- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-119-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- VŠĮ Daugų technologijos
- Trečiasis asmuo
- Alytaus rajono savivaldybe
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui direktoriui Valentinui Pakalniškiui, atsakovei I. M. , atsakovės atstovei adv. Dianai Vaitkevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1161-59/2008 pagal ieškovo VŠĮ Daugų technologijos ir verslo mokyklos ieškinį atsakovei I. M. su trečiuoju asmeniu Alytaus rajono savivaldybe dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 842,40 Lt sumą įsiskolinimams už komunalinius mokesčius padengti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendime nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai sureguliuoti 2002 m. spalio 17 d. nuomos sutartimi NS 4-1. Sutarties 4 p. numato, kad pasibaigus sutarties terminui nuomininkas naudojasi ir toliau turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta vieneriems metams - kas ir buvo taikoma. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, t. y. nemokėjo komunalinių mokesčių už nuomojamą butą (Sutarties 7.2 p.), apie tai ir susidariusią skolą atsakovė buvo ne vieną kartą įspėta, tą patvirtina ieškovo raštai išsiųsti atsakovei: 2003-09-25 raštas Nr. V8-48, 2004-09-17 raštas Nr. V8-V8-16, 2005-05-09 raštas Nr. V8-332, 2005-07-11 raštas Nr. V8 426, 2006-10-02 raštas Nr. V8-93. Visa susidariusi skola – 5 842,40 Lt. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas atsakovei pagrįstas ir jo byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje šalių nebuvo aptartas išnuomotos gyvenamosios patalpos mokesčio dydis, kad atsakovei vanduo, dėl techninių kliūčių, buvo tiekiamas pamažintu spaudimu, teismas ieškinį dalinai sumažino iki 5 000 Lt. Iš atsakovės taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Motyvuose nurodo:
1) nuomos sutartis su ieškovu buvo pasirašyta 2002-10-17, jos 2 p. nebuvo nurodytas nuomos mokesčio dydis, ką patvirtino ir pats ieškovas ieškinyje, iš pateiktų sąskaitų ir paskaičiavimo matyti, jog atsakovei priskaičiuota 400,09 Lt nuomos mokesčio;
2) ieškovo teikiamos paslaugos neatitiko normalių higienos reikalavimų, o mokėti reikėjo kaip už tinkamai suteiktas, ką patvirtina atsakovės 2006-10-05 prašymas Daugų seniūnijai dėl gyvenamųjų sąlygų;
3) kadangi atsakovės šeima yra socialiai remtina, jai turėjo būti taikomos lengvatos už kambario šildymo išlaidas. Alytaus rajono savivaldybės meras 2002-11-04 potvarkiu Nr. 211, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003-12-19 įsakymu Nr. Dl-426, 2004-03-24 įsakymu Nr. Dl-130 leido kompensuoti buto šildymo išlaidas, tačiau už 2005 – 2007 m. šildymo sezonus kompensacija atsakovei nebuvo taikoma;
4) ieškovo pateiktose sąskaitose už komunalinius patarnavimus nėra išskaičiuotos atsakovei taikytos lengvatos, jose yra nurodytas nuomos mokestis, nors sutartyje tai nebuvo numatyta, tačiau nenurodyti įkainiai, asmenų skaičius, rodmenys. Pažymoje apie susidariusią skolą yra grafa, kurioje paskaičiuota suma už elektros skirtumą, tačiau tai nėra niekuo pagrįsta, neaišku, iš kur tas skirtumas susidarė ir kodėl. Tiek teismą, tiek ieškovą atsakovė informavo, kad nuo 2005 iki 2007 m. su ja kartu negyveno dukra, ji mokėsi ir gyveno Vilniuje, tačiau neaišku, ar tai atsispindi jų pateiktame paskaičiavime. Dėl ko kyla abejonės ar sąžiningai buvo paskaičiuotos sumos už komunalinius patarnavimus;
5) palūkanų skaičiavimas atsakovės atžvilgiu nėra teisingas, dėl jos sunkios finansinės padėties, t. y. atsakovė yra socialiai remtina, pirmos, antros grupės invalidė, jos darbingumas tik 20 proc., viena augina 2 nepilnamečius vaikus, dukra mokosi VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje;
6) nuo 2002 m. ieškovas dėl susidariusios skolos į teismą nesikreipė, nes žinojo, kad jų teikiamos paslaugos nėra kokybiškos (CK 6.587 str. 6 d.). Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog šaltas vanduo vos bėgo, langai buvo su didžiausiais plyšiais, kambariuose žiemą būdavo labai šalta, radiatorių sekcijų buvo tik viena;
7) nei su atsakove, nei su seniūnija remiantis CK 6.584 str. 3 d. nebuvo sudarytas susitarimas. Ieškovas nepateikė teismui paskaičiavimų apie suteiktas paslaugas, jų įkainius. Be to, yra sąskaitų išduotų po dvi už tą patį mėnesį, t. y. 2007 metų liepos mėn. 10 d. ir 17 d., 2006 m. sausio 11 d. ir 31 d., todėl nėra aišku už kokį laikotarpį jos yra pateiktos, kas leidžia abejoti, ar iš atsakovės nereikalaujama dvigubo apmokėjimo;
8) nuomos sutartis buvo terminuota, todėl nėra aišku kodėl atsakovei buvo leista ir toliau naudotis patalpa ir sutartis su ja nebuvo nutraukta, jei ji nebuvo pavyzdinga nuomininkė;
Atsiliepimas
9) atsakovė sutinka, jog yra skolinga ieškovui už suteiktas komunalines paslaugas, tačiau nesutinka su iš jos priteista suma.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Alytaus rajono savivaldybė prašo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus. Motyvuose nurodo, kad atsakovei išimties tvarka kelis metus buvo kompensuojama už buto šildymą, tačiau 2004-04-29 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-85 (Priedas Nr. 2), patvirtinta nauja Būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarka ir 2006-11-30 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas, nenumatė išimčių kompensuoti šildymo išlaidas asmenims, neatitinkantiems nustatytų reikalavimų, o atsakovė 2005 m., 2006 m., 2007 m. nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos ieškovui priklausančiose patalpose, todėl jai skirti kompensacijų už šildymą nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad 2007-2008 m. šildymo sezonu atsakovei kompensacija skirta, nes atsakovė gyvena savivaldybės išnuomotose gyvenamosiose patalpose pagal 2007-04-06 sudarytą sutartį ir šias patalpas deklaruoja kaip gyvenamąją vietą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VŠĮ Daugų technologijos ir verslo mokykla prašo patenkinti ieškovo teisėtus reikalavimus ir priteisti visą ieškinio sumą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo:
1) sudarius bendrabučio kambario nuomos sutartį, atsižvelgiant į atsakovės sunkią materialinę padėtį, buvo pritaikyta 0,28 Lt dydžio Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtinta socialinio būsto nuomos kv. m. kaina, kuri vėliau padidėjo iki - 0,33 Lt. Teismas neatsižvelgė į Sutarties 7.2. p., kuriame nustatyta, kad nuomininkas privalo padengti turto išlaikymo išlaidas. Teismas tarp šalių sudarytą sutartį nepagrįstai vertino kaip komercinę, kadangi sutarties esmė ir mokesčių skaičiavimo metodika yra pagrįsta tik patirtų kaštų atstatymo pagrindu ir ja iš atsakovės nebuvo siekiama gauti jokios naudos. Jei ieškovas būtų sudaręs komercinę sutartį, tai už kambarį būtų gavęs 30 Lt per dieną, o ne 7 litus per mėnesį;
2) atsakingų institucijų tikrinimo aktuose nė žodžiu nėra užsiminta, kad buvo nesilaikoma bendrabučiui keliamų reikalavimų, be to, jei atsakovės netenkino esamos bendrabučio sąlygos niekas neprieštaravo, kad ji nutrauktų sutartį ir persikeltų gyventi į turimą butą, kurį tuo metu buvo išnuomojusi kitiems asmenims;
3) teismas negalėjo iš ieškinio sumos išskaičiuoti atsakovės negautų šildymo kompensacijų, kadangi socialinės lengvatos yra atsakovės ir Alytaus rajono savivaldybės reikalas. Pagal galiojančią tvarką pašalpa už šildymą gali būti išmokėta asmeniui arba institucijai kuri teikė šildymą. 2002, 2003, 2004 m. Alytaus rajono savivaldybė pervedė į ieškovo sąskaitą atsakovei priskaičiuotas šildymo kompensacijas;
4) atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo kokios ir kokiu mastu jai buvo pritaikytos socialinės lengvatos, be to, nėra aišku kodėl atsakovė apie jai suteiktas socialines lengvatas laiku neinformavo ieškovo. Atsakovei, kaip ir kitiems bendrabutyje patalpas nuomojantiems asmenims, šiluma buvo skaičiuojama tik pagal faktines išlaidas, tenkančias 1 kv. m. ir jai nebuvo įskaičiuojamos bendro naudojimo patalpų (koridorių, laiptinių, holų) plotų sąnaudos;
5) nepagrįsti atsakovės argumentai dėl mokesčių už šaltą vandenį neteisingo paskaičiavimo, kadangi už šaltą vandenį atsakovei buvo skaičiuojama pagal deklaruotą šeimos narių skaičių, t. y. pagal tai, kiek tenka tuo metu gyvenusiam asmeniui. Atsakovė niekada, jokia forma nesikreipė į ieškovą dėl vandens čiaupo gedimo, neinformavo apie gedimą, be to remiantis Sutarties 7.2. p., vandens čiaupo gedimas, jeigu jis toks ir buvo, turėjo būti sutvarkytas nuomininko. Taip pat nepagrįstai atsakovė nurodo, jog buvo neteisėtai paskaičiuotas elektros skirtumas, kadangi gyventojų pageidavimu, nuomojamuose kambariuose, buvo pastatyti elektros skaitikliai, nes gyventojai naudojosi skirtingu buitinių elektros prietaisų skaičiumi. Išnuomotuose kambariuose pastačius elektros apskaitos prietaisus, koridorių, laiptinių apšvietimui sunaudota elektros energija liko bendroje apskaitoje, todėl už koridorių, laiptinių apšvietimą sunaudota elektra buvo skaičiuojama visiems po lygiai. Atsakovė nedalyvavo nei viename iš ieškovo surengtų susirinkimų su namo gyventojais. Gyventojų atstovui visada buvo sudarytos galimybės susipažinti su paslaugų teikėjų išrašytomis sąskaitomis, kuriose buvo nurodytas sunaudotas kiekis ir įkainiai. Tuo tarpu atsakovė nei mokėjo, nei reiškė kokias nors pretenzijas dėl mokesčių mokėjimų iki jai buvo pateiktas ieškinys;
6) pagal Sutarties 12 p., ieškovas turėjo teisę priskaičiuoti atsakovei 0,25 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, tačiau ieškovas atsižvelgdamas į pakankamai sudėtingą atsakovės situaciją ir Alytaus savivaldybės nuolatinius prašymus, nė karto šia teise nepasinaudojo ir delspinigių neskaičiavo;
7) ieškovas daug kartų ragino atsakovę įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė nė karto, jokia forma į tai nereagavo ir vengė bet kokio bendradarbiavimo su ieškovu;
8) ieškovas delsė iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų, kadangi ji turi nepilnamečių vaikų, yra neįgali bei to nuolat prašydavo socialinė darbuotoja kuravusi atsakovės šeimą.
Teismo posėdžio metu apeliantė (atsakovė) prašė patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti teismo sprendimą ir atmesti ieškinį ar kažkiek priteisti teismo nuožiūra, jos atstovė prašė bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nesant galimybės įvertinti ar teisingai paskaičiuotos ieškovo prašomos sumos. Ieškovas prašo, kilus neaiškumams dėl paskaičiuotų sumų, perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad 2002 m. spalio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis NS4-1, nenurodant nuomos mokesčio, kurios pagrindu atsakovė su trim vaikais gyveno jai suteiktoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) Pagal sutarties 4 p., tęsiant naudojimąsi turtu, o kitai šaliai neprieštaraujant, ji buvo atnaujinama iki 2008 m. Pagal ieškovo pateiktą pažymą apie susidariusią skolą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 17 d. iki 2007 m. gruodžio 15 d. atsakovė yra skolinga ieškovui už nuomą ir komunalinius mokesčius 5 842,40 Lt (b. l. 17). Ieškovė sutinka, jog yra skolinga komunalinius mokesčius, tačiau nesutinka su jų dydžiu.
Lietuvos Respublikos CPK 12 str. numatyta, kad civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovas, pateikęs reikalavimą priteisti 5 842,40 Lt už komunalinius patarnavimus, privalo įrodyti šios skolos buvimą bei jos dydį pagrįsti įrodymais. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu nuomos mokesčiu ir paskaičiuotų mokesčių dydžiu už komunalinius patarnavimus, tvirtindama, jog nesupranta už ką, kokiu pagrindu paskaičiuotos tokio dydžio sumos. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, pateikė pažymą apie susidariusią skolą (kurioje nurodyta tik įsiskolinimai už metus) bei už dalį laikotarpio išrašytas sąskaitas faktūras (b. l. 81-121), tačiau paskaičiavimų, kokiu pagrindu ir kokios sumos kiekvieną mėnesį atsakovei buvo paskaičiuotos, nepateikė, nors atsakovė ginčija būtent priskaičiuotų sumų pagrįstumą ir dydį. Lietuvos Respublikos CPK 179 str. numato teismo veiksmus įrodinėjimo procese, t. y. tam kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismui numatyta galimybė, nepažeidžiant rungtyniškumo principo, įtakoti šalių veiksmus įrodinėjimo procese. Šiame straipsnyje numatyta, kad <...> jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pirmosios instancijos teismas tik dalinai įgyvendino šią nuostatą pasiūlydamas ieškovui pateikti komunalinių partarnavimų, kuriais naudojasi atsakovė įkainius už 2002-2007 metus, tačiau kaip matyti iš bylos ieškovas to nepadarė, o teismas ir nesant šių duomenų iš esmės patenkino ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės, nes:
nėra išsiaiškinta kokia buvo tarp šalių sudaryta sutartis (2002 m. spalio 17 d. nuomos sutartis NS 4-1) - nuomos ar panaudos, nuo ko gali priklausyti atsakovės nuomos mokesčio mokėjimo klausimo sprendimas. Nors sutartis įvardinta, kaip nuomos sutartis, tačiau joje nėra numatytas nuomos mokesčio mokėjimas (kas neatitinka nuomos sutarties sampratos), teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pagal šią pirminę sutartį atsakovei neturėjo būti skaičiuojamas nuomos mokestis, tačiau ieškiniu jis prašomas priteisti ir teismas priteisė. CK 6.193 str. numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti kokia tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir tik tuomet galima spręsti apie mokesčio skaičiavimą už naudojimąsi atsakovei suteiktomis patalpomis. Jeigu tai buvo nuomos sutartis, būtina išsiaiškinti, kokiu pagrindu, nuo kada iki kada ir kokio dydžio buvo skaičiuojamas nuomos mokestis;byloje nėra pateikta paskaičiavimų už suteiktas komunalines paslaugas kas mėnesį ir kokiu pagrindu jos skaičiuojamos, dėl ko esant ginčui dėl priskaičiuotų sumų, nėra galimybės patikrinti jų teisėtumo;nėra surinkta duomenų apie atsakovei išmokėtą Alytaus rajono savivaldybės kompensaciją už buto šildymą, t. y. kada buvo išmokėta, kam ji išmokėta ir kokio dydžio bei kur ji panaudota.
Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pakankamos motyvacijos dėl priteistų sumų, kas apsunkino apeliantui apeliacinio skundo rašymą, o apeliacinės instancijos teismui įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas (178 str., 179 str., 185 str.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspęsta byla (CPK 329 str. 1 d.) bei neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.