20231015-199192) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriame nurodyta, jog prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas; Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tinkuotoju (712302); numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2023-11-30; darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 850 Eur; Bendrovė patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
17.3. 2023-10-16 Bendrovė per MIGRIS pateikė prašymą (Nr. 2310-LLG-6335) išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. tinkuotoju. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis bus gaunamas 850 Eur dydžio darbo užmokestis Bendrovėje, pareiškėjas dirbs tinkuotoju; numatomas darbo užmokestis per mėnesį – 850 Eur.
17.4. Iš byloje esančio pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760319711 matyti, kad jis buvo išduotas 2023-12-21, remiantis UPTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Leidimo galiojimo terminas iki 2025-12-21.
17.5. 2024-02-14 Bendrovė (darbdavys) ir pareiškėjas (darbuotojas) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 84, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas tinkuotoju, Bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti MMA už 1,0 etatą; darbo sutartis įsigalioja ir pareiškėjas pradeda dirbti 2024-02-15; nustatomas bandomasis laikotarpis nuo 2024-02-15 iki 2024-05-16.
17.6. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760319711, galiojantį iki 2025-12-21, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais. Sprendime nurodyta, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti Sodros sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje įsidarbino tik 2024-02-15 ir jam nė karto nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 184,80 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. kovo mėn. – 323,40 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 308 Eur. Atsižvelgiant į ta, Sprendime nurodyta, kad asmuo, 2023-12-29 atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, Bendrovėje įsidarbino tik 2024-02-15, taip pat tai, jog Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Be kita ko nurodyta, jog asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 850 Eur. Visgi, atsižvelgus į Sodros informacinės sistemos duomenis, t. y., kad asmeniui mokamas darbo užmokestis nesiekia 1 MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019-09-26 iki 2020-09-02, leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2021-07-19 iki 2022-03-07 ir nuo 2022-02-25 iki 2023-12-29, Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2019-10-14. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, jog asmuo turi ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Migracijos departamentas nenustatė, jog asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
17.7. Iš byloje esančios Sodros duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį ekrano nuotraukos, matyti, kad už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 184,80 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. kovo mėn. – 323,40 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 308 Eur,. Taip pat iš šios ekrano nuotraukos matyti, kad 2024-06-07 pareiškėjas buvo atleistas ir jam išmokėta 114,86 Eur atleidimo išmoka.
17.8. 2024-07-03 teisme gautas pareiškėjo 2024-07-01 pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neapmokamų atostogų buvo išleidžiamas darbdavio žodinio nurodymo pagrindu, todėl neturi galimybės pateikti teismui šių prašymų kopijų. Pareiškėjo 2024-07-01 pranešimas taip pat paaiškinta, kad Bendrovė po pareiškėjo kreipimosi ir reikalavimo, patikslino darbo užmokesčio žiniaraščius už vasario – gegužės mėnesius. Sodrai taip pat buvo pateikti patikslinti darbo užmokesčio žiniaraščiai, sumokėti privalomi mokesčiai. Darbo užmokesčio skola už vasario – balandžio mėnesius šiai dienai nėra pilnai sumokėta, Pareiškėjas ir darbdavys susitarė, kad darbo užmokesčio skola bus sumokėta per tris mėnesius. Už gegužės mėnesį darbo užmokestis buvo pilnai sumokėtas. Prie šio pranešimo pareiškėjas taip pat pateikė banko išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad: 1) 2024-06-01 Bendrovė pareiškėjui pervedė 500 Eur avansą; 2) 2024-06-23 Bendrovė pareiškėjui pervedė 250 Eur avansą; 3) 2024-06-28 Bendrovė pareiškėjui pervedė 600 Eur avansą; 4) 2024-06-28 Bendrovė pareiškėjui pervedė 750 Eur avansą. Taip pat iš pateikto Bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 2024/5 matyti, kad pareiškėjui už 2024 m. gegužės mėnesį išmokėta 924 Eur (681,50 Eur išskaičius mokesčius).
Žemesnės instancijos teismas
17.9. Teismas pareiškėją įpareigojo iki 2024-07-05 pateikti teismui: 1) paaiškinimus, kodėl prie 2024-06-01, 2024-06-23, 2023-06-28 Bendrovės pavedimų pareiškėjui nurodyta, kad pervedamos sumos yra „avansas“; 2) dėl kiekvieno iš keturių pareiškėjo 2023-07-01 pranešime nurodytų pavedimų paaiškinti, už kurį konkrečiai mėnesį kuris konkrečiai pavedimas yra darbdavio pareiškėjui sumokėtas darbo užmokestis (jo dalis); 3) pateikti teismui pareiškėjo 2024-07-01 pranešime nurodytą pareiškėjo ir darbdavio susitarimo nuorašą. Tačiau pareiškėjas nei iki teismo nurodytos datos, nei vėliau prašomų paaiškinimų ir dokumento nepateikė.
18. UTPĮ (redakcija, galiojusi aktuliu ginčui laikotarpiu) nustatyta:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18.2. 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
18.4. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18.5. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
19. Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą, o ne teisę panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
20. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad neginčija fakto, jog Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjo gautas atlyginimas nesiekė vieno MMA. Pareiškėjas neneigia, kad jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neturėjo tyčios ir siekio teikti Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją, pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės ir tyčios apgautis Migracijos departamentą. Pareiškėjas turėjo tikslą ir siekį dirbti darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ne viso darbo užmokesčio Bendrovėje gavimas 2024 metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais buvo sąlygotas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių, t. y. šaltuoju sezonu metu darbdavio užsakymų kiekis buvo ženkliai sumažėjęs, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta pilna darbo laiko norma, nurodyta darbo sutartyje, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas išeiti neapmokamų atostogų.
20.1. Kaip minėta: 1) prašyme išduoti pareiškėjui leidimą laikinai Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas dirbs Lietuvoje Bendrovėje pagal darbo sutartį, buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje yra Bendrovės mokamas darbo užmokestis, sudarantis 850 Eur per mėnesį; 2) Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi išdavimo buvo nurodyta, kad Bendrovė įsipareigoja neterminuotos darbo sutarties, sudarytos su pareiškėju, laikotarpiu mokėti pareiškėjui mėnesinį darbo užmokestį – 850 Eur; Bendrovė įsipareigoja, kad pareiškėjo darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Teismas pažymi, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbdavio tarpininkavimo rašte pateikiama informacija yra svarbi Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl to, ar išduoti, ar neišduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tarpininkavimo raštas negali būti vertinami kaip formalūs dokumentai, kuriuose pateikta informacija, nurodyti įsipareigojimai yra svarbūs, vykdytini tik iki leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o vėliau, gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytų įsipareigojimų galima nevykdyti, neatitikti pateiktos informacijos. Šiuo atveju vertinant Sprendimo pagrįstumą, neturi reikšmės aplinkybė, kad 850 Eur atlyginimas pareiškėjui nebuvo mokamas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių, t. y. kad šaltuoju sezonu metu darbdavio (Bendrovės) užsakymų kiekis buvo ženkliai sumažėjęs.
20.3. UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ir – DK), UTPĮ ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pagal DK 34 straipsnio 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.
20.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. papunktis); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 papunktis); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 papunktis).
20.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) taikomas MMA – 840 eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimo Nr. 516 1 punktu patvirtinta, kad 2024 metais taikomas MMA – 924 eurai.
20.6. Iš byloje esančių Sodros duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį matyti, kad už 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 184,80 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. kovo mėn. – 323,40 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 308 Eur, t. y. darbo užmokestis nesiekė prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodyto, Bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti, darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. Pareiškėjui apskritai nebuvo mokamas darbo užmokestis, kurio dydis siektų 1 MMA. Jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (tokių duomenų byloje nėra).
20.7. Pareiškėjas teisme 2024-07-03 gautame 2024-07-01 pranešime nurodė, kad darbo užmokesčio skola už vasario – balandžio mėnesius 2024-07-01 dienai nėra pilnai sumokėta, tačiau pareiškėjas ir darbdavys susitarė, kad darbo užmokesčio skola bus sumokėta per tris mėnesius. Dėl šių pareiškėjo argumentų visų pirma pažymėtina, kad teismas pareiškėją buvo įpareigojęs iki 2024-07-05 pateikti teismui: 1) paaiškinimus, kodėl prie 2024-06-01, 2024-06-23, 2023-06-28 Bendrovės pavedimų pareiškėjui nurodyta, kad pervedamos sumos yra „avansas“; 2) dėl kiekvieno iš keturių pareiškėjo 2023-07-01 pranešime nurodytų pavedimų paaiškinti, už kurį konkrečiai mėnesį kuris konkrečiai pavedimas yra darbdavio pareiškėjui sumokėtas darbo užmokestis (jo dalis); 3) pateikti teismui pareiškėjo 2024-07-01 pranešime nurodytą pareiškėjo ir darbdavio susitarimo nuorašą. Tačiau pareiškėjas nei iki teismo nurodytos datos, nei vėliau prašomų paaiškinimų ir dokumento nepateikė. Antra, minėti pareiškėjo argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte, darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, apskritai nebuvo mokamas 1 MMA siekiantis darbo užmokestis, taigi, nebuvo laikytasi imperatyvių UPTĮ reikalavimų. Nors pareiškėjas į bylą pateikė banko sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad: 1) 2024-06-01 Bendrovė pareiškėjui pervedė 500 Eur avansą; 2) 2024-06-23 Bendrovė pareiškėjui pervedė 250 Eur avansą; 3) 2024-06-28 Bendrovė pareiškėjui pervedė 600 Eur avansą; 4) 2024-06-28 Bendrovė pareiškėjui pervedė 750 Eur avansą, visgi iš šio išrašo nėra aišku, už kuriuos konkrečiai mėnesius atitinkamos sumos buvo pervestos, kokiu pagrindu minėti avansai buvo pervesti. Šiame kontekste paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Teismas taip pat pabrėžia, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvoje lėšų šaltinis – darbo užmokestis Bendrovėje. Nei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, nei tarpininkavimo rašte, nei darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką, Bendrovės mokamas darbo užmokestis nurodytas kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjas duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti oficialiais Sodros duomenimis, kurių pareiškėjas byloje ir neginčija.
20.8. Teismas taip pat pažymi ir kartu sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant Sprendimą aiškinti aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi ir vėliau išėjęs į neapmokamas atostogas, nesvarbu, kokia būtų jų priežastis, vis tiek visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti įstatymų imperatyvias nuostatas.
20.9. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis yra užsienio pilietis, nesupranta lietuvių kalbos, nežino Lietuvos Respublikos darbo teisinių santykių teisinio reglamentavimo, todėl nežinojo, kad vien tai, jog jis negauna viso darbo užmokesčio gali būti vertinama, kaip buvimo Lietuvoje taisyklių ir sąlygų pažeidimas, nesudaro pagrindo nesilaikyti UTPĮ, DK reikalavimų, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, yra UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte imant kartu su 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais nustatyti pagrindai panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
22. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyti UPTĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindai, kuriais vadovaujantis panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
23. Apibendrinus, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (nurodytos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, pateikti Sprendimo priėmimo motyvai), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.