- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-546-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. G.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00360-2012-6
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir uzufrukto nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama nustatyti šalių sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo D. G. išlaikymą sūnui T. G. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, įpareigoti ieškovę sūnui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-11-01 iki kreipimosi į teismą dienos; nustatyti uzufruktą, t.y. teisę naudotis butais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovei ir nepilnamečiam sūnui T. G. iki sūnaus pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-4 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. G. nesusituokusi gyveno nuo 2004 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. G., tačiau atsakovas nusprendė gyventi atskirai. Atsakovas tinkamai nevykdo prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nors yra dirbantis ir turi nekilnojamojo turto. Ieškovės nuomone, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas nuo 2010-11-01, kai ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, ir 14 mėnesių įsiskolinimo suma yra 5600 Lt, o nuo kreipimosi į teimą dienos turi būti priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė viena išlaiko sūnų ir visapusiškai juo rūpinasi, todėl jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nusprendus gyventi atskirai, ji su sūnumi liko gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo ploto (duomenys neskelbtini) ji neturinti, todėl, siekdama išsaugoti sūnui turėtas gyvenimo sąlygas, prašo į šiuos butus jai ir sūnui nustatyti uzufrukto teisę.
Atsakovas D. G. su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį. Reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl uzufrukto nustatymo prašė atmesti. Atsakovas teigia, kad sūnui išlaikymą teikia, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) rajone, todėl ieškovė negali pretenduoti į uzufrukto teisę atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui (66-68 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Nustatė T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisė iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki T. G. pilnametystės.
T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Paliko nepilnamečiam T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo motinai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę naudotis gyvenamąją patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise, kol T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės.
Likusią ieškinio dalį atmetė.
Priteisė ieškovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 472 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė valstybei iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).
Priteisė atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų (122-126 b. l.).
Teismas nustatė, kad T. G. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra R. P., o tėvas D. G.. T. G. ir ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus T. G. gyvena su savo motina ieškove R. P., atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su motina geriausiai atitiktų tiek vaiko, tiek motinos interesus ir ieškovės prašymą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina R. P. tenkino.
Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į tai, kad vaikas yra sveikas, byloje duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius nėra. Teismui akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas atkreipė dėmesį, kad į vaiko išlaikymo išlaidų sąmatą yra įtrauktos 208 Lt būsto išlaikymo išlaidos. Teismas laikė, kad ieškovė, į sąmatą įtraukdama išlaidas vaiko laisvalaikiui ir pramogoms, pateikė teismui padidintą išlaidų sąmatą, t.y. įvertino ne vien reikalingus ir pagrįstus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būtų tenkinami, esant pakankamai lėšų.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, abiems tėvams teikiant išlaikymą po 350 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Nepilnamečio T. G. motiną ieškovę R. P., kaip įstatyminę atstovę, įpareigojo uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui tėvo D. G. mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra pripažinusi, kad ir šalims pradėjus gyventi atskirai, po 2010-11-01, atsakovas parvesdavo sūnų iš darželio ir būdavo su juo, iki ieškovė baigusi darbą grįš namo. Taip pat pripažino, kad atsakovas buvo grįžęs ir porą mėnesių gyveno kartu su ieškove ir sūnumi, sumokėjo per tuos mėnesius susidariusių buto komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Šios aplinkybės teismo vertinimu įrodo, kad šalių santykiai nuo 2010-11-01 nebuvo galutinai nutrūkę, atsakovo dėka ieškovė su vaiku buvo aprūpinta būstu ir sutaupė lėšas, kurias būtų skyrusi buto nuomai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi tik po to, kai atsakovas pareikalavo ieškovę išsikraustyti iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų. Teismas manė, tai įrodo, kad iki to momento ieškovė būsto suteikimą jai ir sūnui laikė pakankamu atsakovo prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat tą aplinkybę, kad ieškovė ir šiuo metu gyvena atsakovui priklausančiame gyvenamajame būste, atsižvelgęs į tai, kad įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas sprendė, kad aplinkybės, jog atsakovas nuo 2010-11-01 visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, ieškovė neįrodė, todėl reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė.
Dėl uzufrukto nustatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šie butai yra sujungti į vieną butą, tačiau iš viešo registro duomenų matyti, kad tai yra atskiros gyvenamosios patalpos. Byloje teismo nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nupirktas tam, kad šalių sūnui T. būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Nors ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad jos nuosavybės teise turimas gyvenamasis būstas (duomenys neskelbtini) rajone netinkamas gyventi žiemą ir jo remontui reikalingos nemažos lėšos, teismas atsižvelgė į tai, kad aprūpinti vaiką būstu turi abu tėvai ir nagrinėjamu atveju vaiko teisės yra prioritetinės. Šalių sūnus T. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) ieškovė kito gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) neturi. Sprendimo priėmimo dieną ir ieškovė, ir šalių sūnus gyvena butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone ir galėtų jį parduoti, tačiau šio turto pardavimas gali užtrukti, o, atsižvelgiant į turto vertę, gautų lėšų kitam gyvenamajam plotui įsigyti galimai nepakaktų. Teismas laikė, vaiko tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaiko gyvenimo sąlygos neturi iš esmės keistis. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog uzufruktas būtų nustatytas į vieną iš butų – (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas suremontuotas. Teismo manė, kad turi būti vertinama ir ta aplinkybė, kad didesnio gyvenamojo ploto išlaikymui reikalingos ir didesnės lėšos, o ieškovės finansinės galimybės šiuo metu yra labai ribotos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnamečio vaiko motina R. P. ir nepilnametis vaikas T. G. kito gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) neturi, vaiko motina neturi pakankamai finansinių išteklių kitam būstui įsigyti ar nuomoti, jos ir vaiko gyvenamoji vieta nuo 2008-12-01 deklaruota ginčo objekte, teismas sprendė, kad ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui nustatytinas uzufruktas į butą (duomenys neskelbtini), nes būtent šis butas buvo nupirktas vaiko tėvams siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas sūnui augti, t. y. nupirktas vaiko interesų tenkinimui.
Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas paliko nepilnamečiam T. G., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo motinai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę naudotis gyvenamąją patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise, kol T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės (132-133 b. l.).
Teismas netinkamai įvertino nustatytas bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatytas uzufruktas butui, kuriame faktiškai nėra galimybės gyventi.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad posėdžio metu savo reikalavimą dėl uzufrukto teisės nustatymo į abu butus patikslino ir nurodė, kad sutinka jog uzufruktas būtų nustatytas tik vienam iš butų, o būtent butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi pastarasis yra suremontuotas ir yra tinkamos gyvenimo sąlygos, ko bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) nėra. Gyvenimas bute adresu (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas nes šiame bute ne tik kad nėra remonto, t.y. išdaužytos sienos, nėra baldų, tačiau ir elektra pajungta nuo (duomenys neskelbtini), tad faktiškai elektros tiekimą kontroliuoja (duomenys neskelbtini) buto gyventojas.
Teismas neatsižvelgė į pateiktą informaciją ir nusprendė uzufruktą nustatyti butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. tam butui, kuriame nėra tinkamų gyvenimui sąlygų gyvenant su mažamečiu vaiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. G. prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje dėl uzufrukto nustatymo, panaikinti (140-141 b. l).
Teigiama, kad aplinkybė, dėl ko prašoma panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl minėtos patalpos naudojimo uzufrukto teise yra tai, kad apeliantė išvyksta iš (duomenys neskelbtini) miesto ir ruošiasi apsigyventi kitame mieste. Su tokiu apeliantės R. P. prašymu sutinka ir mano, kad šis reikalavimas gali būti išspręstas taikos sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kadangi apeliantė sprendimą skundžia dalyje dėl uzufrukto nustatymo, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja ir dėl jų pasisako tik skundžiamojoje sprendimo dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę jai su sūnumi iki jis sulauks pilnametystės naudotis atsakovui priklausančia gyvenamąja patalpa esančia adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nustatė uzufruktą butui esančiam adresu , (duomenys neskelbtini) kadangi jis nesuremontuotas ir nėra tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Ieškovės reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę jai su sūnumi iki jo pilnametystės naudotis atsakovui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis yra numatyta LR CK 3.71 str., 3.86 str., tačiau uzufrukto nustatymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, be to aptariamos įstatyminės garantijos taikymas yra susijęs su asmens teisės į nuosavybę ribojimu. LR CK 3.71 str., 3.86 str., kuriuose tokia galimybė aptariama, formuluotės vertintinos kaip apibrėžiančios situaciją, kai tėvai nustoja gyventi kartu ir iškyla grėsmė, jog savo gyvenamosios patalpos neturinčiam tėvui ar motinai, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gali kilti problemų susirandant kitą būstą, t.y. įstatyminės garantijos taikymas susijęs su teisės į gyvenamąją patalpą išsaugojimu. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo pareikštas praėjus metams po ieškovės ir atsakovo pradėjimo gyventi skyrium, todėl pareikštas reikalavimas vertintinas ne kaip noras išsaugoti turėtas teises, bet kaip siekis įgyti prarastas teises, taip atsakovo sąskaita pasigerinant buitį. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ta, kad atsakovas šiuo metu nuomojasi butą, negyvena jam nuosavybės teise priklausiančiuose butuose, nors tokia galimybė yra, nes viešo registro duomenimis, tai yra dvi atskiros gyvenamosios patalpos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe pagerinti savo buitį parduodama savo turimą nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra nesuremontuotas ir netinkamas gyventi, nereiškia, kad tai negyvenamos ar nesuremontuojamos patalpos. Apeliantės argumentas, jog uzufruktas nustatytas bute, kuriame išdaužytos sienos, nėra baldų, elektros, nelaikytinas pagrindu uzufruktui panaikinti (pakeisti), kadangi toks nepatogumas grindžiamas netinkamų gyvenimo sąlygų buvimu, o ne vaiko interesų apsauga. Pripažintina, kad nustatyto uzufrukto panaikinimas remiantis šiuo faktu, būtų vertinamas kaip neproporcingas atsakovo nuosavybės teisių suvaržymas, neatitinkantis šeimos bylose numatytų uzufrukto teisės nustatymo tikslų. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu tėvai turi vienodą pareigą rūpintis savo sūnumi, todėl prie buto sūnui apstatymo ir jaukios aplinkos bute sukūrimo turi prisidėti ir motina (ieškovė). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytas šalių nepilnamečiam sūnui uzufruktas į butą esantį (duomenys neskelbtini) pagrįstai, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad būtent šiuo adresu esantis butas pirktas siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad didesnio gyvenamojo ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovė prašė nustatyti uzufruktą, reikalauja didesnių išlaikymo išlaidų. Nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo išsprendė teisėtai ir pagrįstai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Kadangi šalys nėra pateikusios duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.