Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir – Bendrovė) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. kovo 26 d. nutarimą (toliau ir Nutarimas) ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas 2021 m. vasario 2 d. surašė protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėja savo neveikimu neužtikrino, kad nebūtų viršyti TIPK leidimo 14 lentelėje nustatyti didžiausi leidžiami per metus pašalinti atliekų kiekiai ir konstatuota, kad buvo pažeistos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė minėto įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėja 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paaiškinimo ir prašymo pateikimo“ kreipėsi į atsakovą ir prašė vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nesant pažeidimo sudėties. Tačiau atsakovas skundžiamu 2021 m. kovo 26 d. nutarimu nutarė grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės kontrolės skyriui tinkamam protokolo surašymui, nes yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant juridinio asmens pažeidimo bylą. Šiuo atveju dėl neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo pareiškėjai kyla neigiamos teisinės pasekmės, kadangi bus surašomas naujas protokolas, pagal kurį atsakovas įgis teisę iš naujo pareiškėjos atžvilgiu nagrinėti juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą ir teisę skirti pareiškėjai ekonominę sankciją. Teigia, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi tokio pobūdžio nutarimo, kaip grąžinti bylą tinkamam protokolo surašymui , Aplinkos apsaugos įstatymas nenumato. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, nepagrįstai rėmėsi Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nustato pirmosios instancijos teismo kompetenciją baigus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą priimti vieną iš sprendimų inter alia grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Tokia teisė Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnio 1 dalyje ne teismo tvarka išnagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnui nenustatyta. Pareiškėja pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia pareigūno kompetenciją, kokio pobūdžio nutarimus pareigūnas turi teisę priimti išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Atsakovas turėjo teisę priimti nutarimą dėl papildomo tyrimo atlikimo, tačiau tokio sprendimo nepriėmė. Pareiškėja remdamasi teismų praktika, nurodė, kad prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku, dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole. Nurodė, kad pareiškėjai surašytame protokole nurodoma, jog „Įmonė savo neveikimu neužtikrino, kad nebūtų viršyti TIPK leidimo ( galiojusio iki 2020-07-21) 14 lentelėje nustatyti didžiausi leidžiami per metus pašalinti atliekų kiekiai ir tuo buvo pažeistos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, už kurių pažeidimą atsakomybė nustatoma įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Taigi protokole buvo konstatuota ne pareiškėjos veikla neturint leidimo, o pareiškėjos veikla neužtikrinus, kad nebūtų viršyti TIPK leidimo didžiausi leidžiami per metus pašalinti atliekų kiekiai . Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą. O Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis. Taigi protokole nurodomi pažeidimai , kaip neveikimas , neužtikrinant TIPK sąlygų ne pažeidimo , negalėjo nutarimu būti perkvalifikuojami kaip veiklos vykdymas neturint tam teisės (veikimas, pasireiškęs atliekų apdorojimu neturint tam teisės). Remiantis surašytu protokolu byla turėjo būti nagrinėjama, o nenustačius protokole inkriminuojamo Aplinkos apsaugos įstatymo atitinkamos normos pažeidimo sudėties elementų, nutraukta. Atsakovė konstatavo, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, gali veikti tik teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, tokio Nutarimo, kokį priėmė atsakovas, teisės aktai nenumato, todėl Nutarimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2021 m. vasario 2 d. surašė Bendrovei juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2020-10-08-2020-11-06 buvo atliktas planinis Bendrovės patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad Bendrovė savo neveikimu neužtikrino, kad nebūtų viršyti TIPK leidimo (galiojusio iki 2020-07-21) 14 lentelėje nustatyti didžiausi leidžiami per metus pašalinti atliekų kiekiai. Protokole nurodė, kad pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, atsakomybė už padarytą pažeidimą numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. 2021 m. kovo 4 d. nagrinėjant bylą, buvo pastebėta, kad protokole neteisingai buvo kvalifikuotas pažeidimas, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Bendrovė per 2019 metus apdorojo 31 270,59 t atliekų, viršijant leidime nustatytus kiekius, todėl Bendrovės padarytas pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį. 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su veikos perkvalifikavimu. Kadangi Aplinkos apsaugo įstatymas nenumato galimybės pakeisti nuorodą į pažeidimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą pažeidimą , taip pat vertinti ar tinkamai surašytas pažeidimo protokolas, todėl taikoma analogija, kuri nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Minėto kodekso 635 straipsnio 3 dalyje yra aptarti atvejai, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirią nuobaudą. O Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos sprendimų rūšys, kurias pirmosios instancijos teismas priima baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Nurodė, kad atsakovui nagrinėjant bylą paaiškėjus, jog yra esminių trūkumų, kaltinimas protokole suformuluotas neaiškiai, dėl ko Bendrovė negali pasirinkti tinkamos gynybos, ir šių trūkumų ištaisyti nagrinėjant bylą negalima, o pažeidimo faktas nekelia abejonių, atsakovas taikė analogiją, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu nutarė grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės skyriui tinkamam protokolo surašymui. Atsakovas mano, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2021 m. kovo 26 d. nutarimo (toliau ir Nutarimas) ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės skyriui tinkamam protokolo surašymui, konstatavęs, kad yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant juridinio asmens pažeidimo bylą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistai 2020-10-08 /2020-11-06, atliko Bendrovės planinį patikrinimą. 2020 m. lapkričio 6 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad pagal 2019 m. atliekų tvarkymo apskaitos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau - GPAIS) duomenis atlikus sąvartyne šalinamų atliekų analizę nustatyta, kad 2019 metais buvo viršyti atliekų kodais 04 02 22, 04 02 21, 16 01 19, 16 01 20, 17 06 04, 17 08 02, 19 08 01, 19 08 02, 19 09 04, 19 12 01, 19 12 12 per metus leidžiami pašalinti kiekiai , kurie nustatyti TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojusio iki 2020-07-21) 14 lentelėje. TIPK leidime nustatyti ir įmonės viršyti atliekų kiekiai: 1) 04 02 22 ir 04 02 21 leidžiamas per metus pašalinti kiekis – 20 t/m., pašalinta šių atliekų - 429,751 t., viršytas kiekis - 409,751 t. 2) 16 01 19 ir 16 01 20 leidžiamas per metus pašalinti kiekis - 800 t/m., pašalinta šių atliekų - 1 150,02 t., viršytas kiekis - 350,02 t. 3) 17 03 02, 17 06 04, 17 08 02 leidžiamas per metus pašalinti kiekis - 6301 t/m., pašalinta šių atliekų - 2 031,18 t., viršytas kiekis - 1 401,18 t. 4) 19 08 01, 19 08 02, 19 09 04, 19 12 01, 19 12 12 leidžiamas per metus pašalinti kiekis 10 000 t/m, pašalintas kiekis -39 458,46 t., viršytas kiekis- 29 109,64 t.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2021 m. vasario 2 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, jog pareiškėja savo neveikimu neužtikrino, kad nebūtų viršyti TIPK leidimo (galiojusio iki 2020-07-21) 14 lentelėje nustatyti didžiausi leidžiami per metus pašalinti atliekų kiekiai ir tuo pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime), nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Ginčijamame nutarime pripažįstama, kad protokole neteisingai nurodyta teisės norma, kurioje nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, turi būti taikoma atsakomybė už pažeidimą numatyta ne Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, o Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje, kurioje konstatuota, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Pareiškėja pateikė 2021 m. vasario 24 d rašytinius paaiškinimus, kur nesutiko su nustatytu pažeidimu, nurodė nesutikimo priežastis, prašė ekonominės sankcijos skyrimo teiseną nutraukti, nes ji negalėjo būti pradėta.

Ginčijamame nutarime konstatuojama, kad protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant teisės normą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusižengimą ir, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymas nenumato galimybės pakeisti nuorodos į pažeidimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) aplinkos kokybės skyriui tinkamam protokolo surašymui, nes yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant juridinio asmens pažeidimo bylą.

Įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos įstatyme neįtvirtino nuostatų, nustatančių pareigūno, nagrinėjančio bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir priimančio nutarimą, veiksmus, kai nustatoma, jog juridinio asmens padarytų pažeidimų protokole aprašyto pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytos teisingai ir yra įrodytos surinktais duomenimis, tačiau netinkamai parinktas atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas. Teismas vertina, kad ekonominė sankcija savo pobūdžiu ir esme yra analogiška administracinių nusižengimų bylų teisenoje taikomai administracinei baudai. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog įstatymuose nustatomos tam tikros sankcijos, kurios, nors įstatymuose ir vadinamos „ekonominėmis sankcijomis”, pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms. Sprendžiama, kad Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ekonominių sankcijų baudų taikymo procesą, iš esmės analogiškos Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintoms procesinio pobūdžio taisyklėms. Šio kodekso 617 straipsnio 2 dalis numato, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo priima nutarimą:1) skirti ekonominę sankciją arba 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Teismas vertina, kad įstatymas aiškiai reglamentuoja pareigūnų kompetenciją , kokio pobūdžio nutarimus jie turi teisę priimti išnagrinėję bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, ir pažymi, kad priimamų nutarimų sąrašas yra baigtinis.

Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:1) pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą, 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimą.

Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad ši teisės norma nenumato tokio sprendimo, kaip bylos grąžinimą atitinkamai institucijai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad pareigūnas, byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo priimdamas ginčijamą nutarimą, nepagrįstai vadovavosi Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja pirmosios instancijos teismo kompetenciją, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, ir taikė minėto straipsnio 3 dalį, kuri nenumato tokio sprendimo, kaip bylos grąžinimo atitinkamai institucijai. Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nutarime turėjo galimybę pakeisti nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją bei ištaisyti protokole padaryta juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą ir priimti atitinkamą Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatytą nutarimą. Priimant ginčijamą nutarimą netinkamai buvo taikomos teisės aktų nuostatos, todėl atsakovo priimtas ginčijamas nutarimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Iš pareiškėjos 2021-06-22 prašymo matyti, kad prašoma priteisti 1958,50 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už skundo parengimą ir pateikimą teismui bei žyminis mokestis - 22,50 Eur, iš viso 1981 Eur. Pagal bylos duomenis pareiškėjos interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovavo advokatas Paulius Čelkis. Kartu su prašymu pridėta PVM sąskaitos faktūra ir mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina, kad nurodyta 1958,50 Eur suma buvo sumokėta pareiškėjos atstovui.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - skundo surašymas - buvo atliekami 2021 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. III ketvirčio rodikliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. III ketvirtį buvo 1454,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3637 Eur (1454,80 * 2,5). Pareiškėjas prašo priteisti 1958,50 Eur už skundo surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio dydį, todėl priteistina 1958,50 Eur už skundo surašymą.

Iš pateikto 2021-04-09 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovo priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 26 d. nutarimą ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1981 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.